Širdimi siek supratimo
„Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas“ (PATARLIŲ 2:6, Brb red.).
1. Kaip savo širdimi galime siekti supratimo?
JEHOVA yra mūsų Didysis Mokytojas (Izaijo 30:20, 21). Bet ką turime daryti, kad gautume naudos iš jo Žodyje atskleisto „[„tikrojo“, NW] Dievo pažinimo“? Mums patiems reikia ‛širdimi siekti supratimo’ — turėti nuoširdų troškimą įgyti ir parodyti šią savybę. Dėl to turime kreiptis į Dievą, nes išmintingas žmogus pasakė: „Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas“ (Patarlių 2:1-6, Brb red.). Kas yra pažinimas, išmintis ir supratimas?
2. a) Kas yra pažinimas? b) Kaip apibūdintum išmintį? c) Kas yra supratimas?
2 Pažinimas yra faktų, sukauptų per patirtį, stebėjimą ar studijavimą, žinojimas. Išmintis yra sugebėjimas pritaikyti žinias (Mato 11:19). Karalius Saliamonas parodė išmintį, kai dvi moterys pareiškė teisę į tą patį vaiką, — jis išsprendė ginčą pritaikydamas žinias apie motinos prisirišimą prie savo kūdikio (3 Karalių 3:16-28). Supratimas yra „proto aštrumas“. Tai „proto galia ar sugebėjimas atskirti skirtingus dalykus“ (Webster’s Universal Dictionary). Jei širdimi siekiame supratimo, Jehova suteiks jo mums per savo Sūnų (2 Timotiejui 2:1, 7). Bet kaip supratimas gali turėti įtakos įvairioms gyvenimo sritims?
Supratimas ir mūsų kalba
3. Kaip tu paaiškintum Patarlių 11:12, 13 ir koks yra asmuo, kuriam „trūksta širdies“?
3 Įžvalgumas padeda mums suvokti, kad yra „metas tylėti ir metas kalbėti“ (Ekleziasto 3:7). Ši savybė taip pat skatina mus gerai apgalvoti savo žodžius. Patarlių 11:12, 13 sakoma: „Kas niekina savo prietelį, tam trūksta širdies; gudrus [„supratingas“, Brb red.] gi žmogus tyli. Kas elgiasi apgaulingai, atidengia paslaptis, kieno gi širdis ištikima, tas slepia, kas jam prietelio patikėta.“ Taip, jei vyras ar moteris niekina kitą asmenį, jiems „trūksta širdies“. Pagal leksikografą Vilhelmą Gezenijų, tokiam asmeniui „stinga supratimo“. Jam arba jai trūksta nuovokos, o žodžio „širdis“ vartojimas rodo, kad tokie žmonės stokoja teigiamų savybių. Jei kas nors vadinantis save krikščioniu ima liežuvauti ar net šmeižti ir užgaulioti, paskirti vyresnieji turi imtis taisyti tokią nesveiką padėtį susirinkime (Kunigų 19:16; Psalmių 101:5, Brb red.; 1 Korintiečiams 5:11).
4. Kaip elgiasi supratingi ir ištikimi krikščionys, turėdami neskelbtinų žinių?
4 Priešingai nei asmenys, kuriems „trūksta širdies“, „supratingi“ žmonės, kai reikia, tyli. Jie neišduoda pasitikėjimo (Patarlių 20:19). Žinodami, kad neatsargi kalba gali padaryti žalos, supratingieji yra ‛ištikimos širdies [„dvasios“, NW]’. Jie lojalūs bendratikiams ir neatskleidžia slaptų dalykų, kurie sukeltų jų broliams grėsmę. Jei supratingi krikščionys gauna kokią nors neskelbtiną susirinkimą liečiančią informaciją, jie niekam jos nepasakoja, kol Jehovos organizacija nenusprendžia paskelbti jos savo įprastu būdu.
Supratimas ir mūsų elgesys
5. Ką „kvailiai“ mano apie blogą elgesį ir kodėl?
5 Biblijos patarlės moko mus būti supratingus ir vengti netinkamo elgesio. Pavyzdžiui, Patarlių 10:23 (Brb red.) sakoma: „Kvailiui daryti pikta — malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.“ Tie, kuriems daryti pikta — „malonumas“, nemato, kad eina blogu keliu, ir nepaiso Dievo, kuriam turės duoti apyskaitą (Romiečiams 14:12). Tokių „kvailių“ protavimas taip iškreiptas, kad jie mano, jog Dievas nemato jų piktadarybių. Savo veiksmais iš esmės jie sako: „Nėra Dievo“ (Psalmių 13:1-3; Izaijo 29:15, 16). Nesivadovaudami Dievo principais, jie yra nesupratingi ir negali teisingai visko vertinti (Patarlių 28:5, Brb red.).
6. Kodėl palaidai elgtis kvaila ir kaip būdami įžvalgūs mes į tai žiūrime?
6 „Supratingas žmogus“ (Brb red.) suvokia, kad palaidas elgesys nėra „malonumas“ nė žaidimas. Jis žino, kad tai nepatinka Dievui ir gali sugriauti jo santykius su Juo. Toks elgesys kvailas, nes atima iš žmonių savigarbą, išardo šeimas, žaloja protą bei kūną ir žlugdo dvasingumą. Tad širdimi siekime supratimo ir venkime bet kokio blogo elgesio ar amoralumo (Patarlių 5:1-23).
Supratimas ir mūsų charakteris
7. Kokios yra kai kurios fizinės pykčio pasekmės?
7 Širdimi siekdami supratimo, galime valdyti ir savo charakterį. „Kas lėtas pykti, yra išmintingas, — sakoma Patarlių 14:29 (Brb red.), — o nesusivaldantis parodo kvailumą.“ Nuovokus asmuo stengiasi vengti nesuvaldomo pykčio pirmiausia todėl, kad pyktis kenkia mums fiziškai. Supykus gali padidėti kraujospūdis ir sutrikti kvėpavimas. Gydytojai nurodo, kad tokios emocijos kaip pyktis ir įniršis gali suaktyvinti ar sukelti astmą, odos ligas, virškinimo sutrikimus ir opas.
8. Prie ko gali vesti nekantrumas, bet kaip šiuo atžvilgiu mums gali padėti supratimas?
8 Mes turime būti supratingi ir ‛lėti pykti’ ne vien todėl, kad nenorime pakenkti savo sveikatai. Būdami nekantrūs, galime pasielgti kvailai, dėl ko gailėsimės. Supratimas verčia mus pamąstyti, kokios galėtų būti nekontroliuojamos kalbos ar neapgalvoto elgesio pasekmės, ir taip padeda mums išvengti ‛pasirodyti kvailiems’ darant ką nors neišmintinga. Supratimas mums ypač padeda suvokti, kad įniršis gali sutrikdyti mūsų mąstymą, ir mes nebegalėsime sveikai protauti. Tai sumažintų mūsų sugebėjimą vykdyti Dievo valią ir gyventi pagal jo teisingus principus. Taigi pasiduoti nesuvaldomam pykčiui yra dvasiškai žalinga. Iš tiesų „piktumai“ yra išvardyti tarp nepakenčiamų „kūno darbų“, kuriuos darydami nepaveldėsime Dievo Karalystės (Galatams 5:19-21). Tad kaip įžvalgūs krikščionys būkime ‛greiti klausytis, bet lėti kalbėti, lėti pykti’ (Jokūbo 1:19).
9. Kaip supratimas ir broliška meilė padeda mums išspręsti nesutarimus?
9 Jei pradedame pykti, supratimas padės mums nusiraminti, kad išvengtume didelio gaisro. Patarlių 17:27 (Brb red.) sakoma: „Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.“ Supratimas ir broliška meilė padės mums suvokti, jog būtina savikontrolė, kad staiga nepasakytume ko nors įžeidžiamo. Jei pyktis jau prasiveržė, meilė ir nuolankumas paskatins mus atsiprašyti ir pataisyti padėtį. Bet, tarkim, kažkas įžeidė mus. Tada pakalbėkime su juo vienu švelniai ir ramiai, turėdami svarbiausią tikslą susitaikyti (Mato 5:23, 24; 18:15-17).
Supratimas ir mūsų šeima
10. Koks išminties ir supratimo vaidmuo šeimos gyvenime?
10 Šeimos nariai turi būti išmintingi ir supratingi, nes šios savybės padės ugdyti šeimą. Patarlių 24:3, 4 (Brb red.) sakoma: „Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu. Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.“ Išmintis ir supratimas yra kaip geri laimingo šeimos gyvenimo statybiniai blokai. Supratimas padeda krikščionims tėvams sužinoti savo vaikų jausmus ir rūpesčius. Supratingas asmuo sugeba bendrauti, išklausyti ir įsigilinti į savo sutuoktinio jausmus bei mintis (Patarlių 20:5, Brb red.).
11. Kaip įžvalgi ištekėjusi moteris gali ‛statyti namus’?
11 Išmintis ir supratimas, be abejo, yra itin svarbūs laimingam šeimos gyvenimui. Pavyzdžiui, Patarlių 14:1 (Brb red.) sakoma: „Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.“ Išmintinga ir įžvalgi ištekėjusi moteris, deramai paklusdama savo vyrui, uoliai stengsis palaikyti savo šeimos gerovę ir taip prisidės prie šeimos ugdymo. ‛Statyti namus’ padės ir tai, kad ji visada gerai kalbės apie savo vyrą, tuo padidindama kitų pagarbą jam. Sumani, įžvalgi žmona, rodanti pagarbią baimę Jehovai, nusipelno pagyrimo (Patarlių 12:4; 31:28, 30).
Supratimas ir mūsų gyvenimo kelias
12. Kaip į kvailystę žiūri tie, kuriems „trūksta širdies“, ir kodėl?
12 Supratimas padeda mums laikytis teisingos krypties visuose savo reikaluose. Tai nurodoma Patarlių 15:21 (Brb red.): „Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.“ Kaip turime suprasti šią patarlę? Paikas elgesys, arba kvailystė, teikia džiaugsmo neprotingiems vyrams, moterims ir jaunuoliams. Jiems „trūksta širdies“, jie neturi gerų motyvų ir yra tokie neišmintingi, jog džiaugiasi kvailyste.
13. Ką Saliamonas pasakė apie juoką ir linksmybę?
13 Įžvalgusis Izraelio karalius Saliamonas suprato, kad lengvabūdiškumas mažai ko vertas. Jis pripažino: „Aš tariau savo širdyje: Eikš, aš bandysiu tave linksmumu: paragauk gėrio! ir štai tai taip pat yra tuštybė! Apie juoką aš tariau: ‛Beprotis [„beprotystė“, NW]’, ir apie linksmybę: ‛Ką ji padeda?’“ (Ekleziasto 2:1, 2) Būdamas įžvalgus, Saliamonas pamatė, kad vien linksmybė ir juokas nepatenkina, nes nesuteikia tikros ir amžinos laimės. Juokas gali mums padėti laikinai užmiršti savo problemas, bet vėliau jos gali pasidaryti dar didesnės. Saliamonas tikrai galėjo pavadinti juoką „beprotyste“. Kodėl? Todėl, kad beprasmis juokas užtemdo sveiką protavimą. Dėl to svarbius dalykus galime pradėti laikyti nereikšmingais. Džiūgavimai, panašūs į rūmų juokdario žodžius ar pokštus, negali duoti nieko vertinga. Įžvelgdami Saliamono bandymo su juoku ir linksmybe prasmę, galėsime išvengti būti „labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1, 4).
14. Kaip protingasis eina „tiesiu keliu“?
14 Tad kaip protingasis eina „tiesiu keliu“? Dvasinis įžvalgumas ir Dievo principų pritaikymas veda žmones į tiesų, dorą kelią. Biblijoje, Bajingtono vertime, atvirai sakoma: „Kvailystė paikam žmogui yra palaima, bet protingas žmogus eina tiesiai.“ „Protingasis“, pritaikydamas gyvenime Dievo Žodį, tiesina savo kelius ir sugeba atskirti gera nuo blogo (Žydams 5:14; 12:12, 13).
Visada kreipkis į Jehovą supratimo
15. Ką sužinome iš Patarlių 2:6-9 (Brb red.)?
15 Norėdami laikytis teisingo gyvenimo kelio, visi turime pripažinti savo netobulumą ir prašyti Jehovos dvasinio supratimo. Patarlių 2:6-9 (Brb red.) sakoma: „Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas. Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems. Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius. Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką.“ (Palygink Jokūbo 4:6.)
16. Kodėl prieš Viešpatį neatsilaiko nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas?
16 Pripažindami savo priklausomybę nuo Jehovos, nuolankiai stenkimės suprasti jo valią gilindamiesi į jo Žodį. Jehova turi didžiausią išmintį ir jo patarimai visada naudingi (Izaijo 40:13; Romiečiams 11:34). Iš tikrųjų bet koks patarimas, prieštaraujantis Dievo Žodžiui, yra bevertis. Patarlių 21:30 (Brb red.) sakoma: „Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.“ (Palygink Patarlių 19:21, Brb red.) Tik dvasinis supratimas, įgytas per Dievo Žodžio studijavimą naudojantis „ištikimo bei protingo vergo“ pateikiamais leidiniais, padės mums eiti tikruoju gyvenimo keliu (Mato 24:45-47, NW). Tad savo gyvenimo kelyje vadovaukimės Jehovos patarimu žinodami, kad koks vertingas beatrodytų priešingas patarimas, jis negali prilygti Jo Žodžiui.
17. Kokios gali būti pasekmės davus neteisingą patarimą?
17 Duodantys patarimus įžvalgūs krikščionys suvokia, kad jų patarimai turi tvirtai remtis Dievo Žodžiu ir kad prieš atsakant reikia tyrinėti bei apmąstyti Bibliją (Patarlių 15:28, Brb red.). Jei į svarbų dalyką liečiantį klausimą atsakoma klaidingai, gali būti padaryta didelė žala. Todėl krikščionims vyresniesiems reikia dvasinio supratimo, ir stengdamiesi padėti bendratikiams dvasiškai jie turi melsti Jehovos vadovavimo.
Pertekę dvasinio supratimo
18. Jei susirinkime iškiltų problema, kaip supratimas gali mums padėti išlaikyti savo dvasinę pusiausvyrą?
18 Kad patiktume Jehovai, turime ‛išmanyti apie visus dalykus’ (2 Timotiejui 2:7). Kruopščiai studijuodami Bibliją bei laikydamiesi Dievo dvasios ir organizacijos vadovavimo, sugebėsime nuvokti, kaip elgtis tada, kai iškyla grėsmė pasukti blogu keliu. Tarkime, pavyzdžiui, kas nors susirinkime yra ne taip, kaip, mūsų manymu, turėtų būti. Dvasinė nuovoka padės mums suprasti, kad neverta dėl to liautis bendrauti su Jehovos tauta ir nustoti tarnauti Dievui. Pagalvok apie mūsų privilegiją tarnauti Jehovai, apie mūsų turimą dvasinę laisvę, apie džiaugsmą, patiriamą skelbiant Karalystę. Dvasinis įžvalgumas padeda mums turėti teisingą požiūrį ir suprasti, kad esame pasiaukoję Dievui ir turime branginti savo santykius su juo, nepaisant, ką bedarytų kiti. Jeigu niekaip negalime išspręsti problemos teokratiškai, turime kantriai laukti, kol Jehova pataisys padėtį. Užuot viską metę ar nusivylę, ‛laukime Dievo’ (Psalmių 42:5, 11, Brb red.).
19. a) Kokia buvo Pauliaus maldos už filipiečius esmė? b) Kaip įžvalgumas gali padėti mums, kai ko nors gerai nesuprantame?
19 Dvasinis supratimas padeda mums išlikti atsidavusiems Dievui ir jo tautai. Filipų krikščionims Paulius pasakė: „Dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų [„tiksliu“, NW] pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną“ (Filipiečiams 1:9, 10). Kad gerai protautume, mums reikia „[„tikslaus“, NW] pažinimo ir visokeriopo išmanymo“. Graikiškas žodis, čia išverstas žodžiu „išmanymas“, reiškia „jautrų dorovinį supratimą“. Kai ką nors sužinome, norime suvokti, kaip tai siejasi su Dievu ir Kristumi, ir apmąstyti, kaip tai teikia garbę pačiam Jehovai bei jo priemonėms. Tai didina mūsų supratimą ir mūsų dėkingumą už tai, ką Jehova Dievas ir Jėzus Kristus padarė dėl mūsų. Jeigu ko nors gerai nesuprantame, įžvalgumas padės mums suvokti, kad neturime atsisakyti tikėti visais tais svarbiais dalykais, kuriuos sužinojome apie Dievą, Kristų ir Dievo tikslą.
20. Kaip galime būti pertekę dvasinio supratimo?
20 Mes būsime pertekę dvasinio supratimo, jei savo mintis ir veiksmus visada derinsime su Dievo Žodžiu (2 Korintiečiams 13:5). Išmintingai tai darydami, išliksime nuolankūs, nesilaikysime atkakliai savo nuomonės ir nekritikuosime kitų. Supratimas padės mums turėti naudos iš pataisymo ir rūpintis svarbesniais dalykais (Patarlių 3:7). Tad trokšdami įtikti Jehovai siekime būti pilni tikslaus jo Žodžio pažinimo. Tai padės mums atskirti gera nuo pikta, nuspręsti, kas tikrai svarbu, ir ištikimai saugoti savo vertingus santykius su Jehova. Visa tai yra įmanoma, jeigu širdimi siekiame supratimo. Tačiau reikia dar kai ko. Turime leisti supratimui saugoti mus.
Kaip tu atsakytum?
◻ Kodėl turime širdimi siekti supratimo?
◻ Kokios įtakos supratimas gali turėti mūsų kalbai ir elgesiui?
◻ Kaip supratimas gali paveikti mūsų charakterį?
◻ Kodėl visada turime Jehovos prašyti supratimo?
[Iliustracija 13 puslapyje]
Supratimas padeda mums valdyti savo charakterį
[Iliustracija 15 puslapyje]
Įžvalgusis karalius Saliamonas suprato, kad lengvabūdiškumas neteikia tikro pasitenkinimo