Stenkis kuo geriau pažinti Jehovą

1. Kaip jaučiamės mąstydami apie Jehovos didybę?

BE ABEJO, tave žavi neišsenkami Jehovos žinių, išminties klodai ir neaprėpiami jo užmojai. Mąstydami apie Kūrėjo didybę pasijaučiame visai menkučiai. Apaštalas Paulius rašė: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas – kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11:​33, 34).

2. Iš kur žinome, kad Jehovą pažinti galime?

² Apie Jehovą niekada nežinosime visko. Tačiau nemažai ką jis apie save atskleidė. Karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui sakė: „Pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi [...]. Jeigu jo ieškosi, jis leisis surandamas“ (1 Met 28:9). Praėjus keletui amžių apaštalas Jonas priminė bendratikiams, kad „Dievo Sūnus [...] suteikė mums supratimo, todėl galime pažinti tikrąjį Dievą“ (1 Jn 5:20). Jėzus pats mokinius patikino, kad Jehovą gali pažinti „tas, kuriam Sūnus nori jį apreikšti“ (Mt 11:27).

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Dar prieš pasiaukodamas Jehovai žmogus apie jį daug ką sužino. Tačiau pažinimas tuo nesibaigia (Jn 17:​3, išn.). Visada bus ką sužinoti apie Jehovos asmenybę, pavyzdžiui, kas jį džiugina arba kodėl jis vertas mūsų besąlygiško pasitikėjimo. Aptarkime tris klausimus, kuriuos būtina perprasti visiems, net ilgamečiams, Dievo tarnams: ką reiškia pažinti Jehovą? kodėl tai svarbu? ir kaip galime tai daryti?

KĄ REIŠKIA PAŽINTI JEHOVĄ

4. Ką reiškia pažinti Jehovą?

⁴ Jehova pats paaiškino, ką reiškia jį pažinti. Štai ką jis pažadėjo žydams, dar prieš jiems sugrįžtant iš Babilono tremties: „Duosiu jiems širdį, trokštančią pažinti mane, suprasti, kad aš esu Jehova“ (Jer 24:7). Aišku, žydai apie Jehovą žinojo nemažai, bet jiems reikėjo suvokti tai širdimi ir išsiugdyti su juo artimą ryšį. Viename Biblijos komentare sakoma: „Turėti apie Dievą žinių yra viena, bet jį pažinti visai kas kita. Kaip ir su meile – viena yra apie ją skaityti, kas kita ją jausti.“ Neužtenka suvokti, kad mūsų Kūrėjas yra Dievas vardu Jehova. Turime pažinti jo asmenybę.

5. Ko pasimokome iš karaliaus Jošijo?

⁵ Vadinasi, mums svarbu perprasti, kas Jehovai patinka, o kas ne. Kai ko galime pasimokyti iš karaliaus Jošijo. Biblijoje pasakojama: „Aštuntais savo valdymo metais, dar būdamas jaunuolis, Jošijas ėmė ieškoti savo protėvio Dovydo Dievo“ (2 Met 34:3). Bet jis ne tik skaitė apie Jehovą. Tomis žiniomis ir vadovavosi. Pranašo Jeremijo lūpomis protindamas vieną iš Judo karalių Dievas sakė, kad Jošijas „darė, kas teisinga ir teisu, [...] gynė vargdienio ir beturčio teises“. Tada paklausė: „Argi ne dėl to, kad mane iš tikro pažinojo?“ (Jer 22:​15, 16).

6. Kokį poveikį mums daro žinios apie Jehovą, kaip rašoma Psalmyno 9:10?

⁶ Perskaityk Psalmyno 9:10. Kuo geriau Jehovą pažįstame, tuo labiau juo pasitikime. Taip buvo su apaštalu Pauliumi. Per savo paskutinį įkalinimą, likus nedaug laiko iki mirties bausmės, jis rašė: „Nesigėdiju, nes pažįstu tą, kurį tikiu“ (2 Tim 1:12). Misionieriško gyvenimo patirtis išmokė jį visiškai pasitikėti Dievu. Studijų Biblijoje ši eilutė komentuojama taip: „Paulius [...] nė kiek nedvejojo, kad Jehova atmins jo ištikimą tarnystę iki pat „skirtos dienos“, kai jį prikels.“

KODĖL TURIME STENGTIS VIS GERIAU PAŽINTI JEHOVĄ?

7. Kas ilgainiui gali nutikti?

⁷ Kai pradėjome studijuoti Bibliją, apie Jehovą troškome sužinoti kuo daugiau. Ilgainiui tas troškimas gali kiek priblėsti. Kodėl? Skaitydami Bibliją savarankiškai arba aptardami ją sueigose su bendratikiais, galbūt labiausiai susitelkiam į tai, kuo informacija naudinga mums asmeniškai arba kaip galime ja pasiremti padėdami kitiems. Ir tai daryti svarbu (2 Tim 3:​16, 17). Tačiau Biblijoje Jehova mums daug atskleidžia ir apie save patį (Ps 25:​8–10). Turėtume ieškoti ne vien praktinių pamokymų, bet ir stengtis suprasti, ką ši knyga byloja apie Kūrėją.a

8. Kokį poveikį pažinimas daro mūsų draugystei su Jehova? (Psalmyno 73:​24–28)

⁸ Semdamiesi žinių apie Jehovą galime vis labiau su juo suartėti. Pavyzdžiui, ką jaučiame paskaitę ištrauką iš Biblijos, pažiūrėję mėnesio laidą ar parvykę iš suvažiavimo ar kongreso? Be abejo, dar didesnį artumą su Dievu. Taip pat sustiprėja mūsų dėkingumas ir troškimas jį šlovinti. Jehovos artumas ir globa mums tokie pat būtini kaip Asafui. Jis giedojo: „Dievas bus mana širdies uola, manasis paveldas per amžius.“ (Perskaityk Psalmyno 73:​24–28.) Kuo geriau savo Dievą pažįstame, tuo mums brangesnė jo draugystė.

9. Pailiustruok pavyzdžiu, ką reiškia „atminti“ Jehovą.

⁹ Patarlėse rašoma, kad turime „atminti“ Jehovą (Pat 3:​5, 6). Kitaip tariant, dėtis į širdį visa, ką apie Dievą sužinome, ir nepamiršti, kad mūsų elgesys jam rūpi. Ryšį su Jehova pailiustruokime pavyzdžiu. Tarkim, darbe ant stalo turi pasidėjęs sutuoktinio nuotrauką. Arba laikai ją piniginėje ar telefono ekrane. Gera vis pažvelgti į savo brangaus žmogaus veidą ir pamąstyti apie judviejų draugystę. Tai skatina padaryti dėl sutuoktinio ką nors malonaus ir niekada jo neskaudinti. Mąstydami apie Jehovą irgi ugdomės troškimą daryti, kas jam patinka (Ps 19:​13, 14).

10. Kaip galime ugdytis tokias kaip Jehovos savybes?

¹⁰ Jehova sukūrė mus kaip savo atvaizdą, todėl gebame ugdytis tokias kaip jo savybes (Pr 1:26). Kuo geriau Jehovą pažįstame, tuo aiškiau matome, kaip jo pavyzdžiu galime sekti. Raštų aiškintojai ir fariziejai to nesuprato. Jie susitelkė vien į smulkias Įstatymo detales, o buvo „apleidę tai, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę“ (Mt 23:23). Tad stenkimės suvokti, ką Jehovos duoti įstatymai ir principai apie jį atskleidžia. Šitaip išmoksime mąstyti ir elgtis kaip jis (1 Jn 4:​8, 11).

KAIP MES PAŽĮSTAME JEHOVĄ

11. Kaip tu pažinai Jehovą?

¹¹ Kaip tu pažinai Jehovą? Jei užaugai krikščionių šeimoje, tėvai tikriausiai skaitydavo Biblijos pasakojimus ir aiškindavo, ką apie Dievą galime sužinoti iš jo kūrinijos. Arba studijavai Bibliją su kuriuo nors iš Jehovos liudytojų. Tavo mokytojas remdamasis kuriuo nors vadovėliu, pavyzdžiui knyga Džiaukitės gyvenimu amžinai, padėjo gilintis į Dievo Žodį, taip pat skatino vis pamąstyti, ką apie Jehovos patrauklias savybes byloja gamtab (Neh 8:8; Apd 14:17). Pažiūrėkim, kaip toliau gali mokytis apie Jehovą.

12–13. Ką apie Jehovą sužinome skaitydami Bibliją? Pateik pavyzdį. (Jeremijo 39:​15–18; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹² Jehovos savybės minimos daugelyje Biblijos eilučių (Iš 34:​6, 7). Tačiau apskritai joje pasakojama apie žmones ir jų sprendimus. Skaitydamas tuos pasakojimus pamąstyk, ką jie atskleidžia apie Jehovą.

¹³ Pavyzdžiui, Jeremijo 38:​6–13 pasakojama apie etiopą Ebed Melechą. Jis išgelbėjo pranašą Jeremiją ir taip parodė pasiaukojimo, drąsos ir meilės Dievo tarnams pavyzdį. Bet šiame pasakojime įžvelgiame ir kai kurias Jehovos savybes. (Perskaityk Jeremijo 39:​15–18.) Pavyzdžiui, kuri eilutė rodo, kad Dievas dėkingas? teisingas? nešališkas? Ką dar apie jį tas epizodas tau pasako? Skaitydamas Biblijos pasakojimus stenkis iš jų įžvelgti Jehovos savybes, dėkok jam maldoje ir jį šlovink.

14. Ko reikia, kad kūrinijoje gebėtume įžvelgti Dievo savybes?

¹⁴ Apie Jehovą daug sužinome ir stebėdami jo kūriniją (Ps 145:​9, 10). Aišku, vien stebėti neužtenka. Kai kurie žmonės gamtotyrai paskiria savo gyvenimą, bet taip ir neįžvelgia, kad visa yra Kūrėjo rankų darbas. O juk Dievo „neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, – rašė apaštalas Paulius, – aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo, suvokiamos iš kūrinių“ (Rom 1:20). Arba, kaip verčia A. Jurėnas, Dievo ypatybės „yra protu aiškiai įžiūrimos“. Vadinasi, turime vis pamąstyti, ką gamtos stebuklai liudija apie mūsų Kūrėją.

15. Ką gali daryti sekdamas Patriko pavyzdžiu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Kaip tada, jei gyveni mieste, toli nuo gamtos? Ar vis tiek gali mokytis iš Jehovos kūrinijos? Štai ką sako Patrikas, gyvenantis Kongo Respublikos sostinėje Brazavilyje: „Aš stebiu Dievo kūrinius iš balkono. Pastebiu ropojančius vabzdžiukus, taip pat mažus paukštelius, ieškančius lesalo ar vietos prisiglausti. Kartą žavėjausi žiūrėdamas, kaip paukšteliai suka lizdą. Jie rankiojo visokius šapelius ir klojo juos į lizdą, kad būtų šilta jaunikliams.“ Bet Patrikas žavisi ne vien tais padarėliais. Jis daug mąsto apie Kūrėją. „Supratau, kad Jehova rūpinasi visais savo kūriniais, net pačiais menkiausiais, – sako jis. – Tai rodo, kad jis pasirūpins ir manimi, patenkins mano poreikius.“

16. Kas padėjo Marijai pažinti Jehovą ir kaip galime sekti jos pavyzdžiu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Svarbu mąstyti ir apie asmeninę patirtį, kaip darė Jėzaus motina Marija. Ji nuo jaunumės gerai pažinojo Jehovą ir rado malonę jo akyse (Lk 1:30). Ir Dievas pasirinko ją tapti jo Sūnaus motina. Per angelą Gabrielių ir giminaitę Elzbietą jis pastiprino Mariją ir patikino savo parama. Vėliau ji mąstė, ką ši patirtis liudija apie Jehovą – apie jo galią, gailestingumą, nešališkumą ir rūpinimąsi vargšais (Lk 1:​46–55). Mes irgi dėkingi Dievui, kad ateina į pagalbą „reikiamu metu“ (Hbr 4:16). Kai jo paramos susilauki, pasvarstyk: „Ką tai pasako apie Jehovą? Kokias jo savybes atskleidžia ši patirtis?“

MOKYSIMĖS VISĄ AMŽINYBĘ

17–18. Iš kur žinome, kad Jehovos pažinimui nebus galo?

¹⁷ Tik pagalvok, kiek daug sužinosime apie Jehovą ateityje. Bus atverstos naujos knygos ir iš jų dar aiškiau suvoksime Dievo valią (Apr 20:12). Galėsime jį vis artimiau pažinti tyrinėdami gamtos pasaulį (Iz 11:​6–9). Dangiškojo Tėvo gerumą ir meilę patirsime naujaip, pavyzdžiui pasitikdami prikeltus artimuosius ir matydami, kaip jis veda mus tobulumo link.

¹⁸ Jehovos pažinimui nebus galo. Dievas gyvena nuo amžių ir per amžius, tad „jo išmanymo neišmatuosi“ (Ps 90:2; 147:5). Žmonės „niekada iki galo neperpras Dievo darbų“ (Mok 3:11). Taigi, nesvarbu, kiek metų jau esam tiesoje. Nepaliaukime semtis žinių apie savo mylintį dangiškąjį Tėvą.