Asmens ateitis priklauso ne nuo to, kada jis miršta. Jehova yra tobulas „visos žemės Teisėjas“. Jis niekada neklysta, visi jo nuosprendžiai teisingi (Ps 33:​4, 5). Taip pat protinga manyti, kad ateities perspektyvų žmogus nepraras vien dėl to, kur jis gyvena. Milijonai gyvena šalyse, kuriose nėra galimybės išgirsti Karalystės žinią. Neįsivaizduojama, kad Jehova automatiškai priskirtų juos prie „ožkų“ (Mt 25:46). Visos žemės Teisėjui tie asmenys rūpi netgi labiau nei mums. Nežinome, kaip Jehova pakreips įvykius per didįjį suspaudimą. Galbūt kai kuriems iš tų žmonių dar bus galimybė pažinti Jehovą, jį įtikėti ir stoti jo pusėn, kai jis apreikš savo šlovę visų tautų akyse (Ez 38:16). w24.05 12 ¶14–15

Jehovos tarnai padeda vienas kitam (2 Kor 8:4). Kartais tam prireikia drąsos. Pavyzdžiui, kai kyla karas, vyresnieji turi stengtis bendratikius drąsinti, palaikyti, rūpintis jų dvasinėmis ir fizinėmis reikmėmis. Iš meilės jie net savo pačių saugumu rizikuoja, kad tik pagelbėtų kitiems. Todėl labai svarbu tokiomis aplinkybėmis likti vieningiems. Klausykime vietinio filialo duodamų nurodymų (Hbr 13:17). Vyresnieji turi reguliariai peržiūrėti informaciją apie tai, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir ką daryti nelaimei artinantis (1 Kor 14:​33, 40). Būkime drąsūs, bet ir atsargūs (Pat 22:3). Vadovaukimės sveika nuovoka. Be reikalo nerizikuokime. Pasitikėkime Jehova ir jis laimins mūsų pastangas padėti savo broliams ir sesėms. w24.07 4 ¶8; 5 ¶11

Karalius Dovydas gerai pažinojo Jehovą ir visad juo kliovėsi. Persekiojamas priešų, pavyzdžiui, karaliaus Sauliaus, jis melsdavo pagalbos. Kartą jos susilaukęs pasakė: „Jehova – gyvasis Dievas“ (Ps 18:46). Šie žodžiai ne tik reiškia, kad Dievas yra. Anot vieno biblistikos veikalo, jais Dovydas išsakė įsitikinimą, kad Jehova nenuilstamai gina savo tarnus. Tai jis patyrė asmeniškai, todėl dar tvirčiau nusistatė tarnauti Jehovai ir jį šlovinti (Ps 18:​28, 29, 49). Įsitikinimas, kad Jehova yra gyvasis Dievas, motyvuoja mus uoliai jam tarnauti ir teikia jėgų ištverti mėginimus. Taip pat mus skatina toliau stiprinti ryšį su savo dangiškuoju Tėvu. w24.06 20–21 ¶3–4