VAIRAA PAPAI NATIRARA Watchtower
Watchtower
VAIRAA PAPAI NATIRARA
Tahiti
ǎ,ě,ǐ,ǒ,ǔ,ˈ
  • ǎ
  • ě
  • ǐ
  • ǒ
  • ǔ
  • ˈ
  • BIBILIA
  • PAPAI
  • PUTUPUTURAA
  • w99 1/11 api 9-14
  • Eaha te hohonuraa o to outou hinaaro i te Parau a te Atua?

Aita e video no teie tuhaa.

Eiaha e inoino, te vai ra te tahi fifi e te video.

  • Eaha te hohonuraa o to outou hinaaro i te Parau a te Atua?
  • Te Pare Tiairaa te faaite ra i te Basileia o Iehova 1999
  • Upoo parau iti
  • Papai tei tuea
  • “Ia hiaai maite” i te Parau a te Atua
  • Te hoê papai salamo i hinaaro i te Parau a te Atua
  • Te hoê tamaiti hui arii i faaitoito i te faataa ê mai ia ˈna
  • Ua turu te Parau a te Atua ia Iesu
  • Te tahi atu feia i pee i te Mesia
  • A tiaturi i ta Iehova parau
    Te Pare Tiairaa e faaite ra i te Basileia o Iehova 2005
  • A vaiiho i ta te Atua parau ia turama i to outou eˈa
    Te Pare Tiairaa e faaite ra i te Basileia o Iehova 2005
  • Te taioraa Bibilia—Mea faufaa e mea au maitai
    Te Pare Tiairaa te faaite ra i te Basileia o Iehova 2000
  • Te faufaaraahia i te taioraa i te Bibilia i te mau mahana atoa
    Te Pare Tiairaa te faaite ra i te Basileia o Iehova 1995
Ite hau atu â
Te Pare Tiairaa te faaite ra i te Basileia o Iehova 1999
w99 1/11 api 9-14

Eaha te hohonuraa o to outou hinaaro i te Parau a te Atua?

“Te rahi roa nei to ˈu hinaaro i ta oe ra ture! o to ˈu ïa manaˈoraa i te mau mahana atoa nei.”—SALAMO 119:97.

1. Nafea te feia e mǎtaˈu ra i te Atua e faaite ai i to ratou hinaaro i te Parau a te Atua?

E MAU hanere mirioni tane e vahine e Bibilia ta ratou. Mea taa ê râ te noaaraa mai te hoê Bibilia e te hinaaroraa i te Parau a te Atua. E nehenehe mau anei te hoê taata e parau e te hinaaro ra oia i te Parau a te Atua mai te peu e mea varavara oia i te taio i te reira? Papu maitai e eita! Te vai ra râ vetahi, o tei ore i haafaufaa i te Bibilia na mua ˈˈe, o te taio nei i te reira i te mau mahana atoa. Ua haapii ratou i te hinaaro i te Parau a te Atua, e mai te papai salamo, te faariro nei ratou i te Parau a te Atua i teie nei ei manaˈonaˈoraa na ratou “i te mau mahana atoa nei.”—Salamo 119:97.

2. Nafea te faaroo o te hoê Ite no Iehova i te mau-maite-raa i roto i te mau tupuraa fifi?

2 O Nasho Dori te hoê i haapii i te hinaaro i te Parau a te Atua. Ua faaoromai oia e te mau hoa faaroo e rave rahi ahuru matahiti taviniraa ia Iehova i to ˈna fenua tumu o Albanie. I roto i te rahiraa o taua mau matahiti ra, ua opanihia te mau Ite no Iehova, e mea iti te mau papai Bibilia i fanaˈohia e teie mau Kerisetiano haapao maitai. Ua puai-noa-hia râ te faaroo o Taeae Dori. Nafea ïa? Teie ta ˈna i parau: “Ta ˈu tapao, o te taioraa ïa i te Bibilia hoê aˈe hora i te mau mahana atoa, ua na reira vau fatata e 60 matahiti i te maoro hou to ˈu mata a mohimohi ai.” Aita atoa i maoro aˈenei, aita te Bibilia taatoa e vai ra na roto i te reo Albanie, tera râ, ua haapii Taeae Dori i te reo Heleni i to ˈna nainairaa, e e taio ïa oia i te Bibilia na roto i taua reo ra. Ua turu te taio-tamau-raa i te Bibilia ia Taeae Dori i roto i te mau tamataraa e rave rau, e e nehenehe atoa te reira e turu ia tatou.

“Ia hiaai maite” i te Parau a te Atua

3. Eaha te huru e tia ˈi i te mau Kerisetiano ia faahotu i nia i te Parau a te Atua?

3 Teie ta te aposetolo Petero i papai: “Ia hiaai maite outou, mai te tamarii fanau apî, i te û anoi-ore-hia ra i te parau.” (Petero 1, 2:2) Mai te hoê aiû e hiaai rahi i te û o to ˈna mama, e oaoa te mau Kerisetiano e ite ra i to ratou mau hinaaro i te pae varua i te taioraa i te Parau a te Atua. Mai te reira anei no outou? Mai te peu e eita, eiaha e haaparuparu. E nehenehe atoa outou e faahotu i te hiaai i te Parau a te Atua.

4. Eaha te titauhia no te haamatau i te taio i te Bibilia i te mau mahana atoa?

4 No te na reira, a haavî na mua ia outou iho no te haamatau i te taio i te Bibilia i te mau mahana atoa mai te peu e e nehenehe. (Ohipa 17:11) Eita paha ta outou e nehenehe e taio i te Bibilia hoê hora i te mau mahana atoa mai ia Nasho Dori, e nehenehe râ paha outou e faataa i te tahi taime i te mau mahana atoa no te hiˈopoa i te Parau a te Atua. E rave rahi Kerisetiano o te tia oioi tau minuti na mua no te feruri hohonu i te hoê irava Bibilia. Eaha ˈtu â ïa ravea maitai aˈe no te haamata i te mahana? Mea au aˈe na vetahi e taio i te Bibilia i te hopea mahana hou a taoto ai. Area vetahi ê atu ra, e taio ïa i te Bibilia i te tahi atu taime e au. Te mea faufaa, ia taio tamau ïa outou i te Bibilia. I muri iho, ia rave outou i te tahi taime no te feruri hohonu i ta outou i taio. E hiˈo mai na tatou i te tahi mau hiˈoraa o te mau taata i faufaahia i te taioraa e te feruri-hohonu-raa i te Parau a te Atua.

Te hoê papai salamo i hinaaro i te Parau a te Atua

5, 6. Noa ˈtu e aita tatou i ite i to ˈna iˈoa, eaha ta tatou e nehenehe e haapii no nia i te taata papai i te Salamo 119 na roto i te taioraa e te feruri-hohonu-raa i ta ˈna i papai?

5 Eita e ore e ua haafaufaa rahi te taata papai i te Salamo 119 i te Parau a te Atua. Na vai i papai i taua salamo ra? Aita te Bibilia e faaite ra o vai te taata papai. I roto râ i te mau irava tapiri, e ite tatou i te tahi mau parau rii no nia ia ˈna, e ua farerei oia i te mau fifi i roto i to ˈna oraraa. Aita vetahi feia ta ˈna i matau, o tei tia hoi ia haamori ia Iehova, i hinaaro i te mau faaueraa tumu Bibilia mai ia ˈna. Noa ˈtu râ, aita te papai salamo i vaiiho e ia haafifi to ratou huru i ta ˈna raveraa i te mea tia. (Salamo 119:23) Mai te peu e te ora ra aore ra te ohipa ra outou e te hoê taata aita e faatura ra i te mau ture Bibilia, e nehenehe outou e ite i te tahi mau tuearaa i rotopu i te oraraa o te papai salamo e to outou.

6 Noa ˈtu e e taata paieti oia, e ere roa ˈtu te papai salamo i te taata faahua parau-tia. Ua farii oia ma te huna ore i to ˈna iho huru tia ore. (Salamo 119:5, 6, 67) Aita râ oia i vaiiho e na te hara e faatere ia ˈna. “E nahea te taata apî i te tamâraa i to ˈna eˈa?” ta ˈna ïa i ani. Teie ta ˈna pahonoraa: “Ia faaau i to ˈna haerea i ta oe ra parau.” (Salamo 119:9) A haamatara ˈi oia i te mana rahi o te Parau a te Atua no te mea maitai, teie atoa ta ˈna i parau: “Ua haaputu vau i ta oe parau i roto i tau aau, ia ore au ia hara ia oe ra.” (Salamo 119:11) Mea puai mau â te mana e nehenehe e tauturu ia tatou ia ore e hara i te Atua!

7. No te aha e tia ˈi i te feia apî iho â râ ia ite i te faufaaraa ia taio i te Bibilia i te mau mahana atoa?

7 E tia i te mau Kerisetiano apî ia hiˈopoa i te mau parau a te papai salamo. Te arohia ra te mau Kerisetiano apî i teie mahana. Mea au roa ïa na te Diabolo e faaino i te ui apî aˈe o te feia haamori a Iehova. Te tapao a Satani, o te turairaa ïa i te mau Kerisetiano apî ia hema i te mau hinaaro o te tino e ia ofati i te mau ture a te Atua. Te faaite pinepine ra te mau hohoˈa teata e te mau porotarama afata teata i te manaˈo o te Diabolo. Ia hiˈohia te feia tuiroo o taua mau porotarama ra, mea haviti ratou e te maitai; te parauhia ra e mea maitai to ratou mau taairaa tia ore i te pae morare. Eaha hoi te poroi? ‘E nehenehe te feia faaipoipo ore e rave i te mau taatiraa i te pae tino a here mau noa ˈi te tahi i te tahi.’ Te vahi peapea, mea rahi te mau Kerisetiano apî e vare nei i teie huru feruriraa i te mau matahiti atoa. Te iri ra to vetahi faaroo. Te tupu mau ra te faaheporaa! Mea puai roa anei râ te faaheporaa a ore ai outou te feia apî e nehenehe e faaruru? Eita roa ˈtu! Ua horoa Iehova i te hoê ravea ia haavî te mau Kerisetiano apî i te mau hinaaro ino. E nehenehe ratou e patoi i te mau huru mauhaa atoa ta te Diabolo e faaohipa na roto i ‘te vai-ara-noa-raa ia au i te Parau a te Atua, te tapea-maite-raa i te mau parau a te Atua i roto i to ratou mafatu.’ Eaha te roaraa outou e taio tamau ai i te Bibilia e e feruri hohonu ai?

8. Nafea te mau hiˈoraa i roto i teie paratarapha e tauturu ai ia rahi to outou mauruuru no te Ture a Mose?

8 Teie ta te taata papai i te Salamo 119 i pii hua: “Te rahi roa nei to ˈu hinaaro i ta oe ra ture!” (Salamo 119:97) Teihea ture ta ˈna e parau ra? Te parau ïa i faaitehia a Iehova, tae noa ˈtu te pǎpǎ Ture a Mose. I te hiˈoraa matamua, eita paha vetahi e tâuˈa i te pǎpǎ Ture ma te parau e mea tahito e e uiui ratou nafea te hoê taata e hinaaro ai i te reira. Ia feruri hohonu râ tatou i te mau huru rau o te Ture a Mose, mai te papai salamo, e nehenehe tatou e taa i te paari i muri mai i taua Ture ra. Taa ê atu i te mau tuhaa parau tohu e rave rahi o te Ture, te vai ra ta ˈna mau titauraa i te pae o te vai-mâ-raa e te maa, e turu ra i te mâraa e te oraora-maitai-raa. (Levitiko 7:23, 24, 26; 11:2-8) Ua faaitoito te Ture i te haavare ore i roto i te mau ohipa tapihoo e ua aˈo i te mau ati Iseraela ia aroha i te mau hoa haamori e erehia ra. (Exodo 22:26, 27; 23:6; Levitiko 19:35, 36; Deuteronomi 24:17-21) E ravehia te mau faaotiraa i te pae haavaraa ma te paetahi ore. (Deuteronomi 16:19; 19:15) A noaa ˈi i te taata papai i te Salamo 119 te aravihi i roto i te oraraa, eita e ore e ua ite oia e e maitaihia te feia i faaohipa i te Ture a te Atua, e ua au roa ˈtu â oia i te reira. I teie mahana atoa, a faaohipa noa ˈi te mau Kerisetiano i te mau faaueraa tumu Bibilia ma te manuïa, ua rahi mai to ratou hinaaro e to ratou mauruuru i te Parau a te Atua.

Te hoê tamaiti hui arii i faaitoito i te faataa ê mai ia ˈna

9. Eaha te huru i nia i te Parau a te Atua ta te Arii o Hezekia i faahotu?

9 Te tuea maitai ra te mau mea i roto i te Salamo 119 e ta tatou i ite no nia ia Hezekia a riro ai oia ei tamaiti hui arii apî. Te parau ra te tahi feia ite Bibilia e na Hezekia i papai i te salamo. E ere te reira i te mea papu, ua ite râ tatou e mea faatura roa Hezekia i te Parau a te Atua. Ua faaite oia na roto i to ˈna huru oraraa e te farii ra oia ma te aau rotahi i te mau parau o te Salamo 119:97. Teie ta te Bibilia e parau ra no nia ia Hezekia: “Ua ati maite oia ia Iehova, aore i faarue i te pee ia ˈna, ua haapao râ oia i ta ˈna parau, ta Iehova i parau mai ia Mose ra.”—Te mau arii 2, 18:6.

10. Nafea te hiˈoraa o Hezekia e riro ai ei faaitoitoraa no te mau Kerisetiano aita i ravehia e te mau metua paieti?

10 Ia au i te mau faatiaraa atoa, aita o Hezekia i paari i roto i te hoê utuafare paieti. E taata haamori idolo faaroo ore to ˈna metua tane, te Arii o Ahaza, o tei tanina oraora i te hoê o ta ˈna mau tamaiti—te taeae o Hezekia—ei tusia na te hoê atua hape! (Te mau arii 2, 16:3) Noa ˈtu teie hiˈoraa ino, ua nehenehe Hezekia ‘e tamâ i to ˈna eˈa’ i te mau ohiparaa etene na roto i te haamatauraa i te Parau a te Atua.—Paraleipomeno 2, 29:2.

11. Mai ta Hezekia i ite, eaha tei tupu i nia i to ˈna metua tane taiva?

11 A paari ai Hezekia, ua ite roa ˈtu oia nafea to to ˈna metua tane haamori idolo haapaoraa i te mau ohipa a te Hau. Ua haaatihia Iuda e te mau enemi. O Rezina te arii o Arama tei apiti atu ia Peka, te arii o Iseraela, a haru ai raua ia Ierusalema. (Te mau arii 2, 16:5, 6) Na te ati Edoma e te Philiseti i parahi ma te manuïa ia Iuda e i haru i te tahi mau oire o Iudea. (Paraleipomeno 2, 28:16-19) Eaha ta Ahaza i rave i mua i teie mau ati? Aita oia i tiaoro ia Iehova no te ani i te tauturu i mua ia Arama, ua fariu râ Ahaza i nia i te arii no Asura, ma te peta ia ˈna i te auro e te ario, e e tae noa atoa ˈtu i to roto mai i te pueraa taoˈa o te hiero. Aita râ te reira i faatupu i te hau tamau i Iuda.—Te mau arii 2, 16:6, 8.

12. Na roto i te raveraa i te aha i tauturuhia ˈi Hezekia ia ore e rave atoa i te mau hape a to ˈna metua tane?

12 I te pae hopea, ua pohe Ahaza e ua riro mai Hezekia ei arii i te 25raa o to ˈna matahiti. (Paraleipomeno 2, 29:1) Mea apî roa â oia, aita râ te reira i haafifi e ia riro mai oia ei arii manuïa. Maoti i te pee i te haerea o to ˈna metua tane taiva, ua haapao maite oia i te Ture a Iehova. Teie te hoê faaueraa taa ê na te mau arii: “I parahi [te arii] i nia i te terono i to ˈna ra basileia, ei reira oia e papai ai i teie nei ture na ˈna iho i roto i te hoê buka, no roto i te buka ture e vai i te feia tahuˈa ra i te ati Levi ra. E ei ia ˈna iho te reira vai ai, e e taio hoi oia e hope noa ˈtu o ˈna pue mahana i te ao nei, ia mǎtaˈu oia i to ˈna ra Atua ia Iehova, e ia haapao i te mau parau atoa o teie nei ture.” (Deuteronomi 17:18, 19) Na roto i te taioraa i te Parau a te Atua i te mau mahana atoa, e haapii ïa Hezekia i te mǎtaˈu ia Iehova e eiaha e rave atoa i te mau hape a to ˈna metua tane paieti ore.

13. Nafea te hoê Kerisetiano e papu ai e e manuïa ta ˈna mau mea atoa e rave i te pae varua?

13 E ere noa o te mau arii o Iseraela tei faaitoitohia ia manaˈonaˈo i te Parau a te Atua, o te mau ati Iseraela atoa râ e mǎtaˈu ra i te Atua. Te faataa ra te Salamo matamua i te hoê taata oaoa mau ei taata o tei “hinaaro . . . i te ture a Iehova; e tei ta ˈna ture to ˈna manaˈoraa i te rui e te ao.” (Salamo 1:1, 2) Teie ta te papai salamo e parau ra no taua taata ra: “O ta ˈna atoa e rave ra, te [manuïa] ra ïa.” (Salamo 1:3; MN) Area no te taata e erehia ra i te faaroo i te Atua ra o Iehova, te na ô ra te Bibilia e: “E taata aau piti ïa, e te papu ore i to ˈna atoa ra mau haerea.” (Iakobo 1:8) Te hinaaro nei tatou pauroa e oaoa e e manuïa. E nehenehe te taio-tamau-raa i te Bibilia ma te hohonu e faaoaoa ia tatou.

Ua turu te Parau a te Atua ia Iesu

14. Nafea to Iesu faaiteraa i to ˈna hinaaro i te Parau a te Atua?

14 I te hoê taime, ua ite te mau metua o Iesu ia ˈna e parahi ra i ropu i te mau orometua i te hiero i Ierusalema. Ua “maere anaˈe ihora” teie feia ite i te Ture a te Atua “i to ˈna ite e ta ˈna parau”! (Luka 2:46, 47) Hoê ahuru ma piti matahiti to Iesu i taua taime ra. Oia mau, i to ˈna atoa apîraa ra, mea au roa na ˈna te Parau a te Atua. I muri aˈe, ua faaohipa Iesu i te mau Papai no te pahono i te Diabolo a parau ai e: “E ore te taata e ora i te maa anaˈe ra, i te mau mea atoa râ i haapaohia e te Atua.” (Mataio 4:3-10) I muri iti noa ˈˈe i te reira, ua poro Iesu i te feia o to ˈna oire tumu o Nazareta, ma te faaohipa i te mau Papai.—Luka 4:16-21.

15. Nafea to Iesu horoaraa i te hiˈoraa a poro ai oia ia vetahi ê?

15 Ua faahiti pinepine Iesu i te Parau a te Atua no te haapapu i ta ˈna mau haapiiraa. “Ua maere” te feia e faaroo ra ia ˈna “i te huru o ta ˈna parau.” (Mataio 7:28) E ere te reira i te mea maere—inaha no ǒ mai te mau haapiiraa a Iesu i te Atua ra o Iehova iho! Ua parau Iesu e: “E ere i ta ˈu ta ˈu e haapii nei, na ˈna râ, na tei tono mai ia ˈu nei. O tei parau i te parau no ˈna ihora, te imi ra ïa i to ˈna iho hinuhinu, o te imi râ i te hinuhinu no tei tono mai ia ˈna ra, e parau mau ta ˈna, aita roa e haavare o roto ia ˈna.”—Ioane 7:16, 18.

16. Eaha te faito o te faaiteraa a Iesu i to ˈna hinaaro i te Parau a te Atua?

16 Mea taa ê te taata papai i te Salamo 119 ia Iesu, inaha “aita roa e haavare” i roto ia ˈna. E ere oia, te Tamaiti a te Atua, i te taata hara o tei ‘faahaehaa ia ˈna iho, i te haapao-maite-raa e tae noa ˈtu i te pohe ra.’ (Philipi 2:8; Hebera 7:26) Noa ˈtu râ e e taata tia roa oia, ua haapii e ua auraro Iesu i te Ture a te Atua. Teie te hoê tuhaa faufaa i roto i to ˈna neheneheraa e tapea i to ˈna hapa ore. I to Petero raveraa i te hoê ˈoˈe no te paruru i to ˈna Fatu ia ore oia ia haruhia, ua aˈo Iesu i te aposetolo e ua ani e: “Aita oe i manaˈo e, e tia noa ia ˈu ia tau i tau Metua i teie nei, e na ˈna e horoa mai i te melahi e ia ahuru noa ˈtu te legeona e ia piti tiahapa e ia rahi atu â? Eaha ihora râ e tupu ai te parau i papaihia ra i reira, o tei parau ra e, ia tupu teie nei mau mea e tia ˈi?” (Mataio 26:53, 54) Oia, mea faufaa aˈe no Iesu te tupuraa o te mau Papai i te aperaa i te hoê pohe ino mau e te haama. Auê ïa hinaaro faahiahia mau i te Parau a te Atua e!

Te tahi atu feia i pee i te Mesia

17. Eaha te faufaaraa o te Parau a te Atua no te aposetolo Paulo?

17 Teie ta te aposetolo Paulo i papai i te mau hoa Kerisetiano: “Ei pee mai outou ia ˈu mai ia ˈu atoa e pee i te Mesia nei.” (Korinetia 1, 11:1) Mai to ˈna Fatu, mea au roa na Paulo te mau Papai. Ua faˈi oia e: “I roto roa ia ˈu iho nei, te hinaaro rahi nei au i te Ture a te Atua.” (Roma 7:22, Bible de Jérusalem) Ua faahiti pinepine Paulo i te Parau a te Atua. (Ohipa 13:32-41; 17:2, 3; 28:23) I to ˈna horoaraa i ta ˈna mau faaueraa hopea ia Timoteo, te hoê tavini herehia, ua haamatara Paulo i te tuhaa faufaa a te Parau a te Atua i roto i te oraraa o “te taata [atoa] no te Atua” i te mau mahana atoa.—Timoteo 2, 3:15-17.

18. A faahiti i te hiˈoraa o te hoê taata i faatura i te Parau a te Atua i teie nei tau.

18 Ua pee atoa e rave rahi tavini haapao maitai a Iehova i teie nei tau i te hinaaro o Iesu i te Parau a te Atua. I te omuaraa o teie senekele, ua horoa te hoê hoa i te hoê Bibilia na te hoê taata apî. Ua faataa te taata apî i te faahopearaa o teie ô faufaa roa i nia ia ˈna: “Ua faaoti au e faariro i te taioraa i te hoê tuhaa o te Bibilia i te mau mahana atoa ei titauraa i roto i to ˈu oraraa.” O Frederick Franz taua taata apî ra, e no to ˈna hinaaro i te Bibilia ua fanaˈo oia i te hoê oraraa roa e te manuïa i roto i te taviniraa a Iehova. Ua haamanaˈo oia ma te here e mea ite oia i te faahiti aau i te mau pene taatoa o te Bibilia.

19. Nafea vetahi e faanaho ai i te taioraa Bibilia i te mau hebedoma atoa no te Haapiiraa o te Taviniraa Teotaratia?

19 Te haafaufaa rahi nei te mau Ite no Iehova i te taioraa Bibilia tamau. I te mau hebedoma atoa, i roto i te faaineineraa i te hoê o ta ratou mau putuputuraa Kerisetiano, te Haapiiraa o te Taviniraa Teotaratia, e taio ratou tau pene o te Bibilia. E tauaparauhia te mau manaˈo faufaa o te taioraa Bibilia i faataahia i roto i te putuputuraa. Ua ite atoa te tahi mau Ite e mea maitai ia vahi i te taioraa Bibilia o te hebedoma i roto e hitu tuhaa iti aˈe e ia taio i te hoê tuhaa i te mahana taitahi. Ia oti ta ratou taioraa, e feruri ratou i te mea i taiohia. Ia nehenehe, e rave ratou i te mau maimiraa hau i roto i te mau papai Bibilia.

20. Eaha te titauhia no te rave i te taime no te taio tamau i te Bibilia?

20 E tia paha ia outou ia “faaherehere maite i te taime” i nia i te tahi atu mau ohipa no te taio tamau i te Bibilia. (Ephesia 5:16) E hau aˈe râ te mau haamaitairaa i te mau haapaeraa atoa. A haamatau ai outou i te taio i te Bibilia i te mau mahana atoa, e rahi to outou hinaaro i te Parau a te Atua. Eita e maoro, e turaihia outou ia parau mai te papai salamo e: “Te rahi roa nei to ˈu hinaaro i ta oe ra ture! o to ˈu ïa manaˈoraa i te mau mahana atoa nei.” (Salamo 119:97) E horoa mai taua huru ra i te mau haamaitairaa rahi i teie nei e i mua nei, mai ta te tumu parau i muri nei e faaite mai.

Te haamanaˈo ra anei outou?

◻ Nafea to te taata papai i te Salamo 119 faaiteraa i te hinaaro hohonu i te Parau a te Atua?

◻ Eaha te mau haapiiraa ta tatou e nehenehe e huti mai na roto i te mau hiˈoraa o Iesu e o Paulo?

◻ Nafea to tatou iho hinaaro i te Parau a te Atua e rahi ai?

[Hohoˈa i te api 10]

Ua titauhia i te mau arii haapao maitai ia taio tamau i te Parau a te Atua. E o outou?

[Hohoˈa i te api 12]

I to ˈna iho â tamariiraa ra, ua hinaaro Iesu i te Parau a te Atua

    Papai reo Tahiti (1985-2026)
    Haere i rapae
    Haere i nia
    • Tahiti
    • Hapono
    • Ta oe e hinaaro
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Parau no te faaohiparaa
    • Eita e puharahia
    • Maiti eaha te ore e puhara
    • JW.ORG
    • Haere i nia
    Hapono