Krikščionių šeima skiria pirmąją vietą dvasiniams dalykams

„Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs“ (1 PETRO 3:8).

1. Kokį pasirinkimą mes visi turime ir kaip jis gali nulemti mūsų ateitį?

KAIP gerai aukščiau nurodytas tekstas tinka seniausiai žmonijos institucijai — šeimai! Ir kaip svarbu, kad tėvai šiuo atžvilgiu rodo iniciatyvą! Jų teigiamos ir neigiamos savybės paprastai atsiskleidžia vaikuose. Tačiau kiekvienas šeimos narys turi pasirinkimo galimybę. Kaip krikščionys, mes galime pasirinkti būti dvasiniais ar kūniškais asmenimis. Galime pasirinkti įtikti Dievui ar neįtikti jam. Tas pasirinkimas gali baigtis palaiminimu — amžinuoju gyvenimu ir taika arba prakeikimu — amžinąja mirtimi (Pradžios 4:1, 2; Romiečiams 8:5-8; Galatams 5:19-23).

2. a) Kaip Petras parodė savo rūpinimąsi šeima? b) Kas yra dvasingumas? (Žiūrėk išnašą.)

² Apaštalo žodžiai 1 Petro, skyrius 3, eilutė 8 eina tuoj po keleto puikių patarimų, kuriuos jis davė žmonoms ir vyrams. Petrui tikrai rūpėjo krikščionių šeimų gerovė. Jis žinojo, kad tvirtas dvasingumas — raktas namų vienybei ir meilei. Tad 7-oje eilutėje jis davė suprasti, kad jei jo patarimas vyrams bus ignoruojamas, atsiras dvasinis barjeras tarp vyro ir Jehovos.a Vyro maldoms bus kliūtis, jei jis nepaisys savo žmonos poreikių arba laikys ją žiaurioje priespaudoje.

Kristus — tobulas dvasingumo pavyzdys

3. Kaip Paulius ryškiai nušvietė Kristaus pavyzdį vyrams?

³ Šeimos dvasingumas priklauso nuo gero pavyzdžio. Jei vyras gyvena krikščioniškai, jis vadovauja, rodydamas dvasines savybes. Jei vyras netikintis, paprastai motina stengiasi atlikti šias pareigas. Kiekvienu atveju Jėzus Kristus yra tobulas pavyzdys sekti juo. Jo elgesys, žodžiai ir mąstymas visada buvo ugdantys ir gaivinantys. Keletą kartų apaštalas Paulius atkreipia skaitytojo dėmesį į meilingą Jėzaus pavyzdį. Pavyzdžiui, jis tvirtina: „Vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, — jis, kūno gelbėtojas. Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save“ (Efeziečiams 5:23, 25, 29; Mato 11:28-30; Kolosiečiams 3:19).

4. Kokį dvasingumo pavyzdį parodė Jėzus?

⁴ Jėzus buvo ryškus dvasingumo ir vadovavimo pavyzdys, parodytas su meile, gerumu ir gailestingumu. Jis buvo pasiaukojantis, o ne sau pataikaujantis. Jis visada šlovino savo Tėvą ir gerbė jo vadovavimą. Jis laikėsi Tėvo vadovavimo, todėl galėjo pasakyti: „Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs.“ „Nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 5:30; 8:28; 1 Korintiečiams 11:3).

5. Kokį pavyzdį Jėzus paliko vyrams, rūpindamasis savo pasekėjais?

⁵ Ką tai reiškia vyrams? Tai reiškia, kad visais atžvilgiais sektinas jiems pavyzdys yra Kristus, kuris visada paklusdavo savo Tėvui. Pavyzdžiui, kaip Jehova aprūpino maistu visas gyvybės formas žemėje, taip Jėzus aprūpino maistu savo pasekėjus. Jis neignoravo jų pagrindinių materialinių poreikių. Jo stebuklai, kai jis pamaitino 5000 ir 4000 vyrų, yra jo rūpinimosi ir atsakingumo jausmo įrodymas (Morkaus 6:35-44; 8:1-9, NW). Panašiai ir šiandien, atsakingos šeimų galvos rūpinasi fiziniais savo namiškių poreikiais. Bet ar tuo ir baigiasi jų atsakomybė? (1 Timotiejui 5:8).

6. a) Kokiais svarbiais šeimos poreikiais privaloma rūpintis? b) Kaip gali vyrai ir tėvai parodyti supratingumą?

⁶ Kaip nurodė Jėzus, šeimos taip pat turi kitus, dar svarbesnius poreikius. Jos turi dvasinius ir emocinius poreikius (Pakartoto Įstatymo 8:3; Mato 4:4). Mes veikiame vieni kitus tiek šeimoje, tiek susirinkime. Mums reikia gero vadovavimo, skatinančio stiprinti vieni kitus. Šiuo atžvilgiu vyrai ir tėvai turi atlikti pagrindinį vaidmenį — ir negana to, jei jie yra vyresnieji arba tarnybiniai padėjėjai. Vienišiems gimdytojams būtinos panašios savybės, kai jie padeda savo vaikams. Tėvai turi suprasti ne tik tai, ką šeimos nariai sako, bet taip pat tai, kas lieka nepasakyta. Tai reikalauja įžvalgumo, laiko ir kantrybės. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios Petras pasakė, kad vyrai turi būti paslaugūs ir gyventi su savo žmonomis supratingai (1 Timotiejui 3:4, 5, 12; 1 Petro 3:7).

Pavojai, kurių reikia vengti

7, 8. a) Kas būtina, kad išvengus šeimos laivo dvasinio sudužimo? b) Kas reikalinga, be geros pradžios, krikščioniškajame kelyje? (Mato 24:13).

⁷ Kodėl taip svarbu skirti dėmesį šeimos dvasingumui? Aiškumo dėlei galime paklausti: kodėl svarbu, kad laivo vairininkas kreiptų dėmesį į savo jūrlapius, vesdamas laivą per pavojingus seklumomis vandenis. Keleivinis laivas Queen Elizabeth 2 (QE2) (Karalienė Elžbieta II) 1992-ųjų rugpjūtyje plaukė per rajoną, kur yra pavojingų smėlio seklumų bei uolų ir kur, kaip sakoma, dažnai daromos navigacijos klaidos. Vienas vietinis gyventojas aiškino: „Daugelis dėl šio rajono prarado savo karjerą.“ Laivas QE2 (Karalienė Elžbieta II) atsitrenkė į povandeninį rifą. Kaip paaiškėjo, tai buvo brangiai kainavusi klaida. Trečdalis korpuso buvo sužalota, laivo negalėjo eksploatuoti tris savaites dėl remonto darbų.

⁸ Panašiai ir šeimos „vairininkas“, jei jis rūpestingai netikrina pagal žemėlapį, Dievo Žodį, jo šeimą lengva sužaloti dvasiškai. Dėl to vyresnysis arba tarnybinis padėjėjas gali netekti privilegijų susirinkime ir gali būti rimta žala kitiems šeimos nariams. Todėl kiekvienas krikščionis turi rūpintis, kad nebūtų per daug patenkintas savo dvasine būsena, pasitikėdamas tuo, jog praeityje rimtai studijavo ir buvo uolus. Nepakanka tik gerai pradėti mūsų krikščioniškąjį kelią; jį reikia sėkmingai baigti (1 Korintiečiams 9:24-27; 1 Timotiejui 1:19).

9. a) Kaip svarbios asmeninės studijos? b) Kokius tinkamus klausimus galime sau užduoti?

⁹ Kad išvengtume dvasinių seklumų, uolų ir smėlio sąnašų, mes turime tikslinti savo „žemėlapius“, reguliariai studijuodami Dievo Žodį. Mes negalime pasikliauti tik pagrindinėmis žiniomis, atvedusiomis mus į tiesą. Mūsų dvasinė jėga priklauso nuo reguliarios ir subalansuotos studijų ir tarnybos programos. Pavyzdžiui, dalyvaudami susirinkimo Sargybos bokšto studijoje ir turėdami šį numerį rankose, galime paklausti savęs: ‛Ar aš arba mano šeima iš tikrųjų studijavome šį straipsnį, peržiūrėdami Rašto tekstus ir apmąstydami, kaip juos pritaikyti? Ar mes tik pasibraukėme atsakymus? O galbūt mes net neperskaitėme straipsnio prieš ateidami į sueigą?’ Sąžiningi atsakymai į šiuos klausimus duos peno apmąstymams ir pažadins norą pasitaisyti, jei būtina (Žydams 5:12-14).

10. Kodėl taip svarbu save ištirti?

¹⁰ Kodėl taip svarbu save ištirti? Todėl kad mes gyvename pasaulyje, kuriame vyrauja Šėtono dvasia, pasaulyje, kuris rafinuotais keliais bando sužlugdyti mūsų tikėjimą Dievu ir jo pažadais. Tai pasaulis, kuris nori, kad mes būtume taip užimti, jog neliktų laiko rūpintis dvasiniais poreikiais. Todėl mes galime paklausti savęs: ‛Ar mano šeima dvasiškai stipri? Ar aš, kaip tėvas, esu toks stiprus, koks turėčiau būti? Ar mes, kaip šeima, ugdome tą protą sužadinančią dvasinę jėgą, kuri padeda spręsti remiantis teisingumu ir ištikimybe?’ (Efeziečiams 4:23, 24).

11. Kodėl krikščionių sueigos dvasiškai naudingos? Pateik pavyzdį.

¹¹ Mūsų dvasingumas turi būti sustiprinamas kiekvienoje sueigoje, kurioje mes dalyvaujame. Tos vertingos valandos, praleistos Karalystės salėje arba Susirinkimo knygos studijoje, padeda mums atsigauti po ilgų valandų, praleistų mėginant išlikti priešiškame Šėtono pasaulyje. Kokia atgaiva, pavyzdžiui, buvo studijuoti knygą The Greatest Man Who Ever Lived (Pats didžiausias kada nors gyvenęs žmogus, rusų kalba)! Tai padėjo mums įgyti geresnį supratimą apie Jėzų, jo gyvenimą ir jo tarnavimą. Mes stropiai perskaitėme nurodytus Rašto tekstus, tyrinėjome asmeniškai ir taip išmokome daug ko iš Jėzaus palikto pavyzdžio (Žydams 12:1-3; 1 Petro 2:21).

12. Kaip mūsų dvasingumas patikrinamas lauko tarnyboje?

¹² Puikus mūsų dvasingumo patikrinimas yra krikščioniška tarnyba. Kad galėtume ištvermingai liudyti formaliai ir neformaliai, kai dažnai susiduriame su abejingais ir priešiškais žmonėmis, mums reikalinga teisinga paskata — meilė Dievui ir artimui. Žinoma, nė vienas nesidžiaugia, kai jį atstumia, ir tai gali atsitikti mūsų lauko tarnyboje. Bet mes turime atsiminti, kad atmeta gerąją naujieną, o ne mus asmeniškai. Jėzus pasakė: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia... Ir visa tai jums darys dėl manęs, nes jie nepažįsta to, kuris yra mane siuntęs“ (Jono 15:18-21).

Veiksmai byloja iškalbingiau negu žodžiai

13. Kaip gali vienas asmuo suardyti šeimos dvasingumą?

¹³ Kas atsitinka šeimoje, jei visi, išskyrus vieną, stengiasi palaikyti švarą ir tvarką? Lietingą dieną visi, išskyrus vieną užuomaršą, stengiasi neprinešti purvo į namus. Visur palikti purvini pėdsakai liudija apie kažkieno nerūpestingumą, dėl kurio kiti turi papildomo darbo. Tai tinka ir kalbant apie dvasingumą. Vienintelis savimyla ir apsileidėlis gali suteršti visos šeimos reputaciją. Visi namiškiai, ne tik tėvai, turi stengtis atspindėti Kristaus galvoseną. Kokia atgaiva, kai visi veikia kartu, turėdami amžinojo gyvenimo viltį! Tokioje šeimoje vyrauja dvasinė atmosfera (ne veidmainiška). Tarp tokių namiškių reti dvasinio aplaidumo požymiai (Ekleziasto 7:16; 1 Petro 4:1, 2).

14. Kokias materialines pagundas Šėtonas parengia mūsų kelyje?

¹⁴ Visi turime pagrindinius materialinius poreikius, kuriuos būtina tenkinti kasdieną mūsų gyvybei palaikyti (Mato 6:11, 30-32). Bet dažnai norai viršija mūsų būtinus poreikius. Pavyzdžiui, Šėtono sistema siūlo mums visokias technines naujoves ir įtaisus. Jei mums visada reikia visko, kas naujausia, nes niekada nebūsime patenkinti, nes paskutinis modelis greitai pasens, ir pasirodys naujas, sukurtas pagal paskutinį technikos žodį. Komercijos pasaulis įrengė karuselę, kuri sukasi be paliovos. Jis gundo mus siekti vis daugiau pinigų didėjantiems norams tenkinti. Tai veda į daugelį „neprotingų ir kenksmingų aistrų“, arba „kvailų ir pavojingų siekių“. Tai gali baigtis nenuosaikiu gyvenimu, kai vis mažiau laiko lieka dvasinei veiklai (1 Timotiejui 6:9, 10; The Jerusalem Bible).

15. Kokiu atžvilgiu svarbus šeimos galvos pavyzdys?

¹⁵ Čia ir vėl labai svarbus krikščionių namų galvos pavyzdys. Jo nuosaikus požiūris į pasaulietiškus ir dvasinius įsipareigojimus turi įkvėpti kitus šeimos narius. Tikrai būtų kenksminga, jei tėvas duotų puikius žodinius nurodymus, bet po to pats negyventų pagal savo žodžius. Vaikai greitai gali kiaurai permatyti principą: „daryk taip, kaip sakau, bet ne taip, kaip darau“. Panašiai jei vyresnysis arba tarnybinis padėjėjas skatina kitus tarnybai po namus, bet pats retai prisideda prie tos savo šeimos veiklos, jis greitai praranda tiek šeimos, tiek susirinkimo pasitikėjimą (1 Korintiečiams 15:58; palygink Mato 23:3).

16. Kokius klausimus galime sau užduoti?

¹⁶ Todėl mums gali būti naudinga ištirti savo gyvenimą. Ar mes esame užvaldyti siekti pasaulietiškos sėkmės dvasinio progreso sąskaita? Galbūt mes kylame pasaulyje, bet smunkame susirinkime? Prisimink Pauliaus patarimą: „Toks yra tikras žodis: jei kas siekia vyskupauti [„būti prižiūrėtoju“, NW], trokšta gero darbo“ (1 Timotiejui 3:1). Atsakomybės jausmas susirinkime pasako daugiau apie mūsų dvasingumą nei paaukštinimas tarnyboje. Reikia rūpestingai laikytis nuosaikumo, kad neleistume mūsų darbdaviams valdyti mus, tarsi mes būtume pasišventę jiems, o ne Jehovai (Mato 6:24).

Prasmingas bendravimas padeda dvasingumui

17. Kas pasitarnauja ugdant tikrą meilę šeimoje?

¹⁷ Milijonai namų šiandien virto tikrais nakvynės butais. Kaip? Šeimos nariai ateina tik permiegoti ir pavalgyti, o po to išsibėgioja. Jie retai susėda prie stalo, kad maloniai pavalgytų drauge. Jie praranda šeimos jausmą. Rezultatas? Stinga bendravimo, nėra reikšmingų pokalbių. O dėl to galima pradėti stokoti dėmesio kitiems nariams, galbūt pristigti tikro rūpinimosi jais. Kai mylime vienas kitą, mes skiriame laiką pasikalbėti ir išklausyti. Mes padrąsiname ir padedame. Šis dvasingumo aspektas susijęs su turiningu bendravimu tarp sutuoktinių bei tarp tėvų ir vaikų.b Tai reikalauja laiko ir takto, nes mes atveriame vienas kitam širdį, kad pasidalintume savo džiaugsmais, patirtimi ir papasakotume apie savo problemas (1 Korintiečiams 13:4-8; Jokūbo 1:19).

18. a) Kas dažnai yra didelė kliūtis bendravimui? b) Kaip ugdomi prasmingi santykiai?

¹⁸ Geras bendravimas reikalauja laiko ir pastangų. Tai reiškia iš anksto skirti laiką pokalbiui ir išklausyti vienas kitą. Viena iš didžiausių kliūčių tam yra laiką ryjantis aparatas, kuris užima garbingą vietą namuose, — televizorius. Kyla klausimas: televizorius tave valdo ar tu jį? Kad kontroliuotume TV žiūrėjimą, reikia tvirto ryžto, įskaitant ir valią jį išjungti. Bet taip darydami, atversime galimybes prisitaikyti vieniems prie kitų kaip šeimos nariams bei kaip broliams ir seserims. Prasmingiems santykiams palaikyti reikia dalintis mintimis, mokėti suprasti vienas kitą, mūsų poreikius ir džiaugsmus, pasakoti vienas kitam, kaip didžiai vertiname tą visą gerą, kas mums padaryta. Kitaip tariant, reikšmingi pokalbiai parodo, kad mes esame dėkingi kitiems ir vertiname juos (Patarlių 31:28, 29).

19, 20. Ką mes darysime, jei mums rūpi visi šeimos nariai?

¹⁹ Todėl jei šeimoje branginame vienas kitą, — įskaitant ir netikinčius šeimos narius, — mes darysime daug, kad ugdytume ir saugotume dvasingumą. Šeimoje mes laikysimės Petro patarimo: „Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo“ (1 Petro 3:8, 9).

²⁰ Stengdamiesi išsaugoti savo dvasingumą, mes galime turėti Jehovos palaimą dabar ir tai įgalins paveldėti jo palankumą ateityje, kai įgysime amžinojo gyvenimo dovaną žemės rojuje. Esama ir kitokių užsiėmimų, kuriuos, kaip šeima, mes galime atlikti, kad padėtume vienas kitam dvasiškai. Tolesniame straipsnyje apsvarstysime naudą, kurią turi šeima, veikdama drauge (Luko 23:43; Apreiškimas 21:1-4).

[Išnašos]

Ar tu atsimeni?

◻ Kas yra dvasingumas?

◻ Kaip gali šeimos galva sekti Kristaus pavyzdžiu?

◻ Kaip galime išvengti pavojų mūsų dvasingumui?

◻ Kas gali suardyti šeimos dvasingumą?

◻ Kodėl svarbu prasmingai bendrauti?