Penktadienis, balandžio 17 d.
Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų (2 Tes 2:3).
Ko iš apaštalo Pauliaus žodžių tesalonikiečiams pasimokome? Kai girdime ką nors nesuderinamo su Biblijos mokymais ar kokį sensacingą gandą, turime būti įžvalgūs. Buvusioje Sovietų Sąjungoje priešininkai vienu metu išplatino laišką, neva iš pagrindinio biuro. Jame kai kurie broliai buvo raginami susiburti į atskirą organizaciją. Atrodė, kad laiškas iš patikimo šaltinio. Bet ištikimi broliai apgaulei nepasidavė. Jie suvokė, kad laiško turinys nesiderina su tuo, ko buvo išmokyti. Mūsų dienomis tiesos priešai naudodamiesi moderniomis technologijomis mėgina mus supainioti ir suskaldyti. Nesiduokime „lengvai sugluminami“. Įžvalgiai įvertinkime, ar tai, ką girdime arba skaitome, dera su mūsų žinoma tiesa (2 Tes 2:2; 1 Jn 4:1). w24.07 12 ¶14–15
Šeštadienis, balandžio 18 d.
Jeigu kuris nusidėtų, turime pas Tėvą padėjėją (1 Jn 2:1).
Pats svarbiausias tavo gyvenime sprendimas buvo pasiaukoti Jehovai ir įsilieti į jo garbintojų šeimą. Dievas nori, kad visi taip apsispręstų. Kodėl? Jis siūlo savo draugystę ir amžino gyvenimo dovaną (Įst 30:19, 20; Gal 6:7, 8). Bet Jehova nė vieno žmogaus neverčia jam tarnauti, leidžia patiems rinktis gyvenimo kelią. O kaip tada, jei pasikrikštijęs Dievo tarnas sunkiai nusideda – sulaužo jo įstatymą? Jei dėl to neatgailaus, turės būti pašalintas iš krikščionių bendruomenės (1 Kor 5:13). Bet Jehova ir tokiu atveju tikisi, kad nuklydėlis pas jį sugrįš. Juk jis net savo Sūnų siuntė gyvybės paaukoti, kad galėtų atleisti atgailaujantiems nusidėjėliams. Mūsų Dievas su meile ragina nusižengusius apsigalvoti (Zch 1:3; Rom 2:4; Jok 4:8). w24.08 14 ¶1–2
Sekmadienis, balandžio 19 d.
Jeigu tavo širdis bus išmintinga, mano širdis džiūgaus (Pat 23:15).
Anuomet, kai apaštalas Jonas parašė savo trečiąjį laišką, kai kas ėmė skleisti klaidingus mokymus ir skaldyti bendruomenę. Bet ištikimi krikščionys jų įtakai nepasidavė. „Kai kurie [...] eina tiesos keliu“, – rašė Jonas. Jie buvo nusistatę klausyti Jehovos ir „laikytis jo įsakymų“ (2 Jn 4, 6). Suprantama, tokia ištikimybė džiugino ir apaštalą, ir patį Jehovą (Pat 27:11). Ko iš to pasimokome? Kad ištikimybė veda į džiaugsmą (1 Jn 5:3). Pavyzdžiui, mums patiems gera žinoti, kad savo elgesiu šloviname Jehovą. Ir Jehova laimingas, jei atmetame pasaulio pagundas ir laikomės tiesos. Tuo džiaugiasi ir jo angelai danguje (Lk 15:10). Ir visi mes, be abejo, gėrimės savo bendratikių ištikimybe ir ištverme (2 Tes 1:4). O kiek bus džiaugsmo, kai ši sena santvarka nueis į pražūtį! Būsime kupini pasitenkinimo, kad Šėtono valdomame pasaulyje iki pat galo likome atsidavę savo Dievui. w24.11 12–13 ¶17–18