Jobo knyga įkvepia ištvermės kenčiantiems

1–2. Kodėl Jobo knyga verta mūsų dėmesio?

KADA paskutinį kartą skaitei Jobo knygą? Ji parašyta prieš tris su puse tūkstantmečio ir laikoma pasaulio literatūros šedevru. Vienas žymus Biblijos hebrajiškosios dalies tyrinėtojas, gėrėdamasis šios knygos stiliumi ir vaizdinga kalba, pavadino Mozę „genialiu rašytoju“. Rašytojas išties buvo Mozė, bet nuopelnai už šį kūrinį, žinoma, atitenka jos Autoriui, Dievui Jehovai (2 Tim 3:16).

² Jobo knyga yra labai svarbi Biblijos dalis. Iš jos sužinome, kaip buvo iškeltos abejonės, ar angelai ir žmonės tikrai myli Jehovą ir trokšta aukštinti jo vardą. Joje taip pat išryškinamos tokios įstabios Jehovos savybės, kaip meilė, išmintis, teisingumas, galia. Pavyzdžiui, net 31 kartą Jehova Jobo knygoje pavadintas Visagaliu, daugiau nei visose kitose Šventojo Rašto knygose drauge sudėjus. Ir dar Jobo knygoje randame atsakymus į daugelį mums rūpimų klausimų. Vienas jų – kodėl Dievas iki šiol neužkerta kelio blogiui.

3. Ką sužinome iš Jobo knygos?

³ Kaip įkopę į kalną užmatome platų apylinkių vaizdą, taip skaitydami Jobo knygą galime plačiau pažvelgti į gyvenimo išmėginimus, suvokti Jehovos požiūrį. Pakalbėkime, kaip Jobo istorija padeda ištverti kentėjimus. Prisiminkime, ko iš jos galėjo pasimokyti izraelitai ir ko pasimokome mes šiandien. Taip pat aptarkime, kaip galime pasiremti šiuo pasakojimu atsakydami žmonėms į klausimą, kodėl žemėje tiek blogio.

KODĖL DIEVAS NEAPSAUGOJO JOBO NUO IŠMĖGINIMŲ

4. Kuo Jobas išsiskyrė iš visų žmonių?

⁴ Jobas gyveno tuo laiku, kai izraelitai vergavo Egipte. Jis buvo įsikūręs Uco krašte, tikriausiai į rytus nuo Pažadėtosios žemės, Arabijos šiaurėje. Nemažai izraelitų garbino Egipto dievus, o Jobas ištikimai tarnavo Jehovai (Joz 24:14; Ez 20:8). Dievas apie jį pasakė: „Kito tokio žemėje nėra“a (Job 1:8). Taip pat žinome, kad Jobas buvo labai turtingas ir garsus žmogus, žymiausias iš visų rytiečių (Job 1:3). Be abejo, Šėtonas netvėrė apmaudu, kad toks įtakingas asmuo ištikimai tarnauja Dievui.

5. Kodėl Jehova leido išmėginti Jobą? (Job 1:​20–22; 2:​9, 10)

⁵ Šėtonas įžūliai pareiškė, kad Jobas vargų prispaustas Dievo išsižadės (Job 1:​7–11; 2:​2–5). Jehova labai mylėjo Jobą, bet vienintelė galimybė paneigti Šėtono tvirtinimus buvo leisti jį išmėginti (Job 1:​12–19; 2:​6–8). Piktasis pradangino Jobo gyvulius, pražudė visus dešimt jo vaikų, o patį Jobą baisiai susargdino – visą jo kūną nusėjo pūlingi skauduliai. Tačiau jokiais žiauriais išpuoliais palaužti šio dievobaimingo vyro nepavyko. (Perskaityk Jobo 1:​20–22; 2:​9, 10.) Ilgainiui Jehova grąžino Jobui sveikatą, turtus, reputaciją ir apdovanojo kitais dešimčia vaikų. Taip pat leido nugyventi dar 140 metų ir pamatyti savo palikuonius net iki ketvirtos kartos (Job 42:​10–13, 16). Pasakojimas apie Jobą pamoko visus Dievo tarnus – tiek gyvenusius seniau, tiek dabartinius. Ko būtent galime iš jo pasisemti?

6. Ką Jobo istorija padėjo suprasti izraelitams? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Ko galėjo pasimokyti izraelitai. Izraelitai Egipte buvo nuožmiai engiami. Pavyzdžiui, Jozuei ir Kalebui nuo pat jaunumės teko nešti vergystės jungą. Paskui, visai ne dėl savo pačių kaltės, jiedu turėjo 40 metų klajoti dykumoje. Jeigu izraelitai žinojo apie Jobo išmėginimus ir paskesnį gyvenimą, jie tikriausiai suprato, kas išties kaltas dėl jų vargų ir kodėl Dievas tai leidžia. Taip pat šis pasakojimas padėjo jiems įsisąmoninti, kad Jehova labai vertina žmogaus dorumą ir ištikimybę.

7–8. Kuo pasakojimas apie Jobą naudingas kenčiantiems? Pateik pavyzdį.

⁷ Ko pasimokome mes. Šiandien daugelis žmonių nustojo tikėti Dievą. Jie nesuvokia, kodėl jis leidžia, kad geriems žmonėms nutiktų nelaimės. Štai Ruandoje gyvenanti Hazelb nuo mažens buvo tikinti. Bet paskui patyrė daug skaudžių smūgių. Tėvai išsiskyrė, o patėvis su ja elgėsi labai blogai. Paauglystėje Hazel buvo išprievartauta. Ji tikėjosi išgirsti paguodos žodį savo bažnyčioje, bet liko nusivylusi. Tad nusprendė parašyti Dievui laišką ir jame išliejo savo kartėlį: „Dieve, aš tau meldžiausi, stengiausi būti gera, o tu atmokėjai man piktu. Užtat palieku tave ir gyvensiu taip, kaip man patinka.“ Argi neskauda širdies, kai tokie žmonės kaip Hazel padaro išvadą, kad dėl jų kentėjimų kaltas Dievas?

⁸ O mes iš Jobo knygos sužinojome, kad Dievas nedaro nieko pikta. Visų nelaimių ir kančių kaltininkas yra Šėtonas. Taip pat supratome, kad nėra pagrindo manyti, esą kenčiantis žmogus atsiima bausmę už blogus darbus. Kaip sakoma Biblijoje, „nelaimės metas ir atsitiktinumas“ gali ištikti bet kurį iš mūsų (Mok 9:11; Job 4:​1, 8). Ir supratome, kad likdami tvirti per išmėginimus padedame Jehovai paneigti Šėtono skleidžiamas netiesas. Taip giname Jehovos reputaciją (Job 2:3; Pat 27:11). Štai Hazel vėliau pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir įsitikino, kad ne Dievas kaltas dėl jos bėdų. Ji sako: „Aš vėl iš širdies gilumų pasimeldžiau Dievui. Pasakiau, kad iš tikro visai nenorėjau jo palikti. Tiesiog jo nepažinojau. O dabar matau, kad Jehova mane myli. Dėl to esu laiminga.“ Kokie mes dėkingi Dievui, kad atskleidė kentėjimų priežastis! Aptarkime, kaip Jobo istorija gali mums pagelbėti, kai patiriame išbandymų.

KAIP JOBO PAVYZDYS PADEDA IŠTVERTI

9. Ko Jobas neprarado? (Jokūbo 5:11)

⁹ Įsivaizduok Jobą, sėdintį pelenuose ir kenčiantį bjaurios ligos keliamą skausmą. Visas pajuodęs, žaizdotas, vieni kaulai ir oda. Regis, nieko nebegali daryti, kaip tik gramdyt šuke pūlius ir vaitoti. Bet Jobas kentėdamas neprarado savo dvasinės stiprybės, visa kantriai ištvėrė. (Perskaityk Jokūbo 5:11.) Kaip jis pajėgė likti tvirtas?

10. Kokius jausmus Jobas išliejo Jehovai?

¹⁰ Savo jausmus Jobas išliejo Jehovai (Job 10:​1, 2; 16:20). Pavyzdžiui, 3 skyriuje skaitome, kaip jis skundžiasi dėl ištikusių negandų ir mano, kad jas sukėlė Jehova. Toliau rašoma, kaip jis ginčijasi su trimis bičiuliais ir įrodinėja savo nekaltumą, neretai išsakydamas savo mintis pačiam Dievui. Gali susidaryti įspūdis, kad Jobas vienu metu net pamano esąs teisesnis už Dievą (Job 10:​1–3; 32:​1, 2; 35:​1, 2). Bet paskui jis susivokė, kad besigindamas nuo kaltinimų nesugebėjo „savo žodžių pažaboti“ ir prišnekėjo ko nedera (Job 6:​3, 26). 31 skyriuje skaitome, kaip Jobas prašo Dievą atsiliepti ir jį pateisinti (Job 31:35). Jobas norėjo suprasti, kodėl jam tenka kentėti. Vis dėlto reikalauti Jehovos paaiškinimo jam nederėjo.

11. Kaip Jehova reagavo į Jobo nusiskundimus?

¹¹ Sielvartingi Jobo žodžiai liudija apie jo ištikimybę Jehovai ir tvirtą tikėjimą, kad galiausiai Jehova pripažins savo tarną esant dorą. Prabilęs iš audros Jehova nieko nesakė apie Jobo kančių priežastis. Taip pat nesmerkė jo už tai, kad skundžiasi ar gina savo nekaltumą. Jis pamokė Jobą kaip tėvas sūnų. To ir reikėjo. Jobas nuolankiai pripažino, kad mažai tesupranta, ir labai gailėjosi dėl savo neapgalvotų žodžių (Job 31:6; 40:​4, 5; 42:​1–6). Kuo šis pasakojimas buvo naudingas žmonėms praeityje ir kuo naudingas mums šiandien?

12. Kuo pasakojimas apie Jobą buvo naudingas izraelitams?

¹² Kuo buvo naudinga izraelitams. Pagalvok apie Mozę. Paskirtas tautos vadovu, jis ištvėrė nemažai sunkumų ir nusivylimų. Maištingi tautiečiai skundėsi Jehova, o Mozė jam išsakydavo visus savo rūpesčius (Iš 16:​6–8; Sk 11:​10–14; 14:​1–4, 11; 16:​41, 49; 17:5). Mozei taip pat reikėjo tvirtybės, kai pats buvo sudrausmintas. Izraelitams stovyklaujant Kadeše, tikriausiai 40-tais klajonių dykumoje metais, netekęs kantrybės Mozė „ėmė [...] šnekėt neapgalvotai“ ir neišaukštino Jehovos vardo (Ps 106:​32, 33). Todėl Dievas neleido jam įžengti į Pažadėtąją žemę (Įst 32:​50–52). Mozei buvo labai skaudu, bet su bausme jis nuolankiai susitaikė. Jobo patirtis galėjo daug pamokyti visas izraelitų kartas. Viena, skatino juos kantriai ištverti mėginimus. Taip pat leido suprasti, kaip dera reikšti savo jausmus Jehovai ir kodėl nevalia jo akivaizdoje teisintis. Ir kad bausmę nuo Jehovos reikia priimti nuolankiai.

13. Kaip Jobo patirtis padeda mums ištverti? (Hebrajams 10:36)

¹³ Kuo naudinga mums. Mums taip pat reikia ištvermės. (Perskaityk Hebrajams 10:36.) Kai kuriuos vargina rimta liga, depresija, problemos šeimoje arba tenka išgyventi artimo netektį. Savijautą gali dar pasunkinti kieno nors negeras žodis ar poelgis (Pat 12:18). Bet Jobo knyga įkvepia pasitikėjimo, kad Jehova mus išklauso, tad galim išsakyti jam savo giliausius jausmus (1 Jn 5:14). Jis nepasmerks mūsų, net jei nebesugebėtume „savo žodžių pažaboti“, kaip kad Jobas. Duos išminties ir jėgų ištverti (2 Met 16:9; Jok 1:5). Taip pat jis gali paprotinti mus per savo Žodį, organizaciją ar dvasiškai brandžius draugus. Jobo istorija skatina į tokius pamokymus įsiklausyti ir jais vadovautis (Hbr 12:​5–7). Kaip Jobas nuolankiai pripažino klydęs, taip ir mes turime leistis Jehovos pataisomi (2 Kor 13:11). Išties, kiek daug galime pasimokyti iš Jobo! O dabar pažiūrėkime, kaip galime pasiremti Jobo knyga tarnyboje.

REMKIMĖS JOBO KNYGA TARNYBOJE

14. Kaip galime žmogui paaiškinti, kodėl žemėje tiek daug blogio?

¹⁴ Tarnyboje tavęs, be abejo, yra klausę, kodėl žemėje tiek daug blogio. Kaip į tokį klausimą atsakai? Galbūt papasakoji, kas nutiko Edeno sode. Ten nedora dvasinė esybė vardu Šėtonas primelavo pirmajai žmonių porai ir sukurstė maištą prieš Dievą (Pr 3:​1–6). Adomas su Ieva tapo neklusnūs ir nuo tada pasaulį vargina kančios ir mirtis (Rom 5:12). Paskui paaiškini, kodėl Dievas neužkerta joms kelio. Reikia laiko, kol bus paneigtas Šėtono melas ir plačiai pagarsinta žinia, kad ateityje žmonės vėl bus tobuli (Apr 21:​3, 4). Tai puikus būdas aptarti šį klausimą ir jis neretai duoda gerų rezultatų.

15. Kaip remdamiesi Jobo knyga galime paaiškinti, kodėl žmonės kenčia? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁵ Kita galimybė – papasakoti apie Jobą. Iš pradžių vertėtų žmogų pagirti, kad uždavė tokį prasmingą klausimą. Tada užsimink, kad panašų klausimą kadaise kėlė dievotas žmogus Jobas. Jis pats labai kentėjo ir netgi manė, kad tos kančios yra nuo Dievo (Job 7:​17–21). Pašnekovas, ko gero, nustebs, kad jau senovėje kai kurie prieidavo prie tokios išvados. Taktiškai atkreipk jo dėmesį į Jobo knygos eilutes, kuriose rašoma, kad kančias Jobui sukėlė ne Dievas, o Šėtonas. Jis norėjo įrodyti, kad žmogus klausys Dievo tik tol, kol tai lengva, o išmėginimų prispaustas jo išsižadės. Tada paaiškink, kodėl Dievas neužkirto kelio Jobo išbandymams. Jis buvo visiškai tikras, kad Jobas liks ištikimas ir taip paneigs Šėtono tvirtinimą. Dar paminėk, kad vėliau Dievas už ištikimybę Jobui dosniai atlygino. Šitaip galime padėti kitiems suprasti, kad mūsų kentėjimai nėra Jehovos bausmė.

16. Pateik pavyzdį, kaip Jobo knyga gali padėti kenčiančiam žmogui.

¹⁶ Jobo knyga atvėrė akis Marijui. 2021 metais viena sesė kartą liudijo telefonu ir pirmasis, kam paskambino, buvo kaip tik Marijus. Sesė pacitavo vieną Biblijos eilutę ir paaiškino, kad Dievas ne tik išklauso mūsų maldas, bet ir žada nuostabią ateitį. Tada paklausė, ką jis apie tai galvoja. Marijus pasakė, kad ketino nusižudyti ir kad ji paskambino kaip tik tuo momentu, kai jis rašė atsisveikinimo laišką. Paskui paaiškino: „Aš tikiu Dievą, bet manau, kad jis mane paliko.“ Per antrą pokalbį sesė su Marijumi pasikalbėjo apie Jobą ir jis panoro perskaityti visą Jobo knygą. Taigi, ji nusiuntė jam nuorodą į „Naujojo pasaulio“ vertimą. Kas buvo toliau? Supratęs, kad Dievas jo nepaliko, Marijus priėmė pasiūlymą studijuoti Bibliją. Dabar jis su džiaugsmu semiasi žinių apie savo mylintį Kūrėją.

17. Kodėl džiaugiamės, kad Jobo istorija papasakota Biblijoje? (Jobo 34:12)

¹⁷ Esame labai dėkingi Jehovai, kad Jobo istorija buvo sudėta į knygą (Job 19:​23, 24). Ji tikrai nusipelno vietos Biblijoje, turinčioje didžiulę galią mus pamokyti ir paguosti (Hbr 4:12). Šis pasakojimas mus patikina, kad „Dievas tikrai nedaro bloga“. (Perskaityk Jobo 34:12.) Iš jo sužinome, kodėl Jehova šiuo metu neužkerta kelio visokioms bėdoms ir kaip galime jas ištverti. Taip pat remdamiesi šia knyga paguodžiame kenčiančius. Kai kurias jos eilutes aptarsime ir kitame straipsnyje. Jos pravers tiems, kas norėtų pataisyti draugą.