Siekiant vaikų gerovės
KAD ir kaip baigtųsi globos ginčas, vaikams vis tiek reikia abiejų tėvų meilės ir vadovavimo. Po teisėjo sprendimo tėvai vis vien turi padėti vaikams įveikti pasekmes. Nors teismo procesas yra sunkus metas tėvams, jų vaikams tenka dar didesnis emocinis krūvis.
Pavyzdžiui, kuomet Meri En buvo šešerių, teismas jos globą pavedė tėvui. Tačiau paskui jos motina dešimt metų nepaliaujamai kovojo, kad atgautų mergaitę. Emociškai išsekusi po daugiau kaip 40 teismo posėdžių, Meri En pateikė savo sprendimą. „Kodėl jiems neperpjovus manęs pusiau, — pasiūlė ji. — Mamai galėtų atitekti viena dalis, o tėvui — kita.“
Žinoma, užsitęsusi teisminė kova ne visuomet išeina vaikui į naudą. Klinikos direktorius, padėjęs Meri En, paaiškino: „Nuolatinis bylinėjimasis daug kainuoja tiek finansiškai, tiek emociškai.“
Vaikai prisirišę prie abiejų tėvų
Nors yra išsiskyrusių sutuoktinių, tačiau nėra išsiskyrusių vaikų. Teisėjas niekaip negali panaikinti kraujo ryšio su vaikais. Kad suprastumėte vaikų dilemą, įsivaizduokite, kaip, būdamas tėvas, jaustumėtės, jeigu reikėtų pasirinkti vieną iš savo atžalų. Kurį vaiką išsirinktumėte? Kurio atsisakytumėte? Nei tėvams, nei vaikams neturėtų iškilti tokio apsisprendimo reikalas. Dažniausiai vaikai myli tiek tėvą, tiek motiną, todėl verčiami pasirinkti susiduria su skausminga ištikimybės tėvams dilema.
Leidinio Beyond the Best Interests of the Child pradžioje autoriai paaiškino, kad tokio ištikimybės išbandymo „pasekmės gali būti žlugdančios — tai griauna gerus vaikų santykius su tėvais“. Pavyzdžiui, Džuli, kurios tėvai irgi išsiskyrė, paaiškino: „Tu gyveni su vienu iš tėvų, kurį tikrai myli, ir tuo pat metu myli kitą. Būdavo taip sunku, kuomet tėvas atvažiuodavo pasiimti mūsų savaitgaliui. Aš pažiūrėdavau į jį, paskui į mamą, ir matydavau, kad jis jos nekenčia. Bijodavau kuriam nors iš jų išsiduoti, ką jaučiu.“
Pripažinkite, kad vaikas yra emociškai prisirišęs prie jūsų abiejų. Tėvai turi gerbti vienas kito vaidmenį vaiko gyvenime, kad jo asmenybė vystytųsi normaliai. Stenkitės įžvelgti, kokiose srityse jūs abu galėtumėte prisidėti prie vaiko gerovės. Nemanykite, kad viskas, ką daro jūsų buvęs sutuoktinis, savaime yra blogai. „Abiejų [tėvų] pareiga yra pagerinti vienas kito įvaizdį vaiko akyse ir mintyse ar bent jau vengti menkinančios kritikos“, — buvo paaiškinta viename Teksaso teisme. Tai verčia tėvus slopinti asmeninius nesutarimus, kad galėtų rūpintis vaikų poreikiais.
Stenkitės susitarti
Prieš kreipdamasis į teismą, ištirkite, ar esama galimybių susitarti. Teismo procesai yra kaip karas — jie palieka gilias žaizdas ir emocinius randus, kurie gali niekada neužgyti. Kreiptis į teismą reikėtų tik tuomet, kai išbandėte visus būdus protingai susitarti, tačiau nepavyko. Kalno pamoksle Jėzus pateikė naudingą esminį teisinį principą: „Greitai susitark su savo ieškovu“ (Mato 5:25).
Niekada negali žinoti, kuo baigsis teismo procesas. Teisėjai nustatė, kad dažniausiai (80—90 procentų bylų) tiek motina, tiek tėvas yra rūpestingi ir tinka būti globėjais. Dėl to pasiekti visus tenkinantį susitarimą tiesiog neįmanoma. „Nieko nuostabaus, kad kartais teisėjas, apimtas siaubo, pasiduoda, — sakoma Persijos Vuli knygoje The Custody Handbook, — ir klausia tėvų, kodėl... jie patys nesusitaria.“
Daugelis teismų pasirūpino, kad pati pora galėtų išspręsti savo vaikų globos klausimą. Tik tėvai geriausiai žino vaikų poreikius bei aplinkybes ir gali nuspręsti, kokios priemonės leistų jiems abiem daryti deramą įtaką vaikų gyvenime. Teismo padedami, daugelis tėvų susitaria, pavyzdžiui, jei įmanoma, globoti vaikus bendrai. Netgi 90 procentų globos bylų tėvai išsprendžia nesikreipę į teismą.
Patyręs tarpininkas gali padėti rasti išeitį netgi pačioje sunkiausioje situacijoje. Pavyzdžiui, viena ypač nuožmi pora po skyrybų planavo gyventi 5000 kilometrų atstumu vienas nuo kito. Tačiau kiekvienas iš jų norėjo globoti abu savo vaikus. Tarpininkas pasakė: „Jums reikia bendradarbiavimo dvasios. Juk kažkada mylėjote vienas kitą, tad, pažiūrėkime, ką galėtume padaryti, kad vaikai neprarastų nė vieno iš jūsų.“ Buvo susitarta ir abu tėvai iki šiol prasmingai rūpinasi savo vaikais.
Tarpininkavimas — tik vienas iš kelių vaikų globos ginčų sprendimo būdų be teisminės kovos. Reikėtų sutelkti dėmesį į esamą padėtį, o ne raustis praeityje. Svarbiausias tarpininkavimo tikslas yra padėti abiem pasiekti vaikams naudingą, bešališką susitarimą (kad nė vienas nesijaustų laimėjęs ar pralaimėjęs). Nors šis būdas ne visuomet tinkamas, taip galima sutaupyti daugybę išlaidų — finansinių ir emocinių. Nuoširdžios pastangos susitarti padeda išvengti karštų ginčų ir leidžia vaikams išlaikyti gerus santykius tėvais.
Kaip pasiekti susitarimą
Žinoma, kuomet šeima išyra ir sutuoktiniai išsiskiria, nė vienas neturi išimtinių vaiko globos teisių. Tėvai turi būti supratingi ir kai kur noriai nusileisti. Tarpininkaujant reikia derėtis. O derantis nė vienas iš tėvų negauna visko, ko nori.
Niekada neužmirškite, kad vaikas turi teisę būti auklėjamas tiek tėvo, tiek motinos. Dėl to būtų neprotinga, jei, tarkim, motina reikalautų uždrausti vestis vaiką į religinius, kultūrinius ar visuomeninius renginius, kuomet vaikas yra su juo. Taip pat tėvams nebūtų tinkama nuspręsti dėl vaiko mokyklos ir užklasinės veiklos, draugijų, pramogų ar papildomo išsilavinimo nepasitarus drauge ir neatsižvelgus į vaiko norus.
Pavyzdžiui, daugelyje globos ginčų, kai vienas iš sutuoktinių yra Jehovos liudytojas, o kitas — ne, poros draugiškai susitarė, jog ne liudytojas galės praleisti daug laiko su vaikais ištisus metus, įskaitant šventes ir kitas progas, kurios itin svarbios ne liudytojui. Tėvai nutarė, kad abu deramai rūpinsis vaikų išsilavinimu, socialiniais klausimais bei sveikata. Šiaip ar taip, tai yra abiejų tėvų vaikas, taigi jie abu turi neabejotiną teisę jį auklėti.
Liudytojai motinai derėtų mokyti savo vaiką gerbti tėvo ne liudytojo teisę turėti savo religines pažiūras; be to, ji turėtų skatinti vaiką dėkoti tėvui už gerumą bei dovanas. Jei abu tėvai žiūri to, kas geriausia vaikams, susivaldymas ir supratingumas nugalės emocijas bei užgautą savigarbą.
Dažnai tokios derybos išsekina emociškai. Taigi vesti diskusijoms gali būti naudinga pasitelkti teisininkus ar kitus asmenis. Jie padeda išvengti nesusipratimų dėl susitarimo detalių.
Skyrybų tarpininkavimo centras Šarlotėje (Šiaurės Karolina) palygino poras, kurios nutarė spręsti savo bylas tarpininkavimo būdu, su tomis, kurios kovojo teisme. Mažiausiai 93 procentai porų, sprendusių ginčus per tarpininkus, buvo patenkintos savo rezultatais, o iš kovojusiųjų teisme — tik 56 procentai!
Bet ką daryti, jeigu jūsų buvęs sutuoktinis atsisako geranoriškai derėtis arba reikalauja ginčytinų religinių apribojimų? Tuomet gali tekti kreiptis į teismą.
Kuomet reikia kreiptis į teismą
Daugeliu atvejų, norint sėkmingos baigties, būtina pasisamdyti kompetentingą advokatą, turintį patirties globos bylose.a Patyrusio advokato patarimai iš pat pradžių gali apsaugoti nuo brangiai kainuojančių klaidų. Taip pat kompetentingas teisininkas gali pasiekti, kad būtų susitarta iki teismo. Netgi per teismo procesą vienas iš sutuoktinių gali būti paskatintas susitarti. Lygiateisis susitarimas bet kuriam proceso etape yra geriau nei vilkinama kova.
Naudinga žinoti, į ką dauguma teisėjų atsižvelgia darydami sprendimą. 1982 metais atlikta 80 pareigūnų apklausa parodė, kad atsižvelgiama (1) į abiejų tėvų psichinę pusiausvyrą ir (2) jų atsakomybės vaikams jausmą. Kad padėtų teismams surinkti duomenis, psichiatrijos specialistas gali apklausti tėvus ir vaikus. Jo psichologinis įvertinimas dažnai turi įtakos teismo sprendimui.
Nėra ko bijoti tokios analizės. Net jeigu nagrinėjami krikščionies įsitikinimai, nereikia gintis ar atsisakyti padėti. „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“, — patariama Biblijoje (Filipiečiams 4:5).b
Atsiminkite, kad apklausa — ne metas sakyti biblinį pamokslą. Tuomet yra laikas pasakyti viską, ką darote drauge su savo vaiku, įskaitant pramogas, išsilavinimą ir atostogas, kaip manote palaikyti ryšius su buvusiu sutuoktiniu ir bendrauti su draugais bei giminaičiais. Atsakinėkite į klausimus nuoširdžiai ir aiškiai. Rūpestingai apmąstykite klausimą, kad galėtumėte tiksliai ir paprastai paaiškinti, kaip rūpinatės vaiko emocine bei fizine gerove.
Tie patys principai tinka, kuomet esate apklausiamas teisme. Kruopščiai pasiruošęs, galėsite paaiškinti, kaip „sveikas [Dievo Žodžio] mokslas“ padeda būti atsakingu tėvu, ir nereikės pamokslauti (2 Timotiejui 4:3).
Padarykite, kas įmanoma
Kartais, nepaisant didžiulių pastangų, teisėjo sprendimas jums gali būti nepalankus. Krikščionys yra skatinami „būti paklusnūs valdytojams ir valdžioms“ ir ‛nesikivirčyti, bet būti nuosaikūs’ (Titui 3:1, 2, K. Burbulio vertimas, 1996). Taigi krikščionis jokiu būdu neignoruos teismo nurodymų.
Jeigu esate nepatenkintas teismo sprendimu, galite aptarti savo galimybes su advokatu. Galbūt pageidausite apskųsti sprendimą aukštesniajam teismui. Kai kuriais atvejais galite prašyti pakoreguoti teismo nutarimą, jei po kurio laiko pasikeičia aplinkybės. Tačiau turėsite laikytis esamo nutarimo tol, kol jis galios.
Netgi jeigu sprendimas nepalankus, tai nereiškia, kad jau viskas prarasta. Abiejų tėvų ir vaikų gyvenimas keičiasi. Galimi palankūs, nors ir netikėti, pokyčiai. Už kantrybę jums gali būti gausiai atlyginta.
Nors lankydamas vaiką su juo galite praleisti tik ribotą laiką, vis vien galite daryti jam gerą įtaką. Vaikai, kurie nuolatos palaiko artimus ryšius ir su tėvu, ir su motina, ne tik mažiau nukenčia dėl skyrybų, bet ir suauga brandesni bei tvirtesni. Taigi ugdykite savo santykius su vaiku.
Savo geru pavyzdžiu galite padaryti įtaką vaiko religinėms ir moralinėms pažiūroms. „Teisus žmogus dorai elgiasi, — laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!“ (Patarlių 20:7) Netgi be žodžių galite paveikti vaiko širdį ir protą. Jis pastebės, kaip elgiatės su kitais, kokie jūsų svarbiausi gyvenimo tikslai ir ką jaučiate Dievui.
Iš tiesų, vaikui naudingiausia, jeigu rodote nuoširdžią meilę. Meilė „neieško savo naudos“, — sakoma Biblijoje. Ji „pamiršta, kas buvo bloga..., viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:4-8, kursyvas mūsų). Už tokią nesavanaudišką meilę gali būti gausiai atlyginta. Viena 11-metė mergaitė, kurios išsiskyrę tėvai išmoko svarbiausia laikyti jos gerovę, o ne savo nesutarimus, pasakė: „Ačiū Dievui, mano tėvai taip myli mane, kad ir aš galiu mylėti juos abu!“
[Išnašos]
a Jeigu sunku pasirinkti advokatą, žiūrėkite straipsnį „Man reikia advokato“ 1979 m. kovo 8 d. Atsibuskite! numeryje (anglų k.). Jeigu tai susiję su religine laisve, Sargybos bokšto bendrijos biuras gali suteikti naudingos informacijos. Asmenys, susidūrę su skyrybų sunkumais, gali gauti atitinkamos informacijos Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos biure.
b Išversta iš anglų kalba išleisto „Šventojo Rašto Naujojo pasaulio vertimo su nuorodomis“.
[Rėmelis 13 puslapyje]
Kodėl tėvams geriau susitarti patiems, negu eiti į teismą
◼ Niekas nežino vaikų poreikių geriau nei tėvai; taigi jiems lengviau nustatyti, kas geriausia vaikams.
◼ Vaikams tuomet neatrodo, kad jie turi „palaikyti kurią nors pusę“ ir rinktis vieną iš tėvų.
◼ Tarpininkavimas paprastai suteikia didesnes galimybes bendrauti ir išklausyti, dėl ko susirūpinę vaikai bei tėvai.
◼ Bendras susitarimas apsaugo nuo apmaudo, kurį gali sukelti teismo sprendimas, mat su juo teks taikytis abiem tėvams.
◼ Daug mažesnės išlaidos.
[Rėmelis 14 puslapyje]
Tai išties naudinga vaikams!
Kaip toliau rodo du atvejai, vaikams išties naudinga, kuomet jų išsiskyrę tėvai pamiršta savo nesutarimus ir rūpinasi vaikų gerove.
„Visuomet būdavo puiku, kai susitikdavau su tėvu, — pasakė viena 20-metė. — Ir ne todėl, kad veikėm kažką ypatinga; tiesiog norėjosi pamatyti jį... Aš laukdavau savaitgalio, kuomet jis turėdavo ateiti. Žinojau, kad ir kokių bėdų turėčiau mokykloje, galėsime pasikalbėti apie tai ir jis padės man. Tai buvo daug lengviau nei su mama, nors, be abejo, aš ją labai myliu. Kartais būdavo lengviau kalbėti su mama — manau, jūs spėjate, apie ką — bet kai kuriuos dalykus aš norėjau aptarti su juo. Pavyzdžiui, apie mamos antrąjį vyrą. Mes tiesiog nesutarėm. Tėtis man davė gerų patarimų, kaip būti taktiškai, ir man to reikėjo... Aš jam labai skolinga, kadangi jo dėka visada turėjau abu tėvus, nors jie ir buvo išsiskyrę.“
Jaunuolis, vardu Donaldas, paaiškino: „Aš manau, kad galimybė pamatyti tėvą bent sykį per savaitę išugdė manyje troškimą būti su juo. Taigi, kuomet tik būdavau su juo, atidžiai ir įdėmiai klausiausi. Aš visuomet norėjau sekti tėvo pavyzdžiu. Pastebėjau, kad jis myli Jehovą Dievą, ir visuomet norėjau daryti tą patį, ką ir jis. Be to, man buvo naudingos ir geros mamos savybės. Ji yra be galo draugiška, visuomet randa progą bendrauti ir kalbėtis su žmonėmis. Ji mielai bendrauja ir yra atvira. Tai padėjo man nugalėti drovumą.“
[Paveikslas 10 puslapyje]
Vienas vaikas pasakė: „Tu gyveni su vienu iš tėvų, kurį tikrai myli, ir tuo pat metu myli kitą“