LUB 6 HLI TIM 29 TXOG LUB 7 HLI TIM 5 XYOO 2026
ZAJ NKAUJ 131 Yam Uas Vajtswv Muab Lo Ua Ke
Nrog Koj Tus Txij Nkawm Sib Raug Zoo
“Muaj qee leej phoojywg tseem sib raug zoo dua tej kwvtij txheeb.”—PAJLUG 18:24.
LUB NTSIAB RAU ZAJ NO
Yog tus txiv thiab tus niam xav kom nkawd lub neej zoo, nkawd yuav tau hlub Yehauvas thiab ob leeg yuav tau sib raug zoo.
1. Vim li cas tej phooj ywg zoo ho yog Yehauvas muab?
TEJ phooj ywg zoo yog Yehauvas muab pub rau peb. (Yakaunpaus 1:17) Lawv hlub Yehauvas thiab lawv kuj hlub peb. Thaum peb zoo siab los lawv nrog peb zoo siab, thaum peb quaj los lawv nrog peb quaj, thiab lawv kuj ntuas peb thaum peb ua qhov twg tsis yog. Lawv yeej ib txwm txhawb nqa peb thiab peb yeej tso siab plhuav rau lawv. Tej phooj ywg zoo li no mas yeej ua rau peb lub siab kaj nrig!—Pajlug 27:9.
2. Vim li cas zoo rau ib khub txij nkawm tsav nkawd txoj kev sib raug zoo? (Mathais 19:6)
2 Yog ib qho zoo heev uas tus txiv thiab tus poj niam nkawd sib raug zoo. Ib tug yuav tsum saib ib tug muaj nuj nqis thiab sib pab lub neej thiaj ruaj ntseg. Yog nkawd tsis ua li no ces yuav pib kho siab thiab chim siab. Yog ob tug sib txhawb ua neej ces nkawd lub neej yuav ruaj khov ruaj ntseg. (Nyeem Mathais 19:6.) Nyob rau hauv zaj kawm no yuav tham seb cov uas muaj txij nkawm yuav tsav lawv txoj kev sib raug zoo li cas. Tiam sis ua ntej no cia peb mus tham seb ib tug uas tseem tsis tau muaj txij nkawm yuav nrhiav li cas thiaj tau ib tug txij nkawm zoo nrog nws ua neej.
XAIV IB TUG TXIJ NKAWM TAB CUAB
3-4. Dab tsi thiaj pab tau kom ib tug Khixatias nrhiav tau ib tug zoo txij zoo nkawm? (Pajlug 18:22)
3 Ua ntej peb yuav txiav txim siab ua dab tsi, peb yuav tau ua tib zoo xav txog qhov phem qhov zoo thiab yuav muaj tshwm sim li cas. Tej qhov kev txiav txim siab yuav raug rau peb lub neej ntev heev, yog li ntawd peb yuav tau ua tib zoo saib xyuas kom meej meej tso.
4 Thaum peb yuav xaiv ib tug txij nkawm los tab cuab vij zeej mas yog ib qho kev txiav txim siab loj heev hauv peb lub neej. Yehauvas yog tus rhawv tsim kom muaj cuab muaj yig ces zoo rau peb mus nrhiav kev pab ntawm nws. Nws paub tias tus twg thiaj zoo txij zoo nkawm rau peb vim nws ib txwm xav kom peb tau qhov zoo xwb. (Nyeem Pajlug 18:22; Yaxayas 48:17, 18) Tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub yuav pab tau kom ib tug Khixatias nrhiav tau tus uas phim nws.
5. Vim li cas zoo rau koj xaiv ib tug uas twb ua kev cai raus dej lawm los ua txij nkawm?
5 Thaum peb ua kev cai raus dej ces peb yog Vajtswv cov phooj ywg. (Phau Ntawv Nkauj 25:14) Yog li ntawd, thaum peb yuav nrhiav ib tug txij nkawm, peb yuav tau nrhiav cov uas yog Yehauvas cov phooj ywg. (1 Kauleethaus 7:39) Yog koj ua li no ces twb yog koj ris txiaj ntsig rau Yehauvas tej kev cai thiab koj yuav saib koj tus txij nkawm tam li ib qho koob hmoov uas Yehauvas muab pub rau koj. (Pajlug 19:14) Tsis tas li ntawd, koj yuav zam tau tej teeb meem uas yog mus yuav ib tug tsis ntseeg Yehauvas. (2 Kauleethaus 6:14) Tsis zoo rau koj xav tias tsis muaj cov Tim Khawv coob txaus rau koj yuav ua txij nkawm ces koj mam li mus yuav ib tug tsis ntseeg Yehauvas los sis xav hais tias koj yuav mus yuav ib tug tsis ntseeg es mam coj nws los ntseeg Yehauvas.
6-7. Thaum neb tseem ua nkauj ua nraug, neb yuav tau xav txog cov lus nug twg?
6 Tsis yog txhua tus ua kev cai raus dej lawm ces yuav zoo rau koj yuav ua txij ua nkawm. Yog koj ho nyiam ib tug twg lawm, ua zoo xav txog cov lus nug no tso: ‘Nws coj li cas rau nws tsev neeg? Nws puas saib taus thiab hlub nws tsev neeg? Nws nrog leej twg ua ke? Nws coj li cas xwb thaum hais lus tsis sib haum? Nws puas ua ywj nws siab los sis nws puas zam thiab mloog lwm tus hais? Nws puas saib nyiaj txiag loj dua?’
7 Koj kuj ua zoo xav txog cov lus nug no ntxiv thiab: ‘Tus kuv nyiam ntawd puas hlub Yehauvas tag siab nrho? Nws puas yoog Yehauvas tej cwj pwm? Nws puas txhawb kom kuv rau siab teev tiam Yehauvas? Wb puas muaj tib lub zeem muag ua Yehauvas tes hauj lwm? Wb ib leeg puas qhib siab rau ib leeg?’ (Kaulauxis 3:9, 10) Yog tias koj ho yog ib tug muam Khixatias, ua li tus kwv tij Khixatias uas koj muaj siab rau puas ua taus ib tug zoo txiv tsev thiab ib leeg puas txhawb ib leeg ua neej? (1 Kauleethaus 11:3) Hos yog tias koj ho yog ib tug kwv tij Khixatias, ua li tus muam Khixatias uas koj muaj siab rau puas txhawb nqa koj tej kev txiav txim siab tab txawm koj ua tau qho yam yuam kev? Yuav kom paub qhov tseeb txog tej lus nug no mas neb ob leeg yuav tau ua zoo saib thaum neb tseem ua nkauj ua nraug.
8-9. Dab tsi pab tau kom cov uas tseem ua nkauj nraug txawj txiav txim siab? (Saib daim duab.)
8 Thaum neb tseem yog nkauj nraug, koj yuav tau nug lwm tus seb nws zoo li cas thiab coj cwj pwm zoo li cas. Xws li nws puas txo hwj chim, muaj siab dawb siab zoo, thiab paub zam lwm tus. Nyob rau teb chaws Nkis Yas ua yog teb chaws Fab Kis av me (French Guiana), muaj ib tug muam npe hu ua Xelas (Sarah) hais tias: “Ua ntej kuv yuav kuv tus txiv Denyaum (Daniel), kuv nug tus kwv tij uas nws nrog nyob tham seb nws coj zoo li cas. Ntxiv ntawd, kuv kuj nug ib tug txwj laus hauv nws lub koom txoos, cov phooj ywg uas paub nws, thiab cov viv ncaus hauv nws lub koom txoos.” Nco ntsoov nug tus uas koj xav yuav ua txij nkawm seb puas muaj dab tsi yav tag los lawm thiab tam sim no uas nws yuav tau qhia rau koj paub. Yog ib qho zoo rau koj paub xwv koj thiaj paub txiav txim siab tias koj xav yuav nws los tsis yuav, thiab yog koj ho txiav txim siab yuav no los thiaj tsis tsub kev nyuaj siab rau neb lub neej yav tom ntej.
9 Thaum neb tseem ua nkauj nraug es nws muaj tej tug cwj pwm tsis zoo los sis cov kwv tij nkauj muam hais tias nws tsis zoo ua poj ua sev ces koj yuav tau mloog es tsis txhob muab xyeeb tseg vim tej no yuav pab kom koj paub txiav txim siab seb koj puas yuav nws los ua txij nkawm.a Txij no mus peb ho yuav mus tham txog cov txij nkawm uas twb sib sau ua neej lawm.
Thaum tseem ua nkauj nraug, ua zoo tshuaj seb nws coj li cas (Saib nqe 8-9)
LAUJ SIJ HAWM NYOB UA KE
10. Vim li cas zoo rau tus txiv thiab tus poj niam lauj sij hawm los nyob ua ke?
10 Txawm ob niam txiv yuav khwv npaum li cas los zoo rau nkawd lauj sij hawm los nyob ua ke thiaj li pab tau nkawd txoj kev txij nkawm kom nyob ruaj khov khwb kho. Thaum ob tug nyob ua ke ces ob tug yuav tham txog seb hnub ntawd muaj dab tsi, ua li puas muaj kev txhawj xeeb dab tsi, tej zaud ob tug kuj sib tawb sib zeg, thiab muaj kev lom zem ua si.
11. Dab tsi yuav rhuav tau txoj kev txij nkawm?
11 Ob niam txiv uas sib sib hlub mas yeej sib nrug tsis sib taus li. Muaj qho zaug nkawd thiaj sib ncaim me ntswb me ntsis xwb. Tiam sis yog ncaim ntev ntev heev mas phom sij heev rau nkawd lub neej. Xws li yog ib tug ho tau hauj lwm nyob txawv teb chaws es ib leeg tsis pom ib leeg ntev ntev heev. Txawm nkawd yuav muaj nyiaj ntau siv los yuav muaj ntau yam teeb meem nyob rau hauv nkawd lub neej.
12-13. (1) Cov txij nkawm tau ua dab tsi kom tau nyob ua ke? (Saib daim duab.) (2) Koj txoj kev txij nkawm yuav tsum tseem ceeb npaum li cas rau koj? (Saib lub ntsiab “Kuv Tus Txij Nkawm Tseem Ceeb Npaum Li Cas?”)
12 Muaj ib txhia txij nkawm tau ua li cas kom nkawd thiaj lauj tau sij hawm los nyob ua ke? Nyob rau lub pov txwv Nkuas (Guam), muaj ib tug npe hu ua Lias (Leah) hais tias: “Kuv tus txiv wb nyiam ua ub ua no ua ke heev. Yog muaj noj haus los wb ob leeg yeej mus ua ke.” Nyob rau teb chaws Yunaithim Xatej (United States), muaj ib tug npe hu ua Loxees (Roxanne) hais tias: “Wb ob niam txiv yeej khwv heev ces muaj ntau zaus wb yeej teem sij hawm kom tau nyob ua ke.” (Muab piv rau Amaus 3:3.) Nyob rau teb chaws Fab Kis, muaj ib tug npe hu ua Demias (Damien) hais tias: “Wb sib yoog seb tus twg nyiam dab tsi ces ob leeg ua qhov ntawd ua ke.” (Mathais 7:12) Nyob rau teb chaws Yunaithim Xatej, muaj ib tug npe hu ua Khedim (Katie) hais tias: “Muaj tej thaud wb muab wb ob lub xov tooj tso rau ib qho kom tsis txhob cuam tshuam lub sij hawm wb nyob ua ke.”
13 Qhov uas tseem ceeb tshaj yog ob niam txiv lauj sij hawm los ua Yehauvas tes hauj lwm ua ke. Nyob teb chaws Fab Kis, muaj ib tug npe hu ua Melias (Myriam) hais tias: “Thaum sawv ntxov ces wb nyeem Vajtswv Txoj Lus ua ke. Tom qab ntawd wb nug seb tus twg nyiam li cas thiab yuav muab siv rau hauv wb lub neej li cas. Kuv zoo siab kawg li uas wb ua li no txhua tag kis. Ntxiv ntawd thaum kuv hnov kuv tus txiv thov Yehauvas rau wb mas ua rau kuv paub tias nws hlub Yehauvas heev.” Khedim kuj hais li no tias: “Wb nyiam mus qhia Vajlugkub ua ke heev. Thaum wb ib tug hnov ib tug qhia txog Yehauvas mas huab yam tsav tau wb txoj kev sib raug zoo. Ntxiv ntawd wb ib leeg kuj kawm tau ntau yam tshiab ntawm ib leeg.”—Pajlug 27:17.
Lauj sij hawm los ua ke kom tsav tau txoj kev txij nkawm (Saib nqe 12-13)
THAUM MUAJ TEEB MEEM LOS SIB PAB SIB TXHAWB
14-15. Piav seb vim li cas ob niam txiv yuav tau sib pab sib kho thaum muaj teeb meem hauv lub neej.
14 Vim peb yog noob txaug neeg txhaum ces peb txoj kev txij nkawm yeej yuav muaj teeb meem. Nyob hauv phau Vajlugkub hais tias “cov uas yuav txij nkawm yuav muaj kev ntxhov siab.” (1 Kauleethaus 7:28) Vim li cas cov txij nkawm yuav tau sib pab sib txhawb thaum muaj teeb meem los raug lub neej?
15 Cia peb muab ua piv txwv li no tias yog ib phiaj xauv los sis ib rab txuas puas lawm, tus tswv yeej yuav muab kho kom rov qab zoo. Txawm yuav siv sij hawm ntev loo los kho los nws yeej tuaj yeem kho vim tej khoom ntawd tseem ceeb heev rau nws. Zoo ib yam li ntawd, txhua tus txoj kev txij nkawm yeej tseem ceeb tib yam. Txawm ib khub txij nkawm twg sib hlub npaum li cas los yeej yuav muaj kev sib cov nyom qho me ntsis. Yog peb twb txawj kho kom phiaj xauv zoo nkauj tuaj thiab rab txuas ntse ces txawm txoj kev txij nkawm uas twb tshuav tawg lawm xwb los yeej kho tau. Yehauvas yuav txaus siab heev tab txawm yuav siv sij hawm ntev loo rau ob tug kho nkawd lub neej vim nws xam pom tias nkawd xav kho nkawd lub neej kom ruaj ntseg. (Malakis 2:16) Qhov nkawd ua li no tsis yog saib taus nkawd txoj kev txij nkawm xwb tiam sis kuj saib taus Yehauvas tus uas rhawv tsim kom muaj txoj kev txij nkawm.
16. Raws li 1 Kauleethaus 13:4-8, muaj dab tsi yuav pab tau ib khub txij nkawm uas muaj teeb meem? (Saib daim duab thiab lub ntsiab “Ua Li No Yuav Tsav Tau Koj Txoj Kev Txij Nkawm.”)
16 Yog neb txoj kev txij nkawm muaj teeb meem, tsis txhob rawm maj maj sib cais. (1 Kauleethaus 7:10, 11) Tiam sis zaum tsaws xav txog cov lus no ua ntej tso, ‘Kuv ua tau dab tsi los mus txhawb nqa wb txoj kev sib raug zoo?’ Tom qab ntawd mus tshawb nrhiav seb phau Vajlugkub hais li cas txog yuav ua li cas thiaj txawj sib hlub. Ntxiv ntawd, koj yuav tau muab 1 Kauleethaus 13:4-8 siv rau hauv koj lub neej li cas. (Nyeem.) Peb yuav tau kho peb txoj kev xav, tsis txhob nrhiav nrhw kev sib cais sib nrauj tiam sis yuav tau nrhiav txoj hau kev seb yuav ua li cas ob leeg thiaj yuav nyob tau sib haum. Tsis txhob xav tias koj tus txij nkawm yuav tau hloov li ub li no tiam sis koj yuav tau xav seb koj yuav kho koj tus kheej li cas. Nco ntsoov thov Yehauvas pab koj, mus nyeem tej ntaub ntawv thiab saib tej yeeb yaj kiab uas los ntawm Yehauvas lub koom haum, mus nrog cov txwj laus thiab cov Khixatias uas paub tab tham. Nyob hauv phau Vajlugkub hais tias txoj kev txij nkawm zoo li txoj hlua uas muaj peb ntswg. Yehauvas yog ntswg uas khov dua uas yuav tuav tau neb txoj kev txij nkawm. Yog neb ua li Yehauvas hais ces neb txoj kev txij nkawm yuav “rub tsis tu yoojyim.”—Tej Lus Qhia 4:12.
Thaum muaj teeb meem los yuav tau sib kho (Saib nqe 16)
17. Yuav ua li cas cov uas tseem tsis tau muaj txij nkawm es xav sib yuav thiab cov uas sib yuav lawm thiaj muaj kev zoo siab?
17 Yehauvas xav kom nws cov tib neeg tsuas muaj txoj kev zoo siab xwb, tsis hais cov uas muaj txij nkawm los sis cov uas tseem tsis tau muaj. Yog koj tseem tsis tau muaj txij nkawm es xav sib yuav, koj yuav tau ua tib zoo xaiv tus uas yuav nrog koj ua neej nyob. Hos yog koj twb sib yuav lawm no los koj yuav tau rau siab ntso tsav neb ob niam txiv txoj kev sib raug zoo. Txawm yuav muaj teeb meem hauv neb lub neej los nco ntsoov thov Yehauvas pab. Yog koj ua li no ces koj yuav “txaus siab ua neej” nrog koj tus txij nkawm!—Tej Lus Qhia 9:9.
ZAJ NKAUJ 132 Wb Yog Ib Tug
a Yog xav paub seb yuav tham kom sib paub siab li cas, mus saib Phau Tsom Faj lub 5 Hlis xyoo 2024, zaj kawm “Yuav Sib Tham Li Cas Thiaj Ua Rau Yehauvas Tau Ntsej Muag?” ntawm lub ntsiab “Sib Paub Siab Kom Zoo Zoo.”