Jie vykdė Jehovos valią

Paulius atlaiko nelaimes

PAULIAUS padėtis beviltiška. Jis ir dar 275 žmonės laive užklupti smarkaus viesulo, šėlstančio Viduržemio jūroje. Audra tokia stipri, jog dieną nesimato saulės, o naktį — žvaigždžių. Suprantama, keleiviai jaudinasi dėl savo gyvybės. Paulius guodžia juos pasakodamas, ką Dievas apreiškė jam sapne: „Niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas“ (Apaštalų darbai 27:14, 20-22).

Keturioliktą audros naktį išmatavę vandens gylį jūreiviai nustemba: vanduo tesiekia 20 sieksnių.a Po kiek laiko jie vėl išmatuoja. Šįkart beranda 15 sieksnių. Netoli žemė! Tačiau su šia gera žinia atslenka bloga nuojauta. Svaidomas laivas naktį gali užplaukti ant seklumos, atsitrenkti į uolas ir sudužti. Jūreiviai pasielgia išmintingai — išmeta inkarus. Kai kurie iš jų nori nuleisti valtį ir persėsti į ją, tikėdamiesi išsigelbėti jūroje.b Paulius sulaiko juos. Jis įspėja šimtininką ir kareivius: „Jeigu šitie nepasiliks laive, jūs neišsigelbėsite.“ Šimtininkas paklauso Pauliaus, ir dabar visi 276 keleiviai nekantriai laukia aušros (Apaštalų darbai 27:27-32).

Laivo sudužimas

Kitą rytą laivo keleiviai pastebi įlanką su paplūdimiu. Įgavę vilties, jūreiviai nupjauna inkarus ir iškelia prieš vėją priekinę burę. Laivas pajuda link kranto, — be abejonės, visiems garsiai džiūgaujant (Apaštalų darbai 27:39, 40).

Tačiau netikėtai laivas įsminga seklumoje. Dar blogiau, nuo šėlstančių bangų ima irti laivagalis. Visi keleiviai turi gelbėtis! (Apaštalų darbai 27:41) Bet dėl to kyla sunkumų. Daugelis laive esančiųjų, įskaitant Paulių, yra kaliniai. Pagal Romos įstatymą, sargybinis, leidęs kaliniui pabėgti, baudžiamas ta pačia bausme kaip ir pabėgęs kalinys. Pavyzdžiui, jei pabėgo žudikas, nerūpestingas sargybinis turi sumokėti savo gyvybe.

Bijodami tokių pasekmių, kareiviai nusprendžia išžudyti kalinius. Tačiau įsikiša Pauliui palankus šimtininkas. Jis įsako visiems, kurie gali, šokti į vandenį ir plaukti krantan. Nemokantiems plaukti jis liepia griebtis lentų ar kitų laivo nuolaužų. Vienas paskui kitą iš sudužusio laivo iriasi keleiviai. Išsipildė Pauliaus žodžiai: nė vienas nežuvo! (Apaštalų darbai 27:42-44)

Stebuklas Maltoje

Išsekusių žmonių grupė randa prieglaudą saloje, kuri vadinasi Malta. Vietos gyventojai yra svetimkalbiai žmonės, paraidžiui „barbarai“ (graikiškai barʹba·ros).c Tačiau maltiečiai nėra žiaurūs žmonės. Priešingai, Pauliaus bendrakeleivio Luko teigimu, jie „elgėsi labai draugiškai. Užkūrė ugnį ir pakvietė mus visus prie jos, nes lijo ir buvo šalta“. Paulius kartu su salos gyventojais renka šakas ir meta į ugnį (Apaštalų darbai 28:1-3, išnaša).

Staiga gyvatė įsikerta Pauliui į ranką! Salos gyventojai nutaria, kad Paulius — žudikas. Tikriausiai jie mano, jog Dievas baudžia nusidėjėlius pakenkdamas tai kūno daliai, kuri buvo nuodėmės įrankis. Bet štai! Didelei jų nuostabai, Paulius nupurto gyvatę į ugnį. Anot vieno šio įvykio liudininko, Luko, „gyventojai laukė, kada [Paulius] ištins ir kris negyvas“. Jie pakeičia savo nuomonę ir ima sakyti, kad Paulius — dievaitis (Apaštalų darbai 28:3-6).

Kitus tris mėnesius Paulius praleidžia Maltoje; ten jis išgydo svetingai jį priėmusio vyriausio salos valdininko, Publijaus, tėvą bei kitus ligų kankinamus žmones. Paulius sėja ir tiesos sėklas, todėl svetingi Maltos gyventojai labai palaiminami (Apaštalų darbai 28:7-11).

Pamoka mums

Tarnaudamas Paulius patyrė daug sunkumų (2 Korintiečiams 11:23-27). Kaip skaitėme, dėl gerosios naujienos jis buvo kalinys. Be to, patyrė netikėtų išbandymų: siautulingą audrą ir laivo sudužimą. Tačiau jis niekada nedvejojo dėl savo pasiryžimo būti uoliu gerosios naujienos skelbėju. Iš patirties jis rašė: „Aš moku gyventi vargingai ir būti turtingas. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:12, 13).

Gyvenimo sunkumai niekada neturi susilpninti mūsų ryžto būti uoliais tikrojo Dievo tarnais! Iškilus netikėtiems išbandymams, savo rūpesčius paveskime Jehovai (Psalmių 55:23). Tada kantriai laukdami sužinosime, kaip jis padės mums ištverti tą išmėginimą. O tuo tarpu toliau ištikimai jam tarnaukime pasitikėdami, kad jis mumis rūpinasi (1 Korintiečiams 10:13; 1 Petro 5:7). Likdami tvirti bet kokiomis aplinkybėmis, mes, kaip ir Paulius, galime atlaikyti nelaimes.

[Išnašos]