ZAJ KAWM 44
ZAJ NKAUJ 138 Ua Neej Laus Yog Mom Yeeb Koob
Peb Tseem Muaj Taus Kev Xyiv Fab Thaum Peb Laus
“Txawm yog twb laus lawm los tseem txitxiv, tseem ntsuab thiab khov heev.”—NTAWV NKAUJ 92:14.
LUB NTSIAB RAU ZAJ NO
Peb yuav kawm tias vim li cas tseem ceeb rau cov laus muaj kev zoo siab thiab seb lawv ho ua tau li ntawd li cas.
1-2. Yehauvas saib cov laus uas muab siab npuab nws li cas? (Ntawv Nkauj 92:12-14; saib daim duab ntawm lub khaum.)
NYOB rau txhua sab ntuj, tib neeg nyias yeej xav nyias lawm ib yam txog kev laus. Tej txhia xav hais tias yog ib qho txiaj ntsig tiam sis tej txhia tib neeg lawv ua npaum li lawv ua tau kom lawv tsis txhob laus. Xws li thaum lawv pom ib txog plaub hau dawb mas lawv muab rho tawm kiag. Txawm lawv ua npaum li lawv ua tau kom txhob laus los kev laus yeej yuav caum cuag lawv.
2 Ua li peb Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej ho xav li cas txog cov uas teev tiam nws es ib hnub lub cev sem zuj zus lawm? (Pajlug 16:31) Nws saib lawv tam li tej ntoo uas ntsuab xiab mos nyoos. (Nyeem Phau Ntawv Nkauj 92:12-14.) Vim li cas ho muab cov laus piv rau ntoo? Tos muab piv li no los tsob ntoo uas nyob laus laus yeej muaj nplooj ntsuab xwb xiab los sis tawg paj ua nrw niab zoo nkauj heev. Muaj ib hom ntoo uas zoo nkauj heev yog cov ntoo nyob rau Nyiv Pooj teb uas tawg paj paug ua nrw niab. Ib txhia ntoo ntawd twb nyob ntev tshaj li ib txhiab xyoo dhau los lawm thiab yog cov uas tseem zoo nkauj tshaj. Zoo ib yam li cov ntoo nyob laus laus no, cov uas teev tiam Yehauvas uas laus lawm yeej zoo nkauj rau ntawm nws lub zeem muag. Yehauvas pom tshab mus rau tus neeg nruab nrog, tsis yog cev nqaij daim tawv uas txawj sem zuj zus. Nws saib tej cwj pwm uas cov laus muaj rau nqi heev. Lawv teev tiam nws tau ntau ntau xyoo thiab yeej muab siab npuab nws nraim.
Zoo ib yam li cov ntoo uas laus laus tawg paj paug, cov teev tiam Yehauvas uas laus lawm yeej zoo nkauj thiab haj tseem mos nyoos rau Yehauvas (Saib nqe 2)
3. Piav seb Yehauvas siv cov laus los ua nws tes hauj lwm kom tiav li cas.
3 Txawm peb lub cev ntaj ntsug sem zuj zus lawm los Yehauvas haj tseem saib peb muaj nqis li qub.a Nws haj tseem siv cov laus ua ntau yam hauj lwm rau nws. Xws li thaum Xalas laus lawm, Yehauvas qhia rau Xalas tias nws yuav yug ib tug tub thiab tus tub ntawd yuav huam vam los ua ib haiv neeg uas yuav yug tau tus Mexiyas. (Chivkeeb 17:15-19) Thaum Mauxes laus lawd, Yehauvas mam li siv nws mus cawm cov neeg Ixayees kom dim ntawm cov neeg Iyiv. (Khiav Dim 7:6, 7) Thaum tus tub txib Yauhas laus heev lawm, Yehauvas haj tseem siv nws los sau tsib phau ntawv hauv phau Vajlugkub.
4. Raws li Pajlug 15:15, dab tsi thiaj pab tau cov laus thaum lawv raug kev nyuaj siab? (Saib daim duab.)
4 Thaum laus lawd, yeej muaj teeb meem ntau zuj zus. Muaj ib tug muam hais tias, “Thaum laus peb yuav tau ua siab tawv tsis txhob ntshai vim lub caij laus yeej yuav nyuaj zuj zus ntxiv lawm xwb.” Tiam sis yam uas yuav pab tau kom cov laus thev taus tej kev nyuaj siab uas lawv raug yog lawv yuav tsum ua neej xyiv fabb hlo. (Nyeem Pajlug 15:15.) Nyob rau hauv zaj kawm no peb yuav tham txog tej yam uas pab tau cov laus muaj kev xyiv fab hauv lawv lub neej. Tsis tas li ntawd, peb kuj yuav tham tias cov nyob hauv lub koom txoos ho pab tau cov laus li cas. Tiam sis ua ntej no cia peb mus tham txog vim li cas ho nyuaj rau cov laus muaj kev xyiv fab hauv lub neej thaum laus lawm.
Muaj kev xyiv fab hauv lub neej pab tau kom cov laus thev taus tej kev nyuaj siab uas lawv raug (Saib nqe 4)
VIM LI CAS HO NYUAJ RAU COV LAUS MUAJ KEV XYIV FAB?
5. Dab tsi ua rau cov laus tag kev cia siab?
5 Muaj dab tsi ho ua tau rau koj tsis muaj kev zoo siab? Tej zaud koj ua tsis tau li yav thaum tseem hluas lawm. Tej zaud koj kuj tshua txog lub neej uas thaum koj tseem hluas thiab noj qab haus huv. (Tej Lus Qhia 7:10) Xws li muaj ib tug muam npe hu ua Lunpis (Ruby) hais tias: “Hnav ris tsho xwb los twb nyuaj vim kuv mob laug thiab ua tsis taus dab tsi lawm. Txawm yog tsa kuv txhais ko taw los rau thom khwm xwb los yeej nyuaj. Kuv txhais tes los loog loog thiab ua mob laug tag, twb kov tsis tau ib nyuag yam dab tsi li.” Hos muaj ib tug kwv tij nyob hauv Npe-ee npe hu ua Helaus (Harold) hais tias: “Kuv chim siab kawg li vim tej thaud kuv ua tsis tau li kuv ib txwm ua lawm. Kuv yog ib tug neeg nyiam ua si heev. Kuv nquag nquag mus txawb pob. Muaj tej tug hais tias, ‘Txawb lub pob mus rau Helaus vim nws ntaus tau ncaj ncaj.’ Tiam sis tam sim no ntshe kuv twb txawb tsis tau ib lub nyuag pob li lawm.”
6. (1) Tej yam uas txo tau cov laus lub zog yog dab tsi? (2) Muaj dab tsi qhia kom cov laus tsis txhob tsav tsheb lawm? (Mus saib zaj kawm hu ua “Puas Zoo Rau Kuv Tsav Tsheb?”)
6 Tej zaud koj ua tsis tau ntau yam li yav tag los lawm ces kuj txo koj lub zog heev. Xws li yuav tsum muaj ib tug tib neeg tuaj pab koj hauv vaj hauv tsev los sis koj ho yuav tau mus nrog koj ib tug me nyuam nyob. Los sis tej zaum koj qhov muag plooj plooj lawm ces koj tsav tsis tau tsheb mus rau qhov twg los sis tawm tsis tau mus rau ub rau no. Tiam sis nco ntsoov tias Yehauvas haj tseem saib koj rau nqi thiab nws yeej paub koj tej kev nyuaj siab. Qhov uas tseem ceeb rau Yehauvas yog peb hlub thiab ris nws thiab cov kwv tij nkauj muam txiaj ntsig.—1 Xamuyees 16:7.
7. Yog tias koj ho tu siab tias Amankedoos tsis los ces koj yuav tau xav txog dab tsi?
7 Tej zaud koj yuav tu tu siab tias ntshe Amankedoos yuav tsis los thaum koj tseem ciaj sia. Yog koj tau xav li no dab tsi thiaj pab tau koj? Nco ntsoov tias Yehauvas haj tseem ua siab ntev tos hnub nws yuav muab lub sim ceeb no rhuav pov tseg. (Yaxayas 30:18) Vim li cas Yehauvas ua siab ntev ua luaj? Tos nws ua siab ntev los, yeeb vim yog nws haj tseem xav cia qas txhiab qas vam leej tib neeg muaj lub cij fim los paub thiab teev tiam nws. (2 Petus 3:9) Yog hais tias ho txo koj zog no los xav hais tias qhov uas koj tos no yuav pab tau tib neeg coob npaum li cas ua ntej hnub kawg los. Tej zaud muaj tej tug uas los ntawd kuj yuav yog koj tsev neeg thiab.
8. Thaum ib tug laus muaj mob, nws kheev ua dab tsi?
8 Txawm peb yuav hluas yuav laus los thaum peb muaj mob muaj nkeeg ces peb yeej yuav hais los sis ua tau tej yam uas tsis tsim nyog peb ua. (Tej Lus Qhia 7:7; Yakaunpaus 3:2) Xws li thaum Yauj raug kev txom nyem, nws kuj hais tau tej lus uas “tsis muaj qabhau.” (Yauj 6:1-3) Tsis tas li ntawd, cov laus kuj hais los sis ua tau tej yam uas tsis raws li siab xav vim lawv muaj mob los sis noj tshuaj. Txawm peb laus lawm los sis muaj mob, yeej tsis zoo rau peb ua tej yam siab lwm tus los sis xav kom lwm tus ua ub ua no rau peb. Yog tias peb nco tau tias peb ho hais tau siab tau qes rau lwm tus ces zoo rau peb mus thov kev zam txim ntawm lawv sai li sai tau.—Mathais 5:23, 24.
YUAV UA LI CAS THIAJ LI MUAJ KEV XYIV FAB MUS LI?
Yuav ua li cas koj thiaj li muaj kev xyiv fab rau thaum laus? (Saib nqe 9-13)
9. Vim li cas koj yuav tau cia lwm tus pab koj? (Saib cov duab.)
9 Cia lwm tus pab. (Kalatias 6:2) Thaum thawj koj yeej tsis xav kom lwm tus pab koj. Muaj ib tug muam npe hu ua Nkedaus (Gretl) hais tias: “Muaj tej thaud kuv tsis xav thov lwm tus pab vim kuv tsis xav tab kaum lawv lub sij hawm. Tau ntev loo kuv mam li hloov tau kuv txoj kev xav no thiab cia lwm tus pab kuv.” Nco ntsoov tias qhov uas koj cia lwm tus pab koj kuj ua rau lwm tus zoo siab thiab. (Tes Hauj Lwm 20:35) Ntxiv ntawd koj yuav zoo siab heev thaum koj pom tias cov kwv tij nkauj muam yeej txaus siab hlo pab koj thiab hlub koj heev.
(Saib nqe 9)
10. Vim li cas zoo rau peb nco ntsoov ris lwm tus txiaj ntsig? (Saib cov duab.)
10 Ris txiaj ntsig. (Kaulauxis 3:15; 1 Thexalaunikas 5:18) Thaum lwm tus ua tej yam zoo rau peb, peb yeej zoo siab heev tiam sis tsis nco qab ua lawv tsaug. Yog hais tias peb luag ntxhi thiab hais lus ua lawv tsaug ces yuav ua rau peb tej phooj ywg xav hais tias peb saib lawv rau nqi. Ib tug muam npe hu ua Lias (Leah) saib xyuas cov laus nyob hauv Npe-ee hais tias: “Muaj ib tug niam tais uas kuv tu kheev sau ib nyuag kab lus ua kuv tsaug. Txawm nws sau ob peb nyuag lo xwb los raug kuv siab kawg li. Kuv zoo siab thiab nyiam nws sau li no heev vim kuv paub hais tias nws ris kuv txiaj ntsig rau tej uas kuv tau pab nws.”
(Saib nqe 10)
11. Koj yuav pab lwm tus li cas? (Saib cov duab.)
11 Nco ntsoov pab lwm tus. Yog koj pheej xav tias koj yuav pab lwm tus li cas ces koj yuav tsis muaj sij hawm los xav txog koj tej teeb meem. Cov neeg Afika (African) muaj ib zaj paj lug hais tias cov laus zoo tam li tej phau ntawv uas sau tej tswv yim zoo zoo tseg cia. Tiam sis yog tsis muaj leej twg muab ib phau ntawv ntawd los nyeem ces yuav tsav tsis tau kom lawv muaj tswv yim. Zoo ib yam li ntawd, cov laus cia li lauj sij hawm los mus pab tsav tswv yim rau cov hluas. Nug lawv kom lawv qhib siab qhia rau koj paub txog lawv tus kheej thiab thaum lawv hais lus los ua tib zoo mloog. Qhia rau lawv tias vim li cas coj Yehauvas tej kev cai yog ib yam zoo rau lawv lub neej thiab yuav ua rau lawv kaj siab npaum li cas. Thaum koj nplig thiab txhawb cov hluas, koj yuav zoo siab heev.—Ntawv Nkauj 71:18.
(Saib nqe 11)
12. Raws li Yaxayas 46:4, Yehauvas tau cog lus tias nws yuav pab cov laus li cas? (Saib cov duab.)
12 Thov kom Yehauvas pub dag pub zog rau koj. Txawm hais tias koj lub zog ntaug zuj zus thiab koj dhuav dhuav koj lub neej los Yehauvas “tsis tsaugleeg lossis qaugzog ib zaug li.” (Yaxayas 40:28) Yehauvas siv nws lub dag zog uas tsis txawj tsaug leeg li cas? Nws ntxiv dag ntxiv zog rau cov laus uas ib txwm teev tiam nws. (Yaxayas 40:29-31) Nws cog lus tias nws yuav pab lawv. (Nyeem Yaxayas 46:4.) Yehauvas yeej ib txwm ua raws li nws tau cog tseg. (Yausuas 23:14; Yaxayas 55:10, 11) Thaum koj thov ces koj yuav pom tias Yehauvas pab koj npaum li cas ces yuav ua rau koj txaus siab ua neej.
(Saib nqe 12)
13. Raws li 2 Kauleethaus 4:16-18, peb yuav tau nco ntsoov li cas? (Saib cov duab.)
13 Nco ntsoov tias koj yeej yuav rov qab hluas dua. Thaum peb nco ntsoov tias tej teeb meem uas peb raug tsuas yog ib nyuag ntu xwb ces yuav yooj yim rau peb thev dua. Nyob hauv phau Vajlugkub hais tias kev laus thiab muaj mob muaj nkeeg tsuas yog ib nyuag ntu xwb. (Yauj 33:25; Yaxayas 33:24) Yog li ntawd, kav tsij xyiv fab hlo ua koj lub neej vim yav zoo tseem yuav muaj tuaj yav tom ntej. (Nyeem 2 Kauleethaus 4:16-18.) Ua li lwm tus ho ua tau dab tsi los pab koj?
(Saib nqe 13)
UA LI LWM TUS PAB TAU KOJ LI CAS?
14. Vim li cas yog ib qho tseem ceeb uas peb yuav tau mus xyuas thiab hu xov tooj rau cov laus?
14 Nco ntsoov mus xyuas thiab hu xov tooj rau cov kwv tij nkauj muam uas laus lawm. (Henplais 13:16) Muaj tej thaud cov laus kuj laj laj nyob. Muaj ib tug kwv tij hu ua Khamias (Camille) mus tsis taus rau qhov twg hais tias: “Thaum pom kev mus txog tsaus ntuj, kuv nyob hauv tsev tas zaj tas zog xwb mas kuv laj laj nyob. Kuv zoo yam li tus tsov ntxhuav uas raug luag kaw rau hauv nkuaj mas ua rau kuv ntxhov siab hnyo.” Thaum peb mus xyuas cov laus, nco ntsoov qhia rau lawv paub hais tias peb saib lawv rau nqi heev thiab peb hlub lawv kawg li. Muaj tej lub sij hawm peb txhua tus yeej xav txog tias yuav hu xov tooj los sis mus xyuas cov laus hauv lub koom txoos tiam sis peb muaj lwm yam tab kaum ces cia li tsis nco qab ua lawm. Nyob hauv peb lub neej peb khwv heev, yog li ntawd yuav ua li cas peb thiaj paub muab “yam uas tseem ceeb dua ntais” tso ua ntej hauv peb lub neej, xws li mus xyuas cov laus? (Filipis 1:10) Ib qho yuav pab tau kom peb nco ntsoov hu xov tooj, ntaus ntawv los sis mus xyuas cov laus hauv lub koom txoos yog peb yuav tau muab sau tseg los sis teem tias hnub twg peb yuav ua li ntawd. Tsis txhob xav hais tias thaum twg xyeej sij hawm mam li ua.
15. Cov laus thiab cov hluas ua tau dab tsi ua ke?
15 Tej zaum cov hluas xav hais tias nrog cov laus ces tsis muaj lus tham thiab tsis pom qab ua dab tsi. Tsis txhob xav ntau ntau, cia li sib cog phooj ywg ua ke. (Pajlug 17:17) Thaum ua ntej los sis tom qab kev sib txoos, nco ntsoov mus nrog cov laus sib txuas lus. Xws li nug seb lawv nyiam nqe Vajlugkub twg los sis thaum lawv tseem yog me nyuam yaus lawv nyiam ua dab tsi. Tsis tas li ntawd, koj kuj caw kom lawv tuaj nrog koj saib JW Tshooj TV hauv koj vaj koj tsev. Ntxiv ntawd koj kuj pab lawv theej tawm tej ntaub ntawv uas tawm tshiab los sis kho kom lawv lub twj los sis xov tooj ua hauj lwm zoo. Muaj ib tug muam npe hu ua Khelaum (Carol) hais tias: “Yaum cov laus kom nrog koj ua tej yam uas koj xis ua. Txawm kuv twb laus lawm thiab los, kuv haj tseem xav ua tej yam lom zem xws li mus kav kiab kav khw, mus noj mov, thiab mus taug kev ua si.” Muaj dua ib tug muam npe hu ua Mailam (Maira) hais tias: “Muaj ib tug viv ncaus uas yog kuv tus phooj ywg. Nws twb muaj 90 xyoo lawm. Txawm nws muaj 57 xyoo tshaj kuv los kuv twb tsis nco qab xav txog li ntawd li vim wb muaj kev lom zem thiab nyiam mus ua si ua ke. Thaum muaj ib yam teeb meem twg los raug wb los wb kuj sib pab daws.”
16. Vim li cas ho zoo rau peb nrog cov kwv tij nkauj muam laus mus ntsib kws tshuaj?
16 Ua cov laus luag mus ntsib kws tshuaj. Koj thauj lawv mus ntsib kws tshuaj los yeej zoo tiam sis yog koj lauj sij hawm nrog lawv mus ntsib tus kws tshuaj, tej zaud tus kws tshuaj yuav ua zoo thiab pab lawv dua. (Yaxayas 1:17) Tsis tas li ntawd, koj kuj pab tau tus laus uas koj coj mus ntawd muab kws tshuaj tej lus sau tseg cia. Muaj ib tug muam uas laus lawm npe hu ua Luj (Ruth) hais tias: “Thaum kuv mus ntsib kws tshuaj kuv ib leeg mas lawv saib kuv tej lus tsis muaj qab hau. Muaj tej zaug lawv hais rau kuv tias, ‘Koj xav ntau dhau. Koj tsis muaj teeb meem dab tsi.’ Tiam sis thaum muaj lwm tus nrog kuv mus mas cov kws tshuaj kuj ua zoo rau kuv dua. Kuv ris cov kwv tij nkauj muam txiaj ntsig kawg li uas lawv nrog kuv mus ntsib kws tshuaj.”
17. Peb nrog tau cov laus mus tshaj tawm txoj xov zoo li cas?
17 Yaum cov laus nrog koj mus tshaj tawm txoj xov zoo. Muaj tej txhia laus mus tsis taus ib lub qhov rooj rau ib lub qhov rooj mus tshaj tawm. Ua li koj puas kam lawv nrog koj mus teeb laub? Nco ntsoov nqa ib lub rooj zaum xwv tus laus uas koj yaum ntawd thiaj tau chaw zaum. Tej zaud kuj zoo rau koj yaum nws nrog koj mus qhia rau ib tug uas koj qhia Vajlugkub rau los sis koj kuj yaum kom tus uas koj qhia Vajlugkub rau tuaj hauv tus kwv tij los sis nkauj muam laus ntawd lub tsev es nej mam kawm Vajlugkub ua ke. Ntxiv ntawd, tej zaum kuj zoo rau cov txwj laus teem ib pawg tuaj ntsib hauv tus kwv tij los sis nkauj muam laus ntawd lub tsev xwv nws thiaj li nrog tau sawv daws koom. Yehauvas yuav zoo siab heev thaum peb ua ib yam dab tsi los qhia tias peb hlub thiab saib taus cov kwv tij nkauj muam uas laus lawm.—Pajlug 3:27; Loos 12:10.
18. Nyob rau zaj txuas ntxiv tom ntej peb yuav tham txog dab tsi?
18 Zaj peb kawm no qhia tias Yehauvas hlub thiab saib cov laus rau nqi heev. Tsis tas li ntawd, txhua tus uas nyob hauv lub koom txoos los kuj xav ib yam li ntawd thiab! Lub cev ntaj ntsug sem zuj zus mas yeej nyuaj kawg li tiam sis Yehauvas yeej yuav pab kom koj muaj kev xyiv fab ua neej nyob. (Ntawv Nkauj 37:25) Yehauvas cog lus tias nws tseem yuav ua ntau yam zoo pub rau koj yav tom ntej! Ua li cov uas tu ib tug laus hauv nws tsev neeg, tu me nyuam, los sis tu ib tug phooj ywg muaj mob ho muaj taus kev xyiv fab hauv nws lub neej li cas? Nyob rau zaj txuas ntxiv tom ntej mam li tham txog qhov no.
ZAJ NKAUJ 30 Vajtswv Tsom Kwm Kuv
a Mus saib zaj yeeb yaj kiab hauv lub vej xaij jw.org/hmn thiab lub twj JW Library® hu ua Cov Laus, Nej Muaj Ib Teg Haujlwm Tseem Ceeb.
b TXHAIS TAWM: Yehauvas lub hwj huam dawb huv pab tau kom peb muaj kev xyiv fab hauv lub neej. (Kalatias 5:22) Yuav kom muaj kev xyiv fab tiag tiag, peb yuav tau muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas.