Pirmasis Petro laiškas

1 Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas — laikiniems gyventojams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje, išrinktiesiems 2 Dievo Tėvo numatymu, pašventintiems dvasia, kad būtų klusnūs ir pašlakstyti Jėzaus Kristaus krauju.

Tepadaugėja jums malonės ir ramybės.

3 Tebūna palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas, kuris dėl savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš mirusiųjų atgimdė mus gyvai vilčiai, 4 nepragaištančiam, nesuterštam ir nenykstančiam paveldui. Šis danguje laikomas jums, 5 Dievo galia per tikėjimą saugomiems išgelbėjimui, kuris bus apreikštas paskutiniu laiku. 6 Tuo jūs labai džiaugiatės, nors šį trumpą laiką, kai reikia, tenka ir paliūdėti dėl įvairių išbandymų, 7 kad jūsų išmėgintas tikėjimas, daug vertingesnis už pražūvantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą*, būtų rastas vertas gyriaus, šlovės ir pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus. 8 Kad ir nesate jo matę, jūs mylite jį. Nors dabar jo neregite, tikite juo ir džiūgaujate neapsakomu, šlovingu džiaugsmu, 9 gaudami tikėjimo vaisių — savo sielų išgelbėjimą.

10 Šitą išgelbėjimą kruopščiai aiškinosi ir rūpestingai tyrinėjo pranašai, kurie pranašavo apie jums skirtąją malonę. 11 Jie tyrinėjo, kada ir koks bus Kristui skirtas laikotarpis, apie kurį dvasia jiems bylojo, iš anksto liudydama apie Kristaus kentėjimus ir kas šlovinga vyks paskui. 12 Jiems buvo apreikšta, kad ne sau, bet jums patarnauja perduodami tai, ką dabar per šventąją dvasią, atsiųstą iš dangaus, jums pranešė paskelbusieji gerąją naujieną. Į šiuos dalykus trokšta pažvelgti angelai.

13 Todėl nuteikite protą veiklai*, būkite visiškai blaivūs; sudėkite viltis į malonę, kurią patirsite per Jėzaus Kristaus apsireiškimą. 14 Kaip klusnumo vaikai, nebesileiskite formuojami geismų, kuriems anksčiau pasiduodavote dėl savo neišmanymo, 15 bet, sekdami Šventuoju, kuris jus pašaukė, tapkite ir jūs šventi visu savo elgesiu. 16 Juk parašyta: „Būkite šventi, nes aš esu šventas.“

17 Be to, jeigu šaukiatės Tėvo, kuris nešališkai teisia kiekvieną pagal jo darbą, elkitės su baime, kol gyvenate kaip ateiviai. 18 Juk žinote, kad ne pragaištančiais dalykais, ne auksu ar sidabru, buvote išvaduoti iš bevaisės gyvensenos, kurią perėmėte iš protėvių, 19 bet brangiu krauju — tarsi avinėlio be ydos ir dėmės, — Kristaus krauju. 20 Tiesa, numatytas jis buvo prieš pasaulio užgimimą*, bet pasirodė laikų pabaigoje dėl jūsų, 21 jo dėka tikinčių Dievą — tą, kuris prikėlė jį iš mirusiųjų ir suteikė jam šlovę, — kad jūsų tikėjimas ir viltis būtų Dieve.

22 Dabar, kai klusnumu tiesai išgryninote savo sielas ir taip išsiugdėte neveidmainingą brolišką meilę, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus. 23 Jūs buvote atgimdyti — ir ne iš pragaištančios, bet iš nepragaištančios sėklos, gyvojo ir amžinojo Dievo žodžiu. 24 Juk „visoks kūnas yra lyg žolė, ir visa jo šlovė — tarsi žolės žiedas; žolė nuvysta ir žiedas nubyra, 25 o Jehovos* žodis išlieka amžinai“. Tas „žodis“ yra jums paskelbta geroji naujiena.

2 Todėl pameskite visokią blogybę, visokį klastingumą, veidmainystę, pavydą ir visokias pagiežingas apkalbas. 2 Lyg naujagimiai trokškite gryno žodžio pieno, kad juo augtumėte išgelbėjimui, 3 jeigu jau paragavote, koks Viešpats maloningas.

4 Jūs, einantys prie jo, prie gyvo akmens, žmonių, tiesa, atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus, 5 ir patys esate tarsi gyvi akmenys, iš kurių statomi dvasiniai namai, kad būtumėte šventa kunigija ir aukotumėte priimtinas Dievui dvasines aukas per Jėzų Kristų. 6 Raštas juk sako: „Štai dedu Sione rinktinį akmenį, kertinį pamato akmenį, brangų; ir kas tik juo tiki, tikrai nenusivils*.“

7 Todėl jis brangus jums, tikintiems. O netikintiems: „kaip tik tas akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo viršutiniu kertiniu akmeniu“ 8 ir „suklupimo akmeniu, nupuolimo uola“. Jie suklumpa, nes nepaklūsta žodžiui. Taip jiems ir skirta. 9 O jūs esate „išrinkta giminė, karališkoji kunigija, šventa tauta, ypatinga nuosavybe tapę žmonės, kad visur skelbtumėte dorybes“ to, kuris pašaukė jus iš tamsos į savo nuostabią šviesą. 10 Kadaise nebuvote tauta, o dabar esate Dievo tauta; nebuvote patyrę gailestingumo, o dabar esate patyrę gailestingumą.

11 Mylimieji, raginu jus, kaip ateivius ir laikinus gyventojus, saugotis kūno geismų, kovojančių prieš sielą. 12 Jūsų elgesys tarp tautų tebūna nepriekaištingas, kad dėl tų dalykų, dėl kurių žmonės dabar peikia jus kaip piktadarius, patikrinimo dieną šlovintų Dievą, nes mato gerus jūsų darbus.

13 Dėl Viešpaties pakluskite visokiam žmogiškam sutvarkymui: ar karaliui, kaip viršiausiam, 14 ar valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių. 15 Juk tokia Dievo valia, kad darydami gera nutildytumėte neišmanėliškas neprotingų žmonių kalbas. 16 Būkite kaip laisvi žmonės, tačiau ne tokie, kurie savo laisve dangsto blogį, bet kaip Dievo vergai. 17 Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.

18 Namų tarnai tebūna su visa derama baime klusnūs savo šeimininkams — ne vien geriems ir supratingiems, bet ir įnoringiems, 19 nes jeigu kas atlaiko vargus ir kenčia nepelnytai, dėl savo sąžinės Dievo akivaizdoje, tai yra vertybė. 20 Juk argi čia nuopelnas, jeigu ištveriate mušami už nuodėmes? Tačiau jeigu ištveriate kentėdami už gerus darbus, tai yra vertybė Dievui.

21 Juk tam ir buvote pašaukti — pats Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad tiksliai sektumėte jo pėdomis. 22 Jis nepadarė nuodėmės, jo lūpose nerasta apgaulės. 23 Įžeidinėjamas jis neatsakė įžeidimais, kentėdamas negrasino, bet patikėjo save tam, kuris teisia teisingai. 24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant stulpo*, kad būtume išvaduoti iš nuodėmių ir gyventume teisumui. „Jo žaizdomis buvote išgydyti.“ 25 Juk jūs buvote lyg paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir prižiūrėtoją.

3 Taip ir jūs, žmonos, klausykite savo vyrų, kad jeigu kurie nepaklūsta žodžiui, būtų laimėti be žodžio, žmonų elgesiu, 2 matydami, jog elgiatės tyrai ir su didžia pagarba. 3 Ir tegul puošia jus ne išorė — supinti plaukai, aukso gražmenos ar drabužiai, — 4 bet širdyje slypintis žmogus, apsivilkęs nesunešiojamu apdaru tykios ir romios dvasios, kuri labai brangi Dievo akyse. 5 Juk kadaise šventos moterys, kurios vylėsi Dievu, irgi taip puošėsi, būdamos klusnios savo vyrams. 6 Štai Sara klaũsė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs esate jos dukterys, jeigu tik darote gera nebijodamos jokių bauginimų.

7 Taip ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, gerbkite jas kaip trapesnį indą — kaip moteris, juk drauge su jomis esate gyvenimo malonės paveldėtojai; tada nebus kliūties jūsų maldoms.

8 Galiausiai visi būkite vienminčiai, atjautūs, broliškai mylintys, jautrios širdies, nuolankios dvasios, 9 neatmokėkite skriauda už skriaudą ar įžeidimu už įžeidimą, bet, priešingai — laiminkite, nes tokiu keliu eiti buvote pašaukti, kad paveldėtumėte palaiminimą.

10 „Kas nori mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tas tesulaiko savo liežuvį nuo blogio ir lūpas nuo apgaulingos kalbos, 11 tesigręžia nuo blogio ir tedaro gera; teieško taikos* ir tegul vejasi ją. 12 Juk Jehovos akys žvelgia į teisiuosius ir jo ausys girdi jų maldavimą; tačiau Jehovos veidas — prieš darančius bloga.“

13 Tikrai, kas gi jums pakenks, jeigu uoliai darysite gera? 14 Net jeigu jums tenka kentėti dėl teisumo, esate laimingi. O to, ko jie bijo, nebijokite ir nepraraskite savitvardos. 15 Šventu laikykite Viešpatį Kristų savo širdyse, visada pasirengę apsiginti, jeigu kas pareikalautų jūsų pagrįsti savąją viltį, tik darykite tai romiai ir labai pagarbiai.

16 Išlaikykite gerą sąžinę, kad tie, kurie niekinamai kalba apie jūsų gerą elgesį Kristuje, susigėstų dėl to, dėl ko jus peikia. 17 Verčiau kentėti už gerus darbus, jeigu tokia Dievo valia, negu už blogus. 18 Juk ir Kristus kartą visiems laikams mirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad nuvestų jus pas Dievą, pats numarintas kūnu, o atgaivintas dvasia. 19 Kaip dvasia jis nuėjo skelbti kalėjime esančioms dvasioms, 20 kurios kadaise, Nojaus dienomis, buvo neklusnios, kai Dievo kantrybė laukė bestatant laivą, kuriuo keli žmonės, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėti per vandenį.

21 O dabar per Jėzaus Kristaus prisikėlimą jus gelbsti to atitikmuo — krikštas (ne kūno nešvaros nuplovimas, bet prašymas, kad Dievas suteiktų gerą sąžinę). 22 Jis nuėjo į dangų ir yra Dievo dešinėje; jam buvo pavesti ir angelai, ir valdžios, ir galybės.

4 Taigi, Kristus kentėjo kūnu, tad ir jūs apsiginkluokite ta pačia nuostata, nes tas, kas iškentė kūnu, atsižadėjo nuodėmių, 2 kad likusį laiką kūne gyventų nebe žmonių geismais, o Dievo valia. 3 Gana, kad praėjusį laiką vykdėte tautų valią, kai buvote pasidavę įžūliai elgtis, tenkinti geidulius, girtauti, ūžauti, varžytis išgertuvėse ir neleistinai stabmeldžiauti. 4 Kadangi nebebėgate su jais pasinerti į tą patį pasileidimo liūną, jie stebisi ir jus užgaulioja. 5 Bet tie žmonės atsiskaitys tam, kuris pasirengęs teisti gyvus ir mirusius. 6 Juk dėl to geroji naujiena buvo paskelbta ir mirusiems*, kad jie, nuteisti pagal kūną žmonių požiūriu, gyventų dvasia Dievo požiūriu.

7 Visų dalykų galas priartėjo. Tad būkite sveikos nuovokos, būkite budrūs melstis. 8 O visų pirma karštai mylėkite vieni kitus, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių. 9 Būkite vieni kitiems svetingi be niurnėjimo. 10 Pagal tai, kokią kiekvienas gavote dovaną, naudokite ją patarnauti vienas kitam kaip geri visokeriopos Dievo malonės prievaizdai. 11 Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo apreikštuosius žodžius; jei kas patarnauja, tepatarnauja pasikliaudamas Dievo teikiama stiprybe, kad visu kuo per Jėzų Kristų būtų šlovinamas Dievas. Jam priklauso šlovė ir galybė per amžių amžius. Amen.

12 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, tarsi tai būtų kažkas keista; taip darosi, kad būtumėte išbandyti. 13 Priešingai, džiaukitės būdami Kristaus kentėjimų dalininkai, kad galėtumėte džiaugtis didžiu džiaugsmu ir tada, kai apsireikš jo šlovė. 14 Jeigu jus užgaulioja dėl Kristaus vardo, esate laimingi, nes šlovės dvasia, paties Dievo dvasia, ilsisi ant jūsų.

15 Tik niekas iš jūsų tenekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar toksai, kuris kišasi į svetimus reikalus. 16 O jeigu kas kenčia dėl to, kad yra krikščionis, tegu nesigėdija, bet šlovina šiuo vardu Dievą. 17 Juk atėjo skirtas laikas prasidėti teismui nuo Dievo namų. O jeigu jis prasidės nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie Dievo gerajai naujienai nepaklūsta? 18 „Ir jeigu teisusis sunkiai išgelbėjamas, tai kur bepasirodys bedievis ir nusidėjėlis?“ 19 Taigi tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.

5 Tad raginu jūsų vyresniuosius, pats irgi būdamas vyresnysis ir Kristaus kentėjimų liudytojas, taip pat dalininkas šlovės, kuri bus apreikšta: 2 ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nesąžiningo pasipelnymo, bet su atsidavimu, 3 ne viešpataudami jums patikėtiems,* bet būdami pavyzdžiu kaimenei. 4 Ir kai pasirodys vyriausiasis ganytojas, jūs gausite nevystantį šlovės vainiką.

5 Taip ir jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Susijuoskite visi nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.

6 Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus, 7 ir meskite ant jo visą savo nerimo naštą*, nes jis jumis rūpinasi. 8 Būkite blaivūs, budėkite. Jūsų priešininkas Velnias lyg riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, ieškodamas ką praryti. 9 Bet jūs priešinkitės jam, likdami tvirti tikėjimu, žinodami, kad jūsų brolijai pasaulyje tenka ištverti tokius pat kentėjimus. 10 O visokios malonės Dievas, kuris jus pašaukė į savo amžiną šlovę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, išlavins, sutvirtins ir sustiprins. 11 Jam priklauso galybė per amžius. Amen.

12 Per Silvaną, ištikimą brolį — tokiu jį laikau, — trumpai parašiau jums norėdamas padrąsinti ir nuoširdžiai paliudyti, kad tai yra tikroji Dievo malonė; tvirtai jos laikykitės. 13 Jus sveikina esančioji Babilone, išrinktoji kaip ir jūs, taip pat Morkus, mano sūnus. 14 Sveikinkite vieni kitus meilės pabučiavimu.

Ramybė jums visiems, esantiems Kristuje.