„Iš kur imami pinigai?“
SARGYBOS bokšto bendruomenės išleista vaizdo juosta „Jehovos Liudytojai — organizacija, besivadinanti tuo vardu“ ją žiūrintiems daro įspūdį. Jie mato sveikos išvaizdos vyrus ir moteris, skirtingų rasių ir kultūrų, besišypsančius ir darniai drauge dirbančius. Jų dėmesį patraukia ne tik tūkstančiai laimingų ten dirbančių žmonių, bet ir didelis Bendruomenės biuro Brukline pastatų bei jų fermų Volkile, Niujorke, kompleksas. Vaizdo juostoje rodoma, kad šių pastatų viduje yra šiuolaikinė technika — greitojo spausdinimo ir įrišimo įrenginiai, įgalinantys išleisti daug milijonų leidinių kas mėnesį, didelė įvairovė kompiuterių įrangos ir daugybė pagalbinių tarnybų.
Tai liudija apie didžiules pinigines išlaidas. Tad kai kurie klausia: „Iš kur imami pinigai?“
Bendruomenės pasaulinio biuro lankytojai taip pat stebisi. Ištiesę kaklus, jie apžiūrinėja naują 30-ties aukštų gyvenamąjį pastatą — vieną iš daugelio pastatų, naudojamų apgyvendinti daugiau kaip 3000 čia dirbančių savanorių tarnų. Apsilankymas naujajame Sargybos bokšto mokymo centre, esančiame apie 110 kilometrų į šiaurę nuo Bruklino, taip pat daugeliui sukelia pagarbią nuostabą. Jis dar tebestatomas, ir jame telpa apie 1200 darbininkų. Čia kasmet bus apmokomos dvi klasės misionierių ir jie bus siunčiami į savo paskyrimo vietas užsienyje. Iš šio centro taip pat vadovaujama daugiau kaip 10000 Jehovos Liudytojų susirinkimų Jungtinėse Valstijose. Daugelis filialų visame pasaulyje taip pat neseniai padidino savo patalpas arba didina jas dabar. Visiems šiems darbams atlikti reikia didelės sumos pinigų. Žmonės klausia: „Iš kur imami pinigai?“
Atsakymas toks: juos aukoja paprasti žmonės, tokie pat kaip bet kuris iš mūsų. Tai asmenys iš viso pasaulio, kurie trokšta daryti viską, ką gali, gyvybiškai svarbiam krikščioniškam skelbimo ir mokymo darbui plėsti. Tokia noringa dvasia nėra beprecedentė.
Senovės Izraelio pavyzdys
Daugiau kaip prieš 3500 metų prireikė didelių aukų. Jehova nurodė Mozei pastatyti padangtę, arba „sueigų palapinę“ (NW), kuri būtų skirta Jam garbinti. Dievo duotame projekte buvo išvardyta daugybė brangių dalykų. Jehova įsakė: „Kiekvienas duokite duoklės auką Viešpačiui taip, kad ta duoklės auka būtų Viešpačiui iš geros valios atnešama“ (Išėjimo 35:4-9, ŠvR). Kaip reagavo žmonės? Pranešime mums sakoma, kad „visi, kurie mielai ir iš geros valios davė, atėjo ir atnešė duoklės auką Viešpačiui surinkimo pastogei [„sueigų palapinei“, NW] išlaikyti ir šventiesiems apeigų rūbams“. Šių ‛savanoriškų dovanų’ pamažu buvo sunešta tiek daug, kad jų pasidarė ‛daugiau negu reikalinga darbui atlikti, kurį Viešpats įsakęs buvo’ (Išėjimo 35:21-29, ŠvR; 36:3; 36:4, 5, ŠvR). Kokią pasiaukojamą, dosnią dvasią parodė tie žmonės!
Beveik po 500 metų izraelitai vėl buvo pakviesti dosniai aukoti. Karaliaus Dovydo troškimą pastatyti Jehovai Jeruzalėje nuolatinius namus ketino įgyvendinti jo sūnus Saliamonas. Didžiąją būtinų dalykų dalį surinko ir paaukojo pats Dovydas. Kai jis pakvietė ‛aukoti Viešpačiui [„Jehovai“, NW]’, prisidėjo ir kiti. Koks buvo rezultatas? „Visa tauta džiaugėsi aniem darant savo valia pažadų, nes jie atnašavo tai visa širdimi Viešpačiui; taipgi ir karalius Dovidas džiaugėsi labai dideliu džiaugsmu“ (1 Kronikų 22:14; 29:3-9). Vien surinkto sidabro ir aukso vertė dabar sudarytų apie 50 milijardų dolerių! (2 Kronikų 5:1).
Iš šių pavyzdžių matome, kad nė vienas nebuvo verčiamas duoti. Tai buvo daroma vien tiktai „savo valia“ ir duodama „visa širdimi“. Jehova gali būti patenkintas tik nuoširdžiomis aukomis. Panašiai, kai atsirado proga aukoti pinigus paremti vargstantiems krikščionims, apaštalas Paulius rašė, kad tai neturėjo būti „kaip kažkas išreikalauta“. Jis pridūrė: „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją“ (2 Korintiečiams 9:5, NW; 9:7).
Šiandieninės reikmės
Ar šiandieną reikia aukų? Iš tikrųjų reikia, ir laikui bėgant jų reikės net daugiau. Kodėl?
Krikščionims duoti konkretūs nurodymai šiam pabaigos laikui. Jėzus liepė savo mokiniams: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20).
Mums vis labiau artėjant prie „daiktų sistemos pabaigos“ galo, šiam dideliam mokymo ir skelbimo darbui atlikti reikia daug laiko ir lėšų. Kodėl? Kadangi Dievo Karalystės žinią būtina paskleisti „lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbai 1:8). Dauguma žmonių, kaip ir pirmojo amžiaus žydai, gerai neišmano Rašto. Faktiškai didelė dalis žemės gyventojų nėra net susipažinę su Biblija ir nelaiko jos Dievo Žodžiu. Reikia paruošti ir siųsti į tolimas šalis skelbėjus (Romiečiams 10:13-15). Taip pat pagalvok apie daugybę esamų kalbų! Tie, kuriems skelbiama, turi turėti Bibliją ir ja pagrįstų leidinių, kad galėtų skaityti ir studijuoti savo pačių kalba. Norint juos visus pasiekti ir sistemingai bei palaipsniui padėti tapti dvasiškai subrendusiems, kad jie net galėtų padėti kitiems, būtinas organizavimas plačiu mastu (2 Timotiejui 2:2).
Jėzus pasakė, kad „geroji naujiena apie karalystę“ turi pirmiausia „būti paskelbta visoje apgyvendintoje žemėje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas“ (Mato 24:14, NW). Tad dabar yra laikas aukoti viską, ką galime, kad tas gyvybiškai svarbus darbas būtų atliktas. Taip mūsų lėšos gali būti panaudotos geriausiai, kol materialinis turtas dar galutinai neprarado praktinės vertės (Ezechielio 7:19; Luko 16:9).
Kam panaudojami pinigai?
Sargybos bokšto bendruomenė spausdina biblinę literatūrą daugiau kaip 230 kalbų, taip pat Brailio raštu akliesiems ir vaizdo juostas gestų kalba kurtiesiems. Tam reikia suburti atskirų kalbų vertėjų ir korektorių grupes. Stulbina vien pagalvojus, kaip atliekamas visas šis darbas — ypač išleidimas Sargybos bokšto žurnalo, kuris spausdinamas kas mėnesį 121 kalba ir 101 iš jų — sinchroniškai. Tačiau tai būtina, kad žmonės visoje žemėje galėtų turėti ir skaityti tą pačią informaciją. Kasmet didėja popieriaus ir kitų medžiagų, naudojamų pateikti Karalystės naujieną spausdinta ar garso bei vaizdo įrašų forma, išlaidos. Šias išlaidas reikia padengti brolių aukomis.
Šis skelbimo ir mokymo darbas toliau tęsiamas teritorijose, kuriose veikia daugiau kaip 75000 viso pasaulio Jehovos Liudytojų susirinkimų. Kad jie būtų suvienyti ir padrąsinti, kvalifikuoti keliaujantieji prižiūrėtojai aplanko kiekvieną susirinkimą maždaug du kartus per metus. Asamblėjos irgi yra itin svarbi mokymo priemonė. Kongresams, kurie taip stiprina tikėjimą, reikia nuomoti erdvias patalpas. Šiems tikslams taip pat panaudojamos jūsų aukos.
Nors asamblėjos paprastai rengiamos tik tris kartus per metus, vietiniai susirinkimai renkasi į penkias savaitines sueigas. (Palygink Išėjimo 34:23, 24.) Antplūdis tų, kurie atsiliepia į gerąją naujieną, reiškia, kad kasmet prisideda tūkstančiai naujų susirinkimų. Naudojantis Bendruomenės teikiamomis milijonų dolerių paskolomis, kasmet pastatoma šimtai naujų Karalystės salių ir daug kitų salių atnaujinama bei padidinama. Nors tai nuolat grįžtančios ir vėl panaudojamos lėšos, jų poreikis vis didėja.
Viena iš teritorijų, kuriose dabar nepaprastas augimas, yra Rytų Europos šalys, buvusios pavaldžios ankstesnei Tarybų Sąjungai. Kaip džiugino vis pasiekiančios naujos žinios, kad šiose šalyse atsivėrė galimybės veiklai! Dabar į daugelį tų kraštų siunčiami misionieriai. Kai kuriose šalyse įkurti nauji filialai, ir savanorių tarnų, kurie sudaro pasaulinę Betelio šeimą, skaičius padidėjo iki daugiau kaip 15000. Žinoma, kad juos būtų galima apgyvendinti, turi būti nupirkti arba pastatyti filialų pastatai. Tuos poreikius padeda patenkinti jūsų aukos.
Visa ši veikla nelieka nepastebėta Šėtono ir jo demonų. Jie daro viską, ką gali, kad paverstų niekais Jehovos ištikimų tarnų pastangas arba sukeltų jiems sunkumų (Apreiškimas 12:17). Tai pasireiškia tuo, kad vis daugiau tenka įstatymiškai kovoti ginant Dievo tautos teises skelbti ir gyventi pagal jo teisingus įstatymus. Be to, dėl karo nuniokojimų Šėtono daiktų sistemoje, taip pat stichinių nelaimių pagalbos siuntų dažnai reikia mūsų nukentėjusiems broliams ir seserims bei kitiems, esantiems kartu su jais. Jūsų aukos padeda suteikti šią gyvybiškai svarbią pagalbą.
Jehova atlygins jums
Kilniaširdiškas mūsų laiko ir lėšų panaudojimas Viešpaties darbui remti teikia gausių palaimų. Kodėl? Kadangi Dievas, kuriam galiausiai priklauso visi dalykai, atlygins mums. Patarlių 11:25 sakoma: „Siela, kuri laimina, bus gausiai pasotinta, ir kas gausiai girdo, pats bus taip pat gausiai pagirdytas.“ Jehovai iš tiesų malonu, kai mes įnešame savo indėlį jo garbinimui plėsti (Žydams 13:15, 16). Senovės izraelitams, aukojusiems Įstatymo sandoros reikalaujamas aukas, jis pažadėjo: „‛Mėginkite mane, sako Viešpats, jei aš neatidarysiu dangaus užtvankų ir neišliesiu jums palaiminimo net iki apstumui’“ (Malachijo 3:10). Dvasinis klestėjimas, kuriuo Jehovos tarnai džiaugiasi šiandien, aiškiai rodo, jog Dievas laikosi savo pažado.
Šis didingas darbas skelbti visiems apie išgelbėjimo dieną ir padėti nuoširdiems žmonėms eiti keliu į gyvenimą nesitęs amžinai (Mato 7:14; 2 Korintiečiams 6:2). Bet visi, priklausantys Viešpaties „kitoms avims“, turi būti surinkti (Jono 10:16). Kaip svarbu priimti tą iššūkį šiandien! O kokie laimingi būsime mes visi, kai, žvelgdami iš to naujojo teisingumo pasaulio, galėsime pasakyti: ‛Aš kaip galėdamas prisidėjau prie to galutinio surinkimo darbo’! (2 Petro 3:13).