Pauliaus kelionė į Romą

Pauliaus trečioji kelionė baigėsi Jeruzalėje – čia jį suėmė ir uždarė į kalėjimą. Naktį regėjime jam pasirodė Jėzus ir pasakė: „Tu keliausi į Romą ir liudysi ten.“ Iš Jeruzalės Paulius buvo nugabentas į Cezarėją, ten kalėjime praleido dvejus metus. Per teismą valdytojui Festui Paulius pasakė: „Noriu, kad mane teistų Cezaris Romoje.“ Festas atsakė: „Šaukiesi Cezario – vyksi pas Cezarį.“ Taigi Paulius buvo įsodintas į laivą, plaukiantį į Romą. Kartu su juo keliavo du broliai – Lukas ir Aristarchas.

Beplaukiant jūroje prasidėjo didelė audra. Ji tęsėsi ilgą laiką, todėl visi keleiviai manė, kad žus. Bet Paulius visus ramino: „Vyrai, paklausykite. Sapne angelas man sakė: „Nebijok, Pauliau. Tu pasieksi Romą, ir visi plaukiantys šiuo laivu liks gyvi.“ Tad nesibaiminkite, mes tikrai nežūsime.“

Audra truko 14 dienų. Ir štai pagaliau pasimatė krantas. Tai buvo Maltos sala. Laivas užplaukė ant seklumos ir sudužo. Bet visi 276 žmonės, kurie buvo laive, išsigelbėjo. Vieni krantą pasiekė plaukdami patys, kiti – laikydamiesi už laivo nuolaužų. Maltos gyventojai juos maloniai priėmė, užkūrė ugnį, kad jie sušiltų.

Po trijų mėnesių kareiviai nugabeno Paulių į Romą kitu laivu. Ten broliai atėjo jo pasitikti. Juos pamatęs, Paulius dėkojo Jehovai ir įgavo drąsos. Nors buvo kalinys, jam leido išsinuomoti būstą ir gyventi saugomam kareivio. Tame būste Paulius gyveno dvejus metus. Pas jį ateidavo nemažai žmonių ir jis jiems skelbė apie Dievo Karalystę, mokė apie Jėzų. Taip pat jis rašė laiškus įvairioms bendruomenėms Mažojoje Azijoje ir Judėjoje. Jehova puikiai pasinaudojo Pauliumi, kad gerąją naujieną išgirstų daugelis tautų.