Via Egnatia — plentas, pagelbėjęs plėtrai
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO GRAIKIJOJE
KRIKŠČIONIŲ misionierių grupelė 50 m. e. m. pirmąkart įkėlė koją Europos žemėn. Jie atvyko kvietimu, kurį apaštalas Paulius buvo gavęs regėjime: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“ (Apaštalų darbai 16:9) Pauliaus ir jo palydovų atneštoji žinia apie Jėzų Kristų smarkiai paveikė Europą.
Makedonijoje skleisti krikščionybę labai padėjo Via Egnatia — grįstas romėnų plentas. Išsilaipinę šiauriniame Egėjo jūros krante, Neapolio uoste (dabar Kavala, Graikija), misionieriai, matyt, nukako tuo plentu ligi Filipų, pagrindinio Makedonijos srities miesto. Toliau kelias vedė į Amfipolį, Apoloniją bei Tesaloniką — Paulius su savo palydovais užsuko ir į juos (Apaštalų darbai 16:11—17:1).
Šio senovinio plento atkarpos išliko ligi šiolei ir jomis vis dar kasdien naudojamasi. Kur eina senasis kelias, ten dabar planuojama nutiesti šiuolaikinį plentą ir pavadinti tuo pačiu vardu.
O kas buvo pirmutinio plento statytojai? Kada ir kam jį nutiesė?
Kam jo reikėjo?
Romai užkariaujant vis daugiau rytinių žemių, 146 m. p. m. e. Makedonija tapo jos provincija. Tačiau šitaip praturtėjusiai imperijai prireikė kai ko naujo — galimybės greitai išdėstyti karines pajėgas naujose teritorijose. Italijos pusiasaliu vingiuojantis Via Appia, arba Apijaus kelias, jau jungė Romą su pietrytine Adrijos jūros pakrante. Bet dabar imperijai reikėjo panašaus plento Balkanų pusiasalyje, taigi buvo sugalvota nutiesti Via Egnatia. Jį pavadino vyriausiojo projektuotojo, Romos prokonsulo Gnajaus Egnatijaus (Gnaius Egnatius) vardu.
Nuo Ilyrijos provincijos uostamiesčio Dirachijaus (Duresis, Albanija) Via Egnatia ėjo iki pat senovinio Bizantijo miesto (Stambulas, Turkija) — iš viso daugiau kaip 800 kilometrų. Jį tiesti imtasi 145 m. p. m. e., o darbams užbaigti prireikė maždaug 44 metų. Kaip ir buvo norėta, Via Egnatia netrukus tapo labai naudingu įrankiu Romos ekspansionistinei politikai Rytuose.
Keliui nepalankios vietovės
Tomis vietomis tiesti plentą visgi nebuvo lengva. Štai iš pradžių jis sutinka Ochrido ežerą ir apeina iš šiaurės. Paskui, išsiraizgęs kalnų perėjomis ir link rytų nuskubėjęs per nesvetingas daubas, plikus kalnus bei slėnius, kur ne kur telkšančius ežerais, kelias galiausiai pasiekia centrinę Makedonijos lygumą.
Prie Tesalonikos miesto plentas artinasi lygia ir atvira kaimo vietove. Bet į rytus nuo miesto pūpso kalvos. Ropšdamasis per jas, Via Egnatia leidžiasi slėnin, kur tyvuliuoja ežerai vos ženkliais pelkėtais krantais. Toliau jis vingiuoja per slėnius ir pelkes, kol prieina senąjį Neapolio miestą.
Nuo ten plentas driekiasi palei Egėjo jūrą link rytų, persimeta į Trakijos kraštą. Gana tiesia ir lygia jo galutine atkarpa pasiekiamas kelionės tikslas — Bizantijas.
Atlieka savo paskirtį
Via Egnatia tapo tiesiausiu bei patogiausiu keliu tarp Romos ir jos užkariautų žemių į rytus nuo Adrijos jūros. Jis padėjo kurtis Romos kolonijoms Makedonijos miestuose ir padarė didelę įtaką to krašto ekonomikos, demografijos bei kultūros vystymuisi. Tuo plentu buvo įmanoma lengvai gabenti varį, asfaltą, sidabrą, žuvį, aliejų, vyną, sūrius ir kitką.
Dėl tokios prekybos suklestėję kai kurie pakelės miestai, pavyzdžiui, Tesalonika ir Amfipolis, pasidarė vieni iš didžiausių Balkanuose. Svarbiu komercijos centru virto ypač Tesalonika; ten užvirė meno ir kultūros veikla. Tiesa, to kelio priežiūros išlaidas iš dalies turėjo padengti aplinkinių rajonų gyventojai. Bet ir jie gavo daug naudos iš tarptautinės prekybos.
Vaidmuo skleidžiant krikščionybę
Via Egnatia to krašto žmonėms atnešė daug daugiau nei tik materialinę naudą. Pavyzdžiu paimkime pasiturinčią verslininkę Lidiją. Ji gyveno Filipuose — Europos mieste, kuris pirmasis išgirdo Paulių skelbiant gerąją naujieną. Pastarasis su savo palydovais 50 m. e. m. išsilaipino Neapolyje; pasukę į šiaurvakarius ir Via Egnatia nukeliavę šešiolika kilometrų, jie pasiekė Filipus.
„Šabo dieną, — rašo Lukas, — išėjome pro vartus prie upės, kur tikėjomės rasią maldos vietą, ir atsisėdę kalbėjome susirinkusioms moterims.“ Tarp moterų, klausiusių Pauliaus, buvo ir Lidija. Tą pačią dieną ji bei jos namiškiai įtikėjo (Apaštalų darbai 16:13, 14).
Palikę Filipus, Paulius ir jo palydovai per Amfipolį bei Apoloniją patraukė Via Egnatia keliu į Tesaloniką ir iš viso įveikė apie 120 kilometrų (Apaštalų darbai 17:1). Tesalonikoje Paulius skelbė gerąją naujieną žydams, šabo dieną susirinkdavusiems vietinėje sinagogoje. Taip kai kurie žydai ir daugybė graikų įtikėjo (Apaštalų darbai 17:2-4).
Panašiai ir šiandien Albanijoje bei Graikijoje gyvenantys Jehovos Liudytojai to paties plento atkarpomis nukeliauja pas tenykščius žmones. Jų tikslas — garsinti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę taip, kaip apaštalas Paulius ir jo misionieriškieji palydovai (Mato 28:19, 20; Apaštalų darbai 1:8). Tikrai, Via Egnatia yra romėnų plentas, pagelbėjęs dvasinei plėtrai tiek pirmajame amžiuje, tiek ir ligi šio dvidešimtojo!
[Žemėlapiai 16, 17 puslapiuose]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
BRITANIJA
EUROPA
AFRIKA
BALKANŲ PUSIASALIS
MAKEDONIJA
GRAIKIJA
Dirachijus, Ilyrija (Duresis, Albanija)
Tesalonika
Apolonija
Amfipolis
Filipai
Neapolis (Kavala)
Bizantijas (Stambulas)
JUODOJI JŪRA
MARMURO JŪRA
TRAKIJA
EGĖJO JŪRA
Troada
TURKIJA
[Šaltinio nuoroda 16 puslapyje]
Mountain High Maps® Copyright © 1995 Digital Wisdom, Inc.
[Iliustracija 16 puslapyje]
Kelyje į Neapolį
[Iliustracija 17 puslapyje]
Kelyje į Filipus