Religija. Ar tai turi būti svarstoma globos ginčuose?

KERON „myli savo vaikus ir stengiasi jais tinkamai rūpintis. Vis dėlto jos, kaip Jehovos liudytojos, įsitikinimai viską užgožia, ir savo veiksmais bei įsitikinimais ji stato į pavojų vaikų sveikatą, interesus ir gerovę“.

Šis teisėjo pareiškimas apygardos teisme siaubingai sukrėtė Keron. Tai reiškė, kad ji prarado teisę rūpintis savo dviem mažomis dukrelėmis (viena jų — vos 11-os mėnesių). Globos teises dabar turėjo jos vyras, kuris prieš skyrybas provokavo ją sakydamas: „Jehovos liudytojai arba aš!“ Keron dabar galėjo matyti savo mergaites tik kas antrą savaitgalį.

„Advokatas užtikrino, kad vaikai gali būti atimti iš manęs dėl netinkamos motinystės, bet tik ne dėl religijos, — paaiškino Keron, namų šeimininkė iš Misūrio valstijos (JAV). — Aš buvau priblokšta.“ Ir nenuostabu, nes teisme buvo pateiktas neginčijamas liudijimas, kad ji yra mylinti motina, ‛visuomet gerai prižiūrinti savo dukreles’.

Norėdama aplankyti savo dukreles, Keron dabar turėjo keliauti į miestą, esantį už 160 kilometrų. „Po kiekvieno aplankymo mano buvusio vyro tėvai, pas kuriuos buvo mergaitės, turėdavo tiesiog atplėšti jas nuo manęs, kad galėčiau eiti, — prisimena Keron. — Jos spardydavosi ir šaukdavo: ‛Kodėl mes negalime važiuoti namo su tavimi?’ Kartais būdavo, kad pakeliui į namus aš apsiverkusi sustodavau kelkraštyje ir melsdavausi Jehovai, kad sustiprintų mane.“ Keron padavė apeliaciją į kitą, aukštesnį, teismą.

Šeši Misūrio Aukščiausiojo teismo teisėjai vieningai nusprendė grąžinti mergaites jai. Apeliacinio teismo teisėjas Džonas Bardžetas išreiškė savo „tvirtą įsitikinimą, kad pirmesnis teismas klydo“ nuspręsdamas, jog „Jehovos liudytojų religijos nariai kaip klasė ir dėl tikėjimo doktrinų negali būti vaikų globėjais“.a

Kai kurie žemesnieji teismai Australijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Kanadoje, Pietų Afrikoje ir kitose šalyse taip pat atėmė globos teises iš tėvų dėl jų įsitikinimų. Nors daugelį šių sprendimų aukštesnieji teismai atmetė, tokia neteisybė vis pasikartodavo.

Tėvai, netekę teisių globoti vaiko, patyrė ir religinį šališkumą. Vienas Masačusetso žemesniojo teismo teisėjas griebėsi kraštutinybės ir nutarė, kad tėvas per apsilankymus „negali skaityti Biblijos su vaikais ar pasiimti jų į bažnytines pamaldas (netgi negali cituoti jiems Dešimties [Dievo] įsakymų)“.b Vienas žurnalistas komentavo: „Visa tai gali jums pasirodyti juokinga, bent jau tol, kol tai nepalies jūsų pačių įsitikinimų.“

Taip, o kas atsitiktų, jei tai būtų jūsų įsitikinimai? Teismo nurodymas tėvams nutraukti religinius ryšius su vaikais kelia nerimą. „Netgi tie, kuriems nerūpi Jehovos liudytojai, stebisi, kokią teisę turi teismas sakyti tėvui, kad jis negali cituoti Dešimties [Dievo] įsakymų ar skaityti Biblijos savo vaikams“, — pareiškė Los Angeles Times.

Iškyla klausimas, kur yra riba, iki kurios valstybė gali kištis į piliečių asmeninį gyvenimą? Vienas įstatymų komentatorius netgi perspėjo, jog visa gali „baigtis tuo, kad bus sudarytos ortodoksinio vaikų auklėjimo teisminės normos visoms šeimoms“. Ar norėtumėte, kad teisėjas, galbūt turintis kitokias religines pažiūras, nuspręstų už jus?

Teismas ir religija

Patys teismai pripažįsta, kad jų teisės nagrinėti religinius įsitikinimus ir veiklą yra ribotos. Komentuodamas vieną bylą, Vašingtono Aukščiausiojo teismo teisėjas Džefersas paaiškino: „Mes neabejojame valstybės teise drausti religinę veiklą, kenkiančią dorovei, ir tikriausiai tokią, kuri pavojinga visuomenės saugumui, sveikatai bei tvarkai, bet iš šioje byloje duotų parodymų matyti, jog Jehovos liudytojų mokymai negali būti priskirti nė vienai iš šių kategorijų.“c

Taigi kuomet religinė veikla nekenkia „visuomenės saugumui, sveikatai ir tvarkai“ arba nėra „faktais įrodyta, kad ši veikla tiesiogiai ir akivaizdžiai kelia pavojų vaiko gerovei“, tuomet teismas neturėtų teikti pirmenybės kurio nors vieno iš tėvų religijai. Ontarijo (Kanada) apeliacinis teismas padarė išvadą: „Teismui nedera rinktis vienos iš dviejų religijų.“ Atimti globos teises dėl tokio šališkumo yra „sunki bausmė [tėvui ar motinai] už išpažinimą religinių įsitikinimų, kurie nėra nei neteisėti, nei amoralūs“.d

Kartais šališki „ekspertai“ palaiko religinę diskriminaciją. Apmąstykite, ką pasakė vienas psichologas: „Manau, kad šią mergaitę auklėti kaip Jehovos liudytoją yra blogai... Gyvendama šioje visuomenėje, ji turės prisitaikyti prie vyraujančios kultūros. Ji auga ne Jehovos liudytojų šalyje. Jeigu dauguma gyventojų būtų Jehovos liudytojai, nebūtų jokių problemų.“

Jeigu būtų laikomasi tokio patarimo, bet kuris iš tėvų, priklausančių religinei mažumai, netektų teisės globoti savo vaikų! Stebina tai, kad kai kuriuos teisėjus Floridos valstijoje šie žodžiai įtikino atimti motinai teisę auginti savo ketverių metų dukterį, nepaisant neginčijamų parodymų, kad mergaitė buvo „nepaprastai prisirišusi prie motinos“.

Pažymėtina, kad teisėjas Baskinas atsisakė patvirtinti šį neteisingą sprendimą, kurį priėmė kiti du teisėjai iš Floridos apygardos apeliacinio teismo (Trečioji apygarda). Teisėjas Baskinas paaiškina: „Šis protokolas akivaizdžiai liudija apie asmeninį ekspertų nusistatymą prieš motinos religiją. Panieka motinos religijai paskatino juos padaryti prielaidą, esą vaikui gali būti pakenkta ateityje, nors nebuvo jokių žalos įrodymų. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas buvo paveiktas neobjektyvių svarstymų, ... ir jo nutarimas neturi galioti.“e

Tai, ką darė tas teismas Jungtinėse Valstijose, buvo daroma ir Hitlerio valdomoje totalitarinėje šalyje. 1937 metais nacistinėje Vokietijoje apskrities teismas atėmė vaikus iš šeimos, priklausiusios religinei mažumai. Kuo tai buvo pagrįsta? Teismas pareiškė: „Jeigu tėvai savo pavyzdžiu moko vaikus gyvenimo filosofijos, visiškai priešingos tai, kurios laikosi didžioji dauguma vokiečių, jie pažeidžia globos teises, ... [taigi] bloga tėvų mokymo įtaka [turi būti] sustabdyta ir nutraukta.“f

Vaikams puikiai sekasi

Ar vaikai yra psichologiškai pažeidžiami, kai bendrauja su mažumos grupe? Anksčiau paminėtos Keron atveju teisėjas manė, kad jos dukroms „išaugti visavertėmis pilietėmis“ ir ‛prisitaikyti prie mokyklos bei visuomenės’ trukdys jų motinos praktikuojama mažumos religija. Ar jis buvo teisus? Apsvarstyk padėtį dabar, po dešimties metų.

Daug ką pasako mergaičių, dabar aktyvių liudytojų, pažymių knygelės. Vienuolikmetės Monikos knygelėje su labai gerais pažymiais įrašyta, kad jos „asmenybės bei socialinis išsivystymas“ yra „patenkinamas“. Jos mokytoja knygelėje parašė: „Monika yra labai miela ir patikli. Aš džiaugiuosi, kad ji yra mano klasėje.“ Kita Keron duktė, 13–metė Šeli, buvo Jungtinių Valstijų prezidento apdovanota už „išskirtinius mokymosi pasiekimus“. Ji taip pat buvo išrinkta „mėnesio piliete“, nes gerai „sugyveno su personalu, mokiniais ir gerai mokėsi“. Argi atrodo, kad šie vaikai turi bendravimo problemų?

Savo įsitikinimų gynimas padeda ugdytis tvirtą asmenybę. Vyriausiasis teisėjas Strakmejeris iš Arizonos Aukščiausiojo Teismo kitoje byloje, susijusioje su liudytoju, komentavo: „Mes gerai suprantame, kad kitoks požiūris dažnai sukelia pajuoką ir kritiką... Kritika yra sunkus asmenybės išbandymas. Prisitaikymas slopina intelektą ir žlugdo.“g

Iš tikrųjų vaikai, kurie nuo pat mažų dienų yra mokomi pagrįsti savo įsitikinimus, išmoksta samprotauti. Toks lavinimas ne ‛slopina intelektą’, o ugdo, kaip rodo stebinantys 394 dvylikamečių tyrimo rezultatai. „Dauguma labai kūrybingų vaikų buvo Jehovos liudytojai, — atskleidė Australijos tyrinėtojai. — Dvi mergaitės: viena, geriausiai įvertinta pagal [kūrybingumo] testą, ir kita, vienintelė iš visų vaikų visose penkiose užduotyse patekusi tarp 20 procentų geriausiai įvertintų dalyvių, — abi yra Jehovos liudytojos“ (Journal of Personality, 1973 m. kovas).

Būtent dėl savo religinių įsitikinimų Jehovos liudytojai atsakingai žiūri į poreikį „mylėti... vaikus“ ir diegti jiems aukštas moralės normas (Titui 2:4, 5). Daugelis teismų atkreipė dėmesį į tokį gerą rūpinimąsi. Pavyzdžiui, 1986-aisiais Muskatine (Ajova, JAV) svarstant vieną globos bylą tėvas ir vadinamasis ekspertas, pakviesti duoti parodymus, pradėjo šmeižti mamos liudytojos religiją. Teisėja Brails bešališkai pasakė: „Teismas negali palaikyti kurios nors pusės.“

Nors teisėja Brails suteikė tėvui teisę lankytis, globą ji paskyrė motinai, nes, pasak jos, „teismas yra patenkintas, kad šie vaikai užaugs tikrai laimingi, jei pasiliks su [motina], netgi jei jos religija skiriasi nuo daugumos amerikiečių religijos. Teismas taip pat yra įsitikinęs, kad, atėmus iš vaikų meilę, saugumą ir nuolatinį gerą rūpinimąsi, nukentėtų vaikų gerovė“. Šis sprendimas buvo patvirtintas Ajovos apeliacinio teismo.h

Ar religiniai skirtumai trikdo vaikus?

Štai kitas atvejis. Džuli, dėl kurios globos kilo ginčas, patvirtina, kad ką tik minėtas sprendimas buvo išmintingas. Džuli palaikė ryšius su abiem tėvais, kurie išsiskyrė, kai jai buvo šešeri. Dabar, būdama 20 metų ji sako: „Manau, kad tai buvo neabejotinai naudinga. Pati pamačiau skirtumą tarp katalikų ir Jehovos liudytojų. Mudu su broliu lankydavomės Karalystės salėje su mama, bet sekmadieniais eidavome į bažnyčią su tėčiu, nes savaitgalius praleisdavome su juo.“

Prieštaringos religinės pažiūros tiems vaikams padarė visai menką poveikį arba nepadarė jokio. Tai išnagrinėjęs, Kanados tyrinėtojas Džeimsas Fraidersas priėjo prie išvados: „Nėra beveik jokio skirtumo tarp vaikų [religiškai] mišriose ir vienalypėse šeimose. Faktai nepatvirtina anksčiau daryto tyrimo, esą vaikai iš mišrių šeimų yra psichologiškai ‛nestabilesni’“ (Jewish Social Studies, 1973).

Vaikas turi teisę suprasti abiejų tėvų religines pažiūras. Tapęs pilnamečiu, jis gali pats pasirinkti. Džuli atveju teismas kaip dera laikėsi neutralios pozicijos religijos atžvilgiu ir sutelkė dėmesį į vaiko gerovę. Teisingumas triumfuoja tuomet, kai teismai leidžia vaikams bendrauti su abiem tėvais ir kai galiausiai vaikai patys pasirenka religiją. Kaip būtų puiku, jei teismai palaikytų tokį požiūrį!

[Išnašos]

[Rėmelis 7 puslapyje]

Ar Jehovos liudytojų įsitikinimai žalingi? Ką sako teisininkai?

◼ „Nėra jokio pagrindo teigti, kad šiedu vaikai, mokomi Jehovos liudytojų [religinių pažiūrų], patyrė kokią emocinę ar fizinę žalą“ (Koerner v. Koerner, No. 002793. Konektikuto Aukščiausiasis Teismas, 1979 m. spalio 2 d.).

◼ „Aš nemanau, kad jie nukentės būdami su tėvu lauko tarnyboje... Šiuo atveju aš negalėjau surasti įtikinamų įrodymų, jog Jehovos liudytojai savo veikla nori suardyti visuomenės tvarką“ (Evers v. Evers, 19 F.L.R. 296. Australijos Naujojo Pietų Velso Aukščiausiasis Teismas, 1972 m.).

◼ „Atimti iš ponios Ejars globos teises... būtų tolygu teigti, kad gyvensena, kitokia negu Jehovos liudytojų, yra tinkamesnė ir kad Jehovos liudytojai yra netinkami tėvai. Tokia prielaida akivaizdžiai absurdiška ir tai būtų neleistinas religinės laisvės varžymas“ (Ayers v. Ayers. Kanados Britų Kolumbijos provincijos teismas, šeimos skyrius, 1986 m. balandžio 8 d.).

[Rėmelis 9 puslapyje]

Ar vaikai yra skriaudžiami?

Kvebeke (Kanada) vienas tėvas tvirtino, kad jo vaikai neturėjo laisvės ir patyrė emocinę žalą dėl buvusios žmonos, liudytojos, įsitikinimų. Jis paprašė teismo įsikišti. Vaikai turėjo duoti parodymus. Atkreipkite dėmesį į jo 16-metės dukters atsakymus:

Kl.: Koks yra tavo kaip liudytojos gyvenimas?

Ats.: Aš manau, kad mano gyvenimas yra toks pats kaip ir visų paauglių. Aš nieko neprarandu. Nelaikau savęs kitokia nei visi.

Kl.: Kokia tau nauda iš tų sueigų Karalystės salėje?

Ats.: Pirmiausia, tai suteikia man gyvenimo tikslą. Aš žinau, ko siekti ateityje pagal savo įsitikinimus. Antra, ten turiu daug draugų, su kuriais galiu bendrauti.

Kl.: Ar sueigos padeda tau mokykloje?

Ats.: Taip, kadangi sueigose mes sakome penkių minučių kalbas prieš auditoriją. Kai mokykloje turime atlikti užduotis žodžiu, daugelis mokinių labai jaudinasi. O aš jau turiu tokios patirties, nes sakau kalbas.

„Koks yra tokios religinės veiklos poveikis? — paklausė teisėjas, paskelbdamas savo sprendimą. — Teismas nustatė, jog teigiami dalykai svaresni nei parodymai, kuriuos [tėvas] norėjo išdėstyti savo argumentacijoje.“ Nusprendęs motinos liudytojos naudai, teisėjas abiem teisininkams asmeniškai pasakė: „Kaip aš norėčiau turėti tokius vaikus!“

[Paveikslas 8 puslapyje]

Iš pradžių dėl religijos Keron nebuvo leista rūpintis dviem savo dukrelėmis