Jokūbo laiškas

1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vergas, dvylikai pasklidusių giminių.

Būkite sveiki!

2 Laikykite tai tikru džiaugsmu, mano broliai, kai patiriate visokių išbandymų, 3 žinodami, kad jūsų tikėjimo mėginimas ugdo ištvermę. 4 O ištvermė teatlieka savo darbą iki galo, kad būtumėte iki galo subrendę, visais atžvilgiais nepriekaištingi, nieko nestokojantys.

5 Tad jeigu kuris iš jūsų stokoja išminties, tegul prašo Dievą, nes jis dosniai visiems duoda nepriekaištaudamas, ir jam bus suteikta. 6 Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis yra lyg jūros banga, vėjo genama ir blaškoma. 7 Toks žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Jehovos* — 8 toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

9 Vargingas brolis tedžiūgauja dėl savo išaukštinimo, 10 o turtingas — dėl savo pažeminimo, nes jis nunyks kaip augalo žiedas. 11 Juk pakilusi kaitri saulė išdžiovina augalą, jo žiedas nubyra ir jo grožis pragaišta. Taip ir turtuolis nunyks savo keliuose.

12 Laimingas žmogus, kuris atsilaiko mėginamas, nes, kai bus pripažintas vertu, gaus gyvenimo vainiką, kurį Jehova pažadėjo jį mylintiems. 13 Mėginamas niekas tenesako: „Esu Dievo mėginamas.“ Tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina. 14 Kiekvienas yra mėginamas, kai jo paties geismas jį traukia ir vilioja. 15 Geismas pradėjęs pagimdo* nuodėmę, o padaryta nuodėmė užtraukia mirtį.

16 Nesusiklaidinkite, mano mylimieji broliai. 17 Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybės, nes ateina nuo dangaus šviesulių Tėvo, kuris nesimaino ir nesikeičia, kaip kad slenkantys šešėliai. 18 Panorėjęs jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi pirmieji vaisiai iš jo kūrinių.

19 Žinokite tai, mano mylimieji broliai. Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti, 20 nes žmogaus rūstybė nevykdo Dievo teisumo. 21 Todėl atsikratykite visokio purvo, atmeskite kerojantį blogį ir romiai priimkite skiepijamą žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.

22 Be to, tapkite žodžio vykdytojais, o ne vien klausytojais, kurie apgaudinėja save klaidingais samprotavimais. 23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, jis panašus į žmogų, kuris žvelgia į savo prigimtąjį veidą veidrodyje: 24 pasižiūri į save, nueina ir tuojau pamiršta, koks esąs. 25 O kuris įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, tasai, būdamas ne užmaršus klausytojas, bet darbo vykdytojas, bus laimingas tai darydamas.

26 Jei kas manosi esąs Dievo garbintojas, tačiau nepažaboja savo liežuvio, tas apgaudinėja savo širdį ir jo garbinimas tuščias. 27 Tyras ir nesuterštas garbinimas mūsų Dievo ir Tėvo akyse — tai rūpintis našlaičiais bei našlėmis jų varge ir saugotis nesusitepti šiuo pasauliu.

2 Mano broliai, kaipgi jūs, išpažindami tikėjimą mūsų šlovinguoju Viešpačiu Jėzumi Kristumi, galite elgtis šališkai? 2 Juk jeigu į jūsų sueigą ateina žmogus, apsimaustęs aukso žiedais, puošniai apsirengęs, ir ateina vargšas nevalyvais drabužiais, 3 jūs prielankūs tam, kuris išsipuošęs, ir jam sakote: „Sėskis štai čia, patogiai“, o vargšui tariate: „Tu pastovėk“ arba: „Sėskis čia, prie mano pakojos“. 4 Argi tada tarp jūsų nėra luominio susiskirstymo, argi nesate tapę teisėjais, kurie teisia iškreiptai?

5 Paklausykite, mano mylimieji broliai. Ar ne tiesa, kad Dievas pasirinko tuos, kas pasaulyje vargšai, tapti turtingus tikėjime ir paveldėti karalystę, kurią yra pažadėjęs jį mylintiems? 6 O jūs paniekinote vargšą. Argi ne turtuoliai jus engia ir tampo po teismus? 7 Argi ne jie piktžodžiauja kilniam vardui, kuriuo vadinatės? 8 Tiesa, jeigu vykdote karališkąjį įstatymą, kaip parašyta: „Mylėk savo artimą kaip save patį“, darote gerai. 9 Bet jeigu elgiatės šališkai, darote nuodėmę — įstatymas kaltina jus nusižengiant.

10 Mat kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienam nuostatui, pažeidžia visus. 11 Juk tas, kuris pasakė „nesvetimauk“, pasakė ir „nežudyk“. Tad jeigu nesvetimauji, bet žudai, nusižengi įstatymui. 12 Kalbėkite ir elkitės kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvų žmonių įstatymą. 13 Kas nerodo gailestingumo, bus teisiamas negailestingai. Gailestingumas triumfuoja prieš teismą.

14 Kas iš to, mano broliai, jei kas nors sako turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Argi toks tikėjimas gali jį išgelbėti? 15 Jeigu brolis ar sesuo neturi kuo apsirengti, stokoja kasdienio maisto, 16 ir kas nors iš jūsų sakote jiems: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, tačiau neduodate jiems to, kas būtina jų kūnui, kokia iš to nauda? 17 Taip ir tikėjimas, jei neturi darbų, pats savaime yra negyvas.

18 Vis dėlto kas nors pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš parodysiu tau savo tikėjimą darbais.“ 19 Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Tačiau demonai irgi tiki, ir dreba. 20 Ar nori žinoti, tuščias žmogau, kad tikėjimas be darbų nenaudingas? 21 Argi Abraomas, mūsų tėvas, ne dėl darbų buvo pripažintas teisiu, kai aukojo savo sūnų Izaoką ant aukuro? 22 Kaip matai, jo tikėjimas veikė išvien su darbais ir darbais jo tikėjimas buvo ištobulintas. 23 Taip išsipildė Rašto žodžiai: „Abraomas patikėjo Jehova ir tai jam buvo įskaityta teisumu“, ir jis buvo pavadintas „Jehovos draugu“.

24 Kaip matote, žmogus bus pripažintas teisiu dėl darbų, ne vien dėl tikėjimo. 25 Taip ir paleistuvė* Rahaba — argi ne dėl darbų ji buvo pripažinta teisia, kai svetingai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido? 26 Tikrai, kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.

3 Neskubėkite, mano broliai, daugelis tapti mokytojais, žinodami, kad mūsų laukia griežtesnis teismas. 2 Juk mes visi dažnai suklumpame. Jeigu kas nesuklumpa kalboje, yra tobulas žmogus, gebantis pažaboti ir visą kūną. 3 Įbrukę žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, suvaldome ir visą jų kūną. 4 Štai netgi laivus, nors ir labai didelius ir stiprių vėjų genamus, mažytis vairas pasuka, kur tik nori vairininkas.

5 Liežuvis irgi mažas narys, tačiau didžiai giriasi. O kokia maža ugnelė padega didžiulę girią! 6 Taip, liežuvis yra ugnis. Liežuvis — tikras neteisumo pasaulis tarp mūsų narių, nes jis suteršia visą kūną ir padega visą gyvenimo eigą*, pats Gehenos* padegtas. 7 Juk visų rūšių žvėris, paukščius, roplius ir jūros gyvūnus žmogus tramdo ir sutramdo. 8 O liežuvio joks žmogus nepajėgia sutramdyti. Tai nerimstanti piktybė, pilna mirtinų nuodų. 9 Juo mes laiminame Jehovą, savo Tėvą, ir juo tariame prakeiksmus žmonėms, kurie sukurti „panašūs į Dievą“. 10 Iš tų pačių lūpų išeina laiminimas ir prakeikimas.

Šitaip, mano broliai, neturi būti. 11 Argi gali iš vieno šaltinio sykiu trykšti ir saldus, ir kartus vanduo? 12 Broliai, bene figmedis gali užauginti alyvuogių, o vynmedis — figų? Taip pat sūri versmė negali duoti saldaus vandens.

13 Kas iš jūsų išmintingas ir nusimanantis? Teparodo tai darbais — puikiu elgesiu — su išminčiai būdingu romumu. 14 O jeigu jūsų širdyse kartus pavydas ir vaidingumas, nesigirkite ir nemeluokite tiesai. 15 Ta išmintis ateina ne iš aukštybių, — ji žemiška, gyvuliška, demoniška. 16 Juk kur pavydas ir vaidingumas, ten netvarka ir visokios bjaurystės.

17 O išmintis iš aukštybių yra pirmiausia tyra, paskui taikinga, supratinga*, linkusi paklusti, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, neveidmainiška. 18 Be to, teisumo vaisius taikoje sėjamas tarp tų, kurie neša taiką.

4 Dėl ko tarp jūsų kyla karai, dėl ko kyla kivirčai? Argi ne dėl to, kad geidžiate tenkinti kūniškas užgaidas, kovojančias jūsų nariuose? 2 Geidžiate, bet neturite. Žudote ir gviešiatės svetimo, bet negalite gauti. Kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. 3 Prašote ir negaunate, nes prašote negeram tikslui — norėdami patenkinti kūniškas užgaidas.

4 Svetimautojos, argi nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Todėl kas nori būti pasaulio draugas, darosi Dievo priešu. 5 Negi manote, kad Raštas tuščiai sako: „Mumyse apsigyvenusios dvasios troškimai yra pavydūs“? 6 Vis dėlto jo teikiama malonė didesnė. Todėl ir sakoma: „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“

7 Tad pakluskite Dievui; priešinkitės Velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. 8 Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusivalykite rankas, nusidėjėliai, išgryninkite širdis, svyruojantieji. 9 Krimskitės, sielvartaukite ir verkite. Tepavirsta jūsų juokas sielvartu ir jūsų džiaugsmas — liūdesiu. 10 Nusižeminkite Jehovos akivaizdoje, ir jis jus išaukštins.

11 Liaukitės peikę vienas kitą, broliai. Kas peikia ar teisia savo brolį, peikia ir teisia įstatymą. O jeigu teisi įstatymą, esi ne įstatymo vykdytojas, bet teisėjas. 12 Vienas yra įstatymo davėjas ir teisėjas — tas, kuris gali ir išgelbėti, ir sunaikinti. O tu, kas tu toks, kad teisi savo artimą?

13 Dabar paklausykite jūs, kurie sakote: „Šiandien ar rytoj keliausime į tą miestą, išbūsime ten metus, versimės ir pasipelnysime“, 14 nors nežinote, koks bus jūsų gyvenimas rytoj. Juk esate rūkas, kuris trumpam pasirodo ir išnyksta. 15 Verčiau sakytumėte: „Jeigu Jehova panorės, gyvensime ir darysime tą ar aną.“ 16 O jūs didžiuojatės savo pagyrūniškais užmojais. Visas toks didžiavimasis yra blogas. 17 Taigi kas moka daryti, kas teisinga, bet nedaro, tas nusideda.

5 Dabar paklausykite jūs, turtuoliai: verkite ir aimanuokite dėl jūsų laukiančių negandų. 2 Jūsų turtai supuvo, jūsų drabužius kandys sukapojo. 3 Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, jų rūdys liudys prieš jus ir ės jūsų kūną. Tarsi ugnis paskutinėmis dienomis bus tai, ką susikrovėte.* 4 Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį sulaikėte, ir pjovėjų pagalbos šauksmai pasiekė kareivijų Jehovos ausis. 5 Jūs gyvenote žemėje prabangiai ir pasinėrėte į kūniškus malonumus. Netgi skerdimo dieną penėjote savo širdis. 6 Jūs pasmerkėte, nužudėte teisųjį. Argi jis jums nesipriešina?*

7 Todėl būkite kantrūs, broliai, iki Viešpats jau bus čia*. Štai žemdirbys kantriai laukia brangaus žemės vaisiaus, kol užeina ankstyvieji ir vėlyvieji lietūs*. 8 Jūs irgi būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpats čia bus jau netrukus.

9 Nedūsaukite iš nepasitenkinimo vieni kitais, broliai, kad nebūtumėte nuteisti. Štai Teisėjas jau stovi prie durų. 10 Broliai, vargų kentėjimo ir kantrybės pavyzdžiu laikykite pranašus, kalbėjusius Jehovos vardu. 11 Štai mes vadiname laimingais tuos, kurie ištvėrė. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, ką Jehova jam galiausiai suteikė, — Jehova yra kupinas užuojautos ir gailestingas.

12 Pirmiausia, mano broliai, liaukitės prisiekinėję ar dangumi, ar žeme, ar kuo nors kitu. Tik tegul jūsų „taip“ reiškia „taip“, o „ne“ — „ne“, kad neužsitrauktumėte pasmerkimo.

13 Kas nors iš jūsų kenčia vargus? Tegul meldžiasi. Kas nors pakilios dvasios? Tegul gieda psalmes. 14 Kas nors iš jūsų serga? Tegul pasikviečia bendruomenės vyresniuosius ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Jehovos vardu. 15 Tikėjimo malda išgydys sergantį*, ir Jehova jį pakels. O jeigu jis yra padaręs nuodėmių, jam bus atleista.

16 Tad atvirai išpažinkite vieni kitiems savo nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Teisiojo maldavimas, ėmęs veikti, turi didelę galią. 17 Elijas buvo žmogus kaip ir mes, turintis tokius pat jausmus, bet jis melste meldė, kad nelytų, ir krašte nelijo trejus metus ir šešis mėnesius. 18 Kai jis meldė vėl, dangus davė lietaus, ir žemė išželdino savo vaisių.

19 Mano broliai, jei kas nors iš jūsų nuklysta nuo tiesos ir kitas jį sugrąžina, 20 žinokite: tas, kuris sugrąžina nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.