Ką reiškia būti dvasingam? Ar žmogus gali būti dvasingas nepriklausydamas jokiai religinei bendruomenei?
Biblijos kontekste dvasingu vadinamas žmogus, kuris siekia Dievo palankumo ir mokosi į viską žiūrėti taip, kaip jis. Toks žmogus gyvenime vadovaujasi dieviškosiomis vertybėmis ir leidžiasi vedamas Dievo šventosios dvasiosa (Romiečiams 8:5; Efeziečiams 5:1).
Ką reiškia būti dvasingam, nemažai suprantame iš Biblijoje užrašytų dvasingo ir nedvasingo žmogaus sugretinimų. Pavyzdžiui, priešingai nei dvasingas žmogus, kūniškas žmogus nepriima „Dievo dvasios apreikštų dalykų“, tai yra atmeta Dievo mokymą (1 Korintiečiams 2:14–16). Kūniškas žmogus yra pavydus ir konfliktiškas, o dvasingas – kilnios širdies ir taikingas (1 Korintiečiams 3:1–3). Tie, kurie kitus šmeižia, išskiria artimus draugus, Biblijoje irgi vadinami kūniškais, nedvasingais žmonėmis (Judo 19; Patarlių 16:28).b
Šiame straipsnyje:
Ar visi žmonės gali būti dvasingi?
Iš esmės taip, nes žmonės yra sukurti pagal Dievo atvaizdą (Pradžios 1:27). Daugeliui iš mūsų rūpi ne tik materialiniai dalykai, ne vien tai, ką matome ar galime paliesti.
Kadangi esame sukurti panašūs į Jehovąc, gebame, kaip ir jis, būti taikingi, gailestingi ir nešališki (Jokūbo 3:17). Ir jei Jehovos klausome, jis duoda mums savo šventosios dvasios (Apaštalų darbų 5:32).
Kodėl verta ugdytis dvasingumą?
Dvasingiems žmonėms Dievas žada suteikti kai ką labai vertinga – „gyvenimą ir ramybę“ (Romiečiams 8:6).
Gyvenimas. Dvasingus žmones Dievas apdovanos amžinu gyvenimu (Jono 17:3; Galatams 6:8).
Ramybė. Tie, kurie ugdosi dvasingumą – priešingai nei tie, kuriems rūpi tik materialiniai dalykai, – gyvena taikoje su Dievu (Romiečiams 8:7). Taip pat jie džiaugiasi iš Dievo ateinančia „ramybe, viršijančia žmogaus supratimą“ (Filipiečiams 4:6, 7). Turėdamas tokią ramybę žmogus jaučiasi išties laimingas (Mato 5:3).
Kaip dvasingumą ugdytis?
Išsiaiškinkite, kokie yra Dievo įsakymai, ir jų laikykitės. Dievo įsakymus sužinosite skaitydamas Bibliją. Jos rašytojai, „įkvėpti šventosios dvasios“, užrašė paties Dievo mintis (2 Petro 1:21). Įgytos žinios skatins jus garbinti Dievą „dvasia ir tiesa“, tai yra gyvenime kliautis šventosios dvasios vadovavimu ir vykdyti Dievo valią (Jono 4:24).
Melskite Dievą pagalbos (Luko 11:13). Dievas padės jums ugdytis dvasingo žmogaus savybes (Galatams 5:22, 23). Taip pat suteiks išminties, reikalingos kovoti su gyvenimo sunkumais (Jokūbo 1:5).
Bendraukite su dvasingais žmonėmis. Tokie žmonės skatins jus stiprinti savo dvasingumą (Romiečiams 1:11, 12). O jei bendrausite su tais, kurių mąstysena ir elgesys nesiderina su Dievo nustatytomis normomis, savo dvasingumui pakenksite (Jokūbo 4:4).
Ar žmogui būtina priklausyti kokiai nors religinei bendruomenei, kad galėtų ugdytis dvasingumą?
Vien priklausydamas kokiai nors religinei bendruomenei, žmogus savaime netampa dvasingu. Biblijoje rašoma: „Kas laiko save Dievo garbintoju, tačiau nepažaboja liežuvio, tas apgaudinėja savo širdį ir Dievą garbina tuščiai“ (Jokūbo 1:26).
Dvasingi žmonės garbina Dievą taip, kaip jam priimtina. Jie pripažįsta, kad yra „viena dvasia“ – Dievo šventoji dvasia, ir tos dvasios skatinami garbina Dievą kaip „vienas kūnas“ – vieninga, organizuota bendruomenė, susaistyta taikos ryšiu (Efeziečiams 4:1–4).
Kai kurie klaidingi įsitikinimai
Klaidingas įsitikinimas. Dvasingumas yra bet koks žmogaus pasirinktas kelias save tobulinti ar siekti vidinės pilnatvės.
Kaip yra iš tikrųjų. Biblija leidžia suprasti, kad vidinę pilnatvę žmogus gali pasiekti tik vykdydamas Dievo valią. Dvasingas žmogus pripažįsta, kad Jehova yra visa ko Kūrėjas, ir savo gyvenime vadovaujasi jo nustatytomis normomis (Psalmyno 100:3).
Klaidingas įsitikinimas. Ugdytis dvasingumą žmogus gali atsisakydamas visų gyvenimiškų džiaugsmų ir malonumų ir save kankindamas.
Kaip yra iš tikrųjų. Žmonės, kurie save kankina, Biblijos žodžiais tariant, „garbina Dievą, kaip patinka“, ir „mąsto kūniškai“ (Kolosiečiams 2:18, 23). Dar Biblijoje sakoma, kad dvasingo žmogaus gyvenimas yra kupinas džiaugsmo, o ne skausmo (Patarlių 10:22).
Klaidingas įsitikinimas. Žmogaus dvasingumą kelia bendravimas su dvasių pasauliu, pavyzdžiui, spiritizmo praktikavimas.
Kaip yra iš tikrųjų. Spiritizmas, viena iš okultizmo formų, yra tikėjimas, kad mirusiųjų dvasios gali bendrauti su gyvaisiais. Tačiau Biblija leidžia suprasti, kad tai neįmanoma, nes mirusieji neturi sąmonės, nieko nesuvokia (Mokytojo 9:5). Užsiimdamas spiritizmu žmogus iš tikrųjų bendrauja su piktosiomis dvasiomis ir taip pykdo Dievą. Toks žmogus negali būti dvasingas (Kunigų 20:6; Pakartoto Įstatymo 18:11, 12).
Klaidingas įsitikinimas. Visi Dievo kūriniai iš prigimties yra dvasingi.
Kaip yra iš tikrųjų. Visa, ką Dievas yra sukūręs, teikia jam šlovę (Psalmyno 145:10; Romiečiams 1:20). Tačiau dvasingumą gali ugdytis tik protingi Dievo kūriniai. Gyvūnai vadovaujasi instinktais ir tenkina tik fizinius poreikius (2 Petro 2:12). Ne be reikalo Biblijoje dvasingumas priešinamas su gyvulišku mąstymu ir elgesiu (Jokūbo 3:15; Judo 19).
a Biblijos originalo kalbų žodžių, lietuviškai verčiamų „dvasia“, pagrindinė reikšmė yra „kvėpavimas“. Tie žodžiai taip pat gali reikšti kokį nors dalyką, kuris pats yra nematomas, bet kurio veikmė yra matoma. Biblijoje sakoma, kad Dievas yra dvasia – galinga dvasinė esybė. Dvasingas žmogus stengiasi vykdyti Dievo valią ir leidžia šventajai dvasiai veikti jo gyvenime.
b Biblijoje kūniškais vadinami žmonės, kuriems svarbiausia yra tenkinti fizinius poreikius, kūniškus troškimus. Dievo nustatytų normų tokie žmonės menkai tepaiso arba nepaiso išvis.
c Jehova yra Dievo, Aukščiausiojo, vardas (Psalmyno 83:18).