Suteikime viltį vargšams
1 Jėzus buvo ypač dėmesingas beturčiams. Ne kartą jis stebuklingai parūpino jiems duonos ir išgydė ligonius, bet svarbiausia jam buvo vargdieniams skelbti „gerąją naujieną“ (Mt 11:5). Šiandien Dievo tarnai toliau teikia pagalbą vargšams ir kitiems (Mt 24:14; 28:19, 20).
2 Tikra viltis. Krikščionijos dvasininkai neretai žada vargšams gerovę, jeigu šie dosniai aukos bažnyčiai. O Biblija moko, kad tik Dievo Karalystė padarys galą skurdui ir išspręs visas žmonijos problemas (Ps 9:19 [9:18, Brb]; 145:16; Iz 65:21-23). Parodydami vargšams, ko iš tikrųjų moko Biblija, suteikiame jiems viltį ir padedame patenkinti dvasinius poreikius (Mt 5:3).
3 Jėzaus dienų fariziejai vargšus niekino ir vadino juos amhaárets, tai yra „žemės žmonėmis“. Tačiau Jėzui „jų kraujas“, arba gyvybė, buvo „brangus“ (Ps 72:13, 14). Seksime Jėzaus pavyzdžiu, jeigu kaip jis būsime malonūs ir atjautūs beturčiams (Pat 14:31). Niekada neturėtume menkinti žmonių, gyvenančių vargšų rajonuose, arba nenoriai jiems liudyti. Daugelis atsiliepiančių į Karalystės žinią gyvena kukliai.
4 Padėk dabar. Mokydami vargšus Biblijos principų, padedame jiems jau dabar kiek sušvelninti skurdo padarinius. Pavyzdžiui, Biblija smerkia girtuoklystę, lošimą, tingumą, rūkymą ir kitus žalingus įpročius, vedančius į skurdą (Pat 6:10, 11; 23:21; 2 Kor 7:1; Ef 5:5). Ji skatina būti sąžiningus ir darbuotis „iš širdies“, o taip lengviau susirasti darbą (Kol 3:22, 23; Hbr 13:18). Viena apklausa parodė, jog daugumai darbdavių, „vertinusių kandidatų į darbo vietą savybes, labiausiai rūpi sąžiningumas ir dorumas“.
5 Jehova nėra abejingas vargšų kančioms. Netrukus Jėzus Kristus išgelbės „beturtį, kuris jo šaukiasi“ (Ps 72:12). O kol kas mes galime guosti žmones, tarp jų ir vargšus, viltinga žinia iš Biblijos.