Jehova — Dievas, kuris moko

„Ir bus visi mokomi Dievo“ (JONO 6:45).

1. Kur Jėzus padarė stebuklų ir ką jis čia daro dabar?

JĖZUS KRISTUS neseniai padarė stebuklų ir dabar jį mato mokantį Kafarnaumo sinagogoje, netoli Galilėjos jūros (Jono 6:1-21, 59). Daugelis netiki, kai jis sako: „Aš esu nužengęs iš dangaus.“ Jie murma: „Ar šitas nėra Jėzus, Juozapo sūnus, kurio tėvą ir motiną mes pažįstame? Kaip jis dabar sako: ‛Aš esu nužengęs iš dangaus’?“ (Jono 6:38, 42, NTP). Papeikdamas juos, Jėzus paskelbia: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jono 6:44).

2. Koks pagrindas yra tikėti Jėzaus pažadu apie prikėlimą?

² Koks nuostabus pažadas — būti prikeltam paskutiniąją dieną, valdant Dievo Karalystei! Mes galime tikėti tuo pažadu, kadangi jį garantuoja Tėvas, Jehova Dievas (Jobo 14:13-15, ŠvR; Izaijo 26:19, ŠvR). Iš tikrųjų Jehova, kuris moko, kad mirusieji kelsis, yra „visų didžiausias mokytojas“ (Jobo 36:22, Today’s English Version). Atkreipdamas dėmesį į Tėvo mokymą, Jėzus toliau sako: „Pranašų parašyta: ‛Ir bus visi mokomi Dievo’“ (Jono 6:45).

3. Kokius klausimus mes apsvarstysime?

³ Be abejo, būtų privilegija būti tarp tų, apie kuriuos pranašas Izaijas rašė: „Visi tavo sūnūs bus Viešpaties [„Jehovos“, NW] pamokyti“ (Izaijo 54:13). Ar mes galime būti? Kas buvo jam kaip sūnūs ir buvo jo mokomi? Kokie yra esminiai Jehovos mokymai, kuriuos turime žinoti ir elgtis pagal juos, kad gautume jo palaimą? Kaip Jehova mokė praeityje ir ar jis panašiai moko šiandien? Tai klausimai, kuriuos apsvarstysime.

Tėvas, Mokytojas, Vyras

4. Kas buvo pirmieji iš Jehovos sūnų, kuriuos jis mokė?

⁴ Jehova pirmiausia tapo ir Tėvu, ir Mokytoju, kai sukūrė savo viengimį Sūnų, ikižmogiškąjį Jėzų. Jis pavadintas „Žodžiu“, kadangi jis yra Jehovos Vyriausiasis Kalbėtojas (Jono 1:1, 14; 3:16). Žodis buvo „šalia [Tėvo] kaip darbų vykdytojas“, ir savo Tėvo mokomas jis gerai mokėsi (Patarlių 8:22; 8:30, NW). Iš tikrųjų jis tapo Tarpininku, arba įrankiu, per kurį Tėvas sukūrė visus kitus dalykus, tarp jų ir dvasinius „Dievo sūnus“. Kaip jie turėjo džiaugtis būdami Dievo mokomi! (Jobo 1:6; 2:1; 38:7; Kolosiečiams 1:15-17). Vėliau buvo sukurtas pirmasis žmogus, Adomas. Jis taip pat buvo ‛Dievo sūnus’, ir Biblija parodo, kad Jehova jį mokė (Luko 3:38; Pradžios 2:7, 16, 17).

5. Kokią brangią privilegiją prarado Adomas, tačiau ką Jehova mokė ir kodėl?

⁵ Gaila, sąmoningai nepaklusęs, Adomas prarado privilegiją toliau būti Dievo sūnumi. Todėl jo palikuonys nebegalėjo pretenduoti į giminystę būti Dievo sūnumis vien iš prigimties. Tačiau Jehova mokė netobulus žmones, kurie pasitikėjo jo vadovavimu. Nojus, pavyzdžiui, pasirodė esąs ‛teisus vyras’, kuris „vaikščiojo su [„tikruoju“, NW] Dievu“, ir Jehova mokė Nojų (Pradžios 6:9, 13—7:5). Savo paklusnumu Abraomas įrodė esąs „Dievo [„Jehovos“, NW] draugas“, ir todėl jis taip pat buvo mokomas Jehovos (Jokūbo 2:23, NTP; Pradžios 12:1-4; 15:1-8; 22:1, 2).

6. Ką Jehova laikė savo „sūnumi“ ir koks mokytojas jis buvo jam?

⁶ Daug vėliau, Mozės dienomis, Jehova suėjo į sandoros ryšius su Izraelio tauta. Dėl to ta tauta tapo jo išrinktąja tauta ir buvo laikoma jo „sūnumi“. Dievas pasakė: „Israėlis yra mano... sūnus“ (Išėjimo 4:22, 23; 19:3-6; Pakartoto Įstatymo 14:1, 2). Remdamiesi tais sandoros ryšiais, kaip pranašo Izaijo užrašyta, izraelitai galėjo sakyti: „Tu, Viešpatie [„o Jehova“, NW], esi mūsų Tėvas“ (Izaijo 63:16, ŠvR). Jehova prisiėmė tėvišką atsakomybę ir meilingai mokė savo vaikus, Izraelį (Psalmių 70:17; Izaijo 48:17, NW; 48:18). Kai jie pasidarė neištikimi, jis gailestingai prašė juos: „Gręžkitės jūs, vaikai maištininkai“ (Jeremijo 3:14).

7. Koks ryšys siejo Izraelį su Jehova?

⁷ Sueidamas į sandoros ryšius su Izraeliu, Jehova taip pat simboliškai tapo tautos Vyru, o ji pasidarė jo simbolinė žmona. Apie ją pranašas Izaijas rašė: „Tavo Didysis Kūrėjas yra tavo santuokinis savininkas; Kareivijų Jehova yra jo vardas“ (Izaijo 54:5, NW; Jeremijo 31:32). Nors Jehova pagarbiai vykdė savo kaip Vyro pareigas, Izraelio tauta tapo neištikima žmona. „Kaip moteriškė paniekina tą, kurs ją myli, — pasakė Jehova, — taip paniekino mane Israėlio namai“ (Jeremijo 3:20). Jehova nesiliovė kreipęsis į savo neištikimos žmonos sūnus; jis ir toliau liko jų „Didysis Instruktorius“ (Izaijo 30:20, NW; 2 Kronikų 36:15).

8. Nors Izraelis kaip tauta Jehovos buvo atmesta, kokią įvaizdinę simbolinę žmoną jis dar turi?

⁸ Kai Izraelis atmetė ir nužudė Jo Sūnų, Jėzų Kristų, Dievas galiausiai Izraelį atmetė. Taigi ta žydų tauta daugiau nebebuvo jo simbolinė žmona, o jis nebebuvo jos nepaklusnių sūnų Tėvas nei Mokytojas (Mato 23:37, 38). Tačiau Izraelis buvo tik tipinė, arba simbolinė, žmona. Apaštalas Paulius citavo Izaijo 54:1, kur kalbama apie „nevaisingąją“, kuri yra atskira ir skirtinga nuo tos, „kuri turi vyrą“, tai yra nuo kūniškojo Izraelio tautos. Paulius parodė, kad pateptieji krikščionys yra vaikai „nevaisingosios“, kurią jis vadina „aukštybių Jeruzale“. Ši įvaizdinė simbolinė moteris yra Dievo dangiškoji organizacija, susidedanti iš dvasinių kūrinių (Galatams 4:26, 27).

9. a) Ką Jėzus nurodė sakydamas: „Tavo sūnūs bus Viešpaties [„Jehovos“, NW] pamokyti“? b) Kokiu pagrindu žmonės tampa dvasiniais Dievo sūnumis?

⁹ Todėl Kafarnaumo sinagogoje cituodamas Izaijo pranašystę: „Visi tavo sūnūs bus Viešpaties [„Jehovos“, NW] pamokyti“, Jėzus kalbėjo apie tuos, kurie taps „aukštybių Jeruzalės“, žmonai prilygintos Dievo dangiškosios organizacijos, „sūnumis“. Priimdami Dievo atstovo iš dangaus, Jėzaus Kristaus, mokymus, tie klausytojai žydai galėjo tapti anksčiau buvusios nevaisingos Dievo dangiškosios žmonos vaikais ir sudaryti „šventąją tautą“, dvasinį „Dievo Izraelį“ (1 Petro 2:9, 10; Galatams 6:16). Aprašydamas didingą galimybę, kurią atvėrė Jėzus — tapti dvasiniais Dievo sūnumis, apaštalas Jonas rašė: „Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais — tiems, kurie tiki jo vardą“ (Jono 1:11, 12).

Gyvybiškai svarbūs Jehovos mokymai

10. Įvykus maištui Edene, ko Jehova nedelsdamas mokė apie „sėklą“ ir kas pasirodė esanti ta sėkla?

¹⁰ Jehova kaip mylintis Tėvas informuoja savo vaikus apie savo tikslus. Tad kai maištingasis angelas paskatino pirmąją žmonių porą nepaklusti, Jehova nedelsdamas nurodė jiems, ką jis darys, kad įvykdytų savo tikslą padaryti žemę rojumi. Jis pasakė, kad jis sukels neapykantą tarp „senosios gyvatės“, kuri yra Šėtonas Velnias, „ir moters“. Po to jis paaiškino, kad moters „sėkla“ mirtinai sutrins Šėtoną, sutraiškys „jo galvą“ (Pradžios 3:1-6; 3:15, NW; Apreiškimas 12:9; 20:9, 10). Kaip mes jau nurodėme, moteris — vėliau atpažinta kaip „aukštybių Jeruzalė“ — yra Dievo dangiškoji organizacija, susidedanti iš dvasinių kūrinių. Bet kas yra jos „sėkla“ (NW)? Ji yra Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kuris atsiųstas iš dangaus ir kuris galiausiai sunaikins Šėtoną (Galatams 4:4; Žydams 2:14, NTP; 1 Jono 3:8).

11, 12. Kaip Jehova plėtojo savo gyvybiškai svarbų mokymą apie „sėklą“?

¹¹ Jehova plėtojo tą gyvybiškai svarbų mokymą apie „sėklą“ pažadėdamas Abraomui: „Padauginsiu tavo palikuonis [„sėklą“, NW] kaip dangaus žvaigždes... ir tavo palikuonyse [„per tavo sėklą“, ŠvR] bus palaimintos visos žemės tautos“ (Pradžios 22:17, 18). Jehova panaudojo apaštalą Paulių paaiškinti, kad Jėzus Kristus yra pažadėtoji Abraomo Sėkla, bet kad taip pat kiti taps „sėklos“ dalimi. „Jei priklausote Kristui, — rašė Paulius, — tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą“ (Galatams 3:16, 29).

¹² Jehova taip pat atskleidė, kad Kristus, Sėkla, kils iš karališkosios Judo linijos ir „jo visos tautos klausys“ (Pradžios 49:10, ŠvR). Kalbėdamas apie karalių Dovydą iš Judo giminės, Jehova pažadėjo: „Aš padarysiu jo palikuonis [„sėklą“, NW] amžinus ir jo sostą kaip dangaus dienas. Jo palikuonys [„sėkla“, NW] pasiliks per amžius ir jo sostas bus mano akyse kaip saulė“ (Psalmių 88:4, 5, 30, 37). Kai angelas Gabrielius pranešė apie Jėzaus gimimą, jis paaiškino, kad tas vaikas yra Dievo paskirtasis Valdovas, Dovydo Sėkla. „Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus, — pasakė Gabrielius. — Viešpats [„Jehova“, NW] Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; ... ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Luko 1:32, 33; Izaijo 9:6, 7; Danieliaus 7:13, 14).

13. Kaip turime reaguoti į Jehovos mokymą, kad gautume jo palaimą?

¹³ Kad gautume Jehovos palaimą, turime žinoti tą gyvybiškai svarbų mokymą apie Dievo Karalystę ir elgtis pagal jį. Mes turime tikėti, kad Jėzus nužengė iš dangaus, kad jis yra Dievo paskirtasis Karalius — karališkoji Sėkla, kuri prižiūrės žemės Rojaus atkūrimą ir prikels mirusiuosius (Luko 23:42; 23:43, NW; Jono 18:33-37). Kai Kafarnaume Jėzus kalbėjo apie mirusiųjų prikėlimą, žydams turėjo būti akivaizdu, kad Jėzus kalbėjo tiesą. Tik prieš kelias savaites turbūt kaip tik čia, Kafarnaume, jis prikėlė sinagogos vyresniojo 12-os metų dukterį! (Luko 8:49-56). Be abejo, mes taip pat turime pakankamai priežasčių tikėti ir elgtis pagal Jehovos viltį teikiantį mokymą apie jo Karalystę!

14, 15. a) Kokią svarbą Jėzui turi Jehovos Karalystė? b) Ko mums reikia, kad suprastume ir sugebėtume paaiškinti apie Jehovos Karalystę?

¹⁴ Jėzus paskyrė savo žemiškąjį gyvenimą mokyti apie Jehovos Karalystę. Karalystę jis padarė savo tarnybos tema ir netgi mokė savo pasekėjus melsti jos (Mato 6:9, 10; Luko 4:43). Kūniškieji žydai turėjo galimybę būti „karalystės sūnūs“, bet dėl tikėjimo trūkumo daugelis iš jų prarado tą privilegiją (Mato 8:12, NTP; 21:43). Jėzus parodė, kad tik „mažoji kaimenė“ gauna privilegiją tapti „karalystės sūnumis“. Šie „sūnūs“ tampa „Kristaus bendraįpėdiniais“ jo dangiškojoje Karalystėje (Luko 12:32; Mato 13:38, NW; Romiečiams 8:14, NTP; 8:15-17; Jokūbo 2:5).

¹⁵ Kiek karalystės paveldėtojų Kristus pasiims į dangų valdyti su juo žemę? Pagal Bibliją, tik 144000 (Jono 14:2, 3; 2 Timotiejui 2:12; Apreiškimas 5:10; 14:1-3; 20:4). Bet Jėzus pasakė, kad jis turi „kitų avių“, kurios bus tos Karalystės valdžios žemiški pavaldiniai. Jos amžinai džiaugsis tobula sveikata ir taika žemės rojuje (Jono 10:16; Psalmių 36:29; Apreiškimas 21:3, 4). Mums reikia suprasti ir sugebėti paaiškinti Jehovos mokymą apie Karalystę.

16. Kokį gyvybiškai svarbų Jehovos mokymą turime pažinti ir jo laikytis?

¹⁶ Apaštalas Paulius nurodė kitą gyvybiškai svarbų Jehovos mokymą. Jis pasakė: „Pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą“ (1 Tesalonikiečiams 4:9). Kad įtiktume Jehovai, turime parodyti tokią meilę. „Dievas yra meilė“, — sako Biblija, ir mes turime sekti jo pavyzdžiu parodydami meilę (1 Jono 4:8; Efeziečiams 5:1, 2). Gaila, bet dauguma žmonių visiškai nesugebėjo išmokti pamilti tokius pat kaip jie žmones, kaip kad Dievas mus moko daryti. O kaip mes? Ar mes reagavome į šį Jehovos mokymą?

17. Kieno požiūrį turime imituoti?

¹⁷ Gyvybiškai svarbu, kad mes būtume imlūs visiems Jehovos mokymams. Tegul mūsų požiūris būna toks kaip Biblijos psalmininkų, kurie rašė: „Parodyk man, Viešpatie [„o Jehova“, NW], savo kelius ir išmokyk mane savo takų. Vesk mane savo tiesoje ir mokyk mane.“ „Mokyk mane savo nuostatų. Nuovokos [„gerumo“, išnaša] ir pažinties pamokyk mane, ... savo teisės [„teismo sprendimų“, išnaša] pamokyk mane!“ (Psalmių 24:4, 5; 118:12; 119:66, 108, NTP). Jeigu tavo jausmai tokie pat kaip tų psalmininkų, tu gali būti didelėje minioje tų, kurie mokomi Jehovos.

Milžiniška minia tų, kurie mokomi

18. Kas, pagal Izaijo pranašystę, turėjo įvykti mūsų laikais?

¹⁸ Pranašas Izaijas išpranašavo, kas vyks mūsų laikais: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas bus patalpintas kalnų viršūnėje... Daug tautų eis ir sakys: Ateikite ir ženkime aukštyn į Viešpaties [„Jehovos“, NW] kalną, į Jokubo Dievo namus; jis mokys mus savo kelių“ (Izaijo 2:2, 3; Michėjo 4:2). Kas tie asmenys, kurie mokomi Jehovos?

19. Kas šiandien priklauso prie tų, kurie mokomi Jehovos?

¹⁹ Tai ne tik tie, kurie valdys danguje kartu su Kristumi, bet ir kiti. Kaip nurodyta anksčiau, Jėzus pasakė, kad, be „mažosios kaimenės“ Karalystės paveldėtojų, jis turi „kitų avių“ — žemiškų Karalystės pavaldinių (Jono 10:16; Luko 12:32). „Milžiniška minia“, kuri pergyvens „didį sielvartą“, yra iš kitų avių klasės, ir ji turi nepriekaištingą reputaciją Jehovos akyse savo tikėjimo pralietu Jėzaus krauju pagrindu (Apreiškimas 7:9, 14). Nors kitos avys tiesiogiai nepriklauso „sūnums“, paminėtiems Izaijo 54:13, jos palaimintos tuo, kad yra mokomos Jehovos. Taigi jos tinkamai kreipiasi į Dievą kaip į „Tėvą“, kadangi jis iš tikrųjų bus jų Senelis per „Amžinąjį Tėvą“, Jėzų Kristų (Mato 6:9; Izaijo 9:6, ŠvR).

Kaip Jehova moko

20. Kaip Jehova moko?

²⁰ Jehova moko įvairiopai. Pavyzdžiui, jis tai daro per savo kūrybos darbus, kurie liudija ir apie jo egzistavimą, ir apie jo didžią išmintį (Jobo 12:7-9; Psalmių 18:2, 3; Romiečiams 1:20). Be to, jis moko bendraudamas tiesiogiai, kaip kad darė mokydamas ikižmogiškąjį Jėzų. Panašiai ir Rašte paminėtais trimis atvejais jis tiesiogiai kalbėjo iš dangaus žmonėms žemėje (Mato 3:17; 17:5; Jono 12:28).

21. Kokiu angelu kaip savo atstovu Jehova ypač naudojosi, bet iš kur žinome, kad jis naudojosi ir kitais?

²¹ Mokydamas Jehova taip pat naudojasi atstovais angelais, tarp jų ir savo Pirmagimiu, „Žodžiu“ (Jono 1:1-3). Nors Jehova Edeno sode galėjo kalbėti tiesiogiai savo tobulam sūnui Adomui, jis, matyt, naudojosi ikižmogiškuoju Jėzumi, kad jis kalbėtų už Jį (Pradžios 2:16, 17). Jėzus turbūt buvo „Dievo angelas, kuris keliavo izraelitų priešakyje“, ir kurį nurodydamas Jehova įsakė: „Klausyk jo balso“ (Išėjimo 14:19, ŠvR; 23:20, 21). Be abejo, ikižmogiškasis Jėzus taip pat buvo „Viešpaties [„Jehovos“, NW] kariuomenės kunigaikštis“, kuris pasirodė Jozuei, kad sustiprintų jį (Jozuės 5:14, 15). Kad perduotų savo mokymus, Jehova taip pat naudojosi kitais angelais, pavyzdžiui, tokiais, kuriuos jis panaudojo pateikti savo Įstatymą Mozei (Išėjimo 20:1; Galatams 3:19; Žydams 2:2, 3).

22. a) Kuo iš žemės atstovų naudojosi Jehova mokydamas? b) Kokia yra svarbiausia priemonė, kurią Jehova naudoja šiandien mokyti?

²² Mokydamas Jehova Dievas dar naudojasi žmonėmis kaip atstovais. Izraelio tautoje tėvai turėjo mokyti savo vaikus; pranašai, kunigai, kunigaikščiai ir levitai mokė tautą Jehovos Įstatymo (Pakartoto Įstatymo 11:18-21; 1 Samuelio 12:20-25; 2 Kronikų 17:7-9). Jėzus buvo pagrindinis Dievo Kalbėtojas žemėje (Žydams 1:1, 2). Jėzus dažnai sakydavo, kad jis tiksliai mokė to, ko buvo išmokęs iš savo Tėvo; taigi jo klausytojai iš tikrųjų buvo mokomi Jehovos (Jono 7:16; 8:28; 12:49; 14:9, 10). Jehova pasirūpino, kad jo posakiai būtų užrašyti, ir mūsų dienomis jis moko žmones pirmiausia per šį įkvėptą Raštą (Romiečiams 15:4; 2 Timotiejui 3:16).

23. Kokie klausimai bus svarstomi kitame straipsnyje?

²³ Mes gyvename reikšmingais laikais, kadangi Raštas žada, jog ‛paskutinėmis dienomis [kuriomis mes gyvename] daug tautų bus mokomos Jehovos kelių’ (Izaijo 2:2, 3). Kaip vyksta tas mokymas? Ką mums reikia daryti, kad turėtume iš jo naudos ir kad dalyvautume dabar vykstančioje didžiojoje Jehovos mokymo programoje? Šiuos klausimus apsvarstysime kitame straipsnyje.

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip Jehova tapo Tėvu, Mokytoju ir Vyru?

◻ Ko Jehova mokė apie „sėklą“?

◻ Kokio gyvybiškai svarbaus Dievo mokymo mes turime laikytis?

◻ Kaip Jehova moko?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jajiro dukters prikėlimas buvo pagrindas tikėti Jėzaus pažadu, kad bus prikėlimas