5 skyrius

Kur yra mirusieji?

1. Kokius klausimus žmonės paprastai kelia apie mirusius?

TU, TUR būt, esi išgyvenęs tuštumo jausmą prislegiantį tave, mirus mylimam asmeniui? Tokiais atvejais žmonės daugiausiai jaučia ne tik liūdesį, bet ir bejėgiškumą. Tat yra natūralu klausti: Kas atsitinka žmogui, kada jis miršta? Ar jis dar kur nors turi sąmonę? Ar galime tikėti, kad mirusis gyvens vėl? Į tuos klausimus Biblija turi nuraminantį atsakymą.

2. Kas atsitiko, pagal Biblijos aiškinimą, pirmajam žmogui Adomui mirštant? Ir kas tai yra mirtis?

² Paprastai sakant, mirtis yra priešingybė gyvenimui. Nuteisdamas pirmąjį žmogų Adomą už sąmoningai parodytą nepaklusnumą, Dievas tarė: „Tu sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Nes tu esi dulkė ir dulke pavirsi.“ (1 Mozė 3:19). Pagalvok dabar: Kur buvo Adomas prieš tai, kada Dievas jį sutvėrė iš dulkių ir davė jam gyvybę? Jis visiškai neegzistavo. Mirdamas Adomas grįžo į tą pačią nebuitį. Jis nėjo nei į ugningą pragarą, nei į dangišką palaimą, bet mirė—kaip Dievas jį buvo įspėjęs.—1 Mozė 2:17.

3. Ką Pamokslininkas 9:5, 10 (9:6, 11 SKS) sako apie mirusiųjų būklę ir kas atsitinka su žmogaus mintijimu jam mirštant?

³ Biblija aiškiai moko, kad mirusieji yra be sąmonės ir be gyvybės kapuose. Įsidėmėk, ką Pamokslininkas 9:5, 10 [9:6, 11, SkS] sako apie mirusius: „Nes gyvieji žino, kad jie mirs: bet mirusieji nieko nežino, ir jie neturi jokio atpildo; kadangi atsiminimai apie juos yra pamiršti. Kas tau į rankas dirbti papuola, dirbk, kiek jėgos leidžia: nes kape, į kurį tu eisi, nėra nei veiklos, nei žinojimo, nei išminties“. Tat reiškia, kad mirusieji negali nieko veikti, negali nieko jausti. Jų mintys sustojo, kaip Biblija sako: „Nepasitikėkite kunigaikščiais, žmogumi, per kurį neateina išgelbėjimas. Kai išeis jo dvasia, jis grįš į savo žemę; tuomet dings visi jo sumanymai“.—Psalmė 145:3, 4, SkS, [146:3, 4, NW].

AR ŽMOGUS TURI NEMIRTINGĄ SIELĄ?

4. Ką 4 Mozė 31:28 aiškina apie žodį „siela“?

⁴ Bet kaip yra su siela? Ar ji nėra žmogaus dalis, kuri jam mirštant atsiskiria nuo kūno ir toliau gyvena? Norėdami į šį klausimą tinkamai atsakyti, pirmiausia turime aptarti, kas yra siela. Tu gal būt nustebsi sužinojęs, kad įkvėptuose Raštuose ir gyvuliai, taip kaip ir žmonės, yra vadinami „sielomis“. Pavyzdžiui, 4 Mozė 31:28 kalba apie vieną sielą [hebr. kalboje nephʹesh] iš penkių šimtų žmonių ir bandos ir asilų ir avių“.—Žiūr. taip pat Apreiškimas 16:3, kur graikiškas žodis „sielai“ yra psykhé.

5. Kaip Biblija aprašo sielą?

⁵ Tat kas gi yra siela? Pasižiūrėkime, ką Sutvėrėjo paties rašytas Žodis apie tai sako. 1 Mozės 2:7 mes skaitome: „Ir Jehova Dievas ėmė kurti žmogų iš žemės dulkių ir kvėpė jam į nosį gyvybės kvapą, ir žmogus tapo gyva siela“.

6. Ką Biblijos faktai rodo apie žmogaus sielą, kad tai nėra koks nors šešėlis, kurs gali egzistuoti skyrium nuo žmogaus asmens? Tat kas yra žmogaus siela?

⁶ Įsidėmėkime, kad kada Dievas suteikė žmogui kvėpavimą, žmogus tapo „gyva siela“. Taigi žmogus buvo siela, taip kaip žmogus, kurs tampa daktaru, yra daktaras. (1 Korintiečiams 15:45) Kadangi žmogaus siela yra pats žmogus, todėl ji negali būti kažin koks šešėlis, kuris gyvena kūne ir kurs gali egzistuoti skyrium nuo žmogaus. Sutinkant su tuo faktu, Biblija aiškina, kad žmogaus siela turi fizinių savybių. Pavyzdžiui, Biblija kalba apie sielą reikalaujančią fizinio maisto: „... tavo siela geidžia valgyti mėsos“. (5 Mozė 12:20; taip pat 3 Mozė 17:12) Taip pat sakoma, kad sielos turi kraują tekantį jų gyslomis, kadangi kalba apie „vargšų nekaltųjų sielų kraują“. (Jerem. 2:34, SkS) Taip, tavo siela iš tikrųjų esi TU su visomis savo fizinėmis ir protinėmis ypatybėmis.—Patarlės 2:10.

7. Ką reiškia, kada Biblija vartoja pasakymą „mano siela“?

⁷ Kaip tat aiškinti tekstus, kuriuose vartojami tokie pasakymai kaip „mano siela“ ar tokie, kur kalbama apie žmogaus sielą lyg ji būtų jame? Žinoma, tokie tekstai turėtų atitikti jau anksčiau aptartas Rašto vietas, nes negali būti prieštaravimų Dievo Žodyje. Matome, kad žodis „siela“ gali būti vartojamas įvairiomis prasmėmis. Kartais tat reiškia asmenį kaip sielą. Taigi kada sakoma „aš pats“, galima būtų sakyti „mano siela“, iš esmės tat yra tas pats. Todėl psalmistas rašė: „Mano siela ašaroja iš susikrimtimo“. —Psalmė 118:28, SkS [119:28, NW].

8. (a) Kokia kita prasme žodis „siela“ gali būti vartojamas? (b) Kur Biblija kalba apie praradimą gyvenimo ar sielos?

⁸ „Siela“ gali reikšti gyvenimą kuriuo džiaugiasi gyvoji siela ar asmuo. Mes galime sakyti, kad kas nors yra gyvas, suprantant, kad jis yra gyvas asmuo. Tuo pat būdu, žmogus, pagal Bibliją, yra siela; bet to, kol jis yra gyvas, gali apie jį sakyti jis „turi sielą“. Todėl kai tik mes kalbame apie žmogų prarandantį savo gyvybę, mes galime kalbėti apie žmogų prarandantį savo sielą. Jėzus sakė: „Nes ką padėtų žmogui, jei jis laimėtų visą pasaulį, o savo sielą prarastų?“ (Matas 16:26) Kada Rachelė, gimdydama Benjaminą, sunkiai kentėjo, jos siela (ar gyvybė kaip siela) ją apleido ir ji mirė. (1 Mozė 35:16-19) Ji nustojo būti gyvu asmeniu ir tapo lavonu. Ir kada pranašas Elija įvykdė stebūklą su mirusiu vaiku, vaiko siela (ar gyvybė kaipo siela) grįžo atgal į jį ir jis „gyvas pastojo“. Jis tapo vėl gyva siela.—1 Karaliai 17:17-23.a

9. (a) Ar Biblija sako, kad žmogaus siela yra nemirtinga? (b) Ką rodo raštai, kad žmogaus siela gali mirti?

⁹ Kadangi siela yra pats asmuo—kas atsitinka sielai mirštant? Biblija labai aiškiai sako, kad siela gali mirti: „Siela, kuri nusideda—mirs.“ (Ezekielis 18:4, 20.). Apaštalas Petras citavo Mozės raštus apie Jėzų: „Iš tikrųjų, kiekviena siela, kuri neklausys to Pranašo, bus išdildyta iš tautos tarpo“. (Apd. 3:23) Atitinkamai su šia pagrindine tiesa, Biblijoj nė vieną kartą nėra pasakyta, kad žmonių ar gyvulių sielos yra nemirtingos, negali būti sunaikintos ar negali pražūti. Tačiau yra tuzinai raštų, rodančių, kad siela gali mirti ar būti nužudyta. (3 Mozė 23:30; Jokūbas 5:20) Netgi apie Jėzų Kristų Biblija sako: „Jis išleido savo sielą mirčiai“. (Izaja 53:12) Taigi matome, kad žmogaus siela yra pats asmuo, ir kada tas asmuo miršta, tai reiškia, kad žmogaus siela miršta.

10. Kokį neaiškumą ir nesusipratimą sukelia du žodžiu apie mirtį?

¹⁰ Daug nesusipratimų apie mirtį kyla dėl daugelio žmonių klaidingo supratimo, kas yra „siela“ ir „dvasia“. Biblija, kaip matysime, rodo, kad tai yra ne tas pats.

KAS YRA DVASIA GYVUOSE TVARINIUOSE?

11. (a) Kokius du dalykus žmogus turi turėti pagal Jobo 34:14, 15 kad išliktų gyvas? (b) Paaiškink, ką kiekvienas iš jų reiškia.

¹¹ Pagal Jobo 34:14, 15 mes sužinome, kad yra du dalykai, kuriuos žmogus (ar bet kuris kitas sąmoningas žemės tvarinys) turi turėti ydant galėtų egzistuoti ir išlikti gyvas: dvasia ir kvapas. Ten mes skaitome: „Jeigu jis [Dievas] savo širdį į jį pakreiptų, jo dvasią [hebr. ruʹahh] ir kvapą [hebr. neshamahʹ] nutrauktų, tai visi kūnai pražūtų ir žmogus vėl į dulkes sugrįžtų“. Mes žinome, kad pirmasis žmogus buvo Dievo sutvertas iš „žemės dulkių“, tai yra, jo elementai yra paimti iš žemės. Sutverdamas Adomą, Dievas privertė bilijonus ląstelių jo kūne tapti gyvomis, turėti jose gyvybės jėgą. Ši aktyvioji gyvybės jėga yra tai, kas išreiškiama žodžiu „dvasia“ (ruʹahh) Tačiau ydant gyvybės kiekvienoje iš bilijonų Adomo ląstelių išliktų, jos reikalingos deguonies—ir tat turi būti parūpinta kvėpavimu. Taigi Dievas pats po to „įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą [neshamahʹ]“. Tada Adomo plaučiai pradėjo veikti, ir taip kvėpavimu buvo palaikoma gyvybės jėga jo kūno ląstelėse.—1 Mozė 2:7.

12. Pavaizduokite „gyvybės kvapo“ reikšmę pavyzdžiu apie gimusį kūdikį.

¹² Šitai buvo panašu į kai kurių kūdikių gimimą. Nors tik ką gimusiame kūdiky yra gyvybė, bet kartais jis tuojau po gimimo dar nepradeda kvėpuoti. Gydytojas tuo atveju randa reikalinga kūdikį pamušti, ydant jis pradėtų kvėpuoti, nes be kvėpavimo jis tuojau mirtų. Taip pat ir Adomo kūne ląstelių gyvybė turėjo būti išlaikyta kvėpavimu, kad Adomas galėtų atlikti gyvo asmens veiksmus.

13. (a) Ar dvasia turi asmenybę? (b) Su kuo gali būti dvasia palyginta žiūrint į automobilį?

¹³ Kadangi žmogaus siela yra pats gyvasis asmuo, dvasia yra, paprastai gyvybės jėga, kuri įgalina žmogų būti gyvu. Dvasia neturi asmenybės, taip pat ji negali daryti to, ką asmuo gali daryti. Ji negali galvoti, kalbėti, klausyti, matyti ar jausti. Ta prasme ji galėtų būti palyginta elektros srovei automobilio baterijos. Ši srovė, padegdama gazoliną (ar benziną) priverčia motorą gaminti jėgą, priverčia lempas šviesti, signalus veikti ar automobilio radio aparatą perduoti garsus ar muziką. Tačiau ar be motoro, lempų signalų ar radio aparato galėtų ši baterijos srovė pati savaime tuos veiksmus atlikti? Ne, nes ji yra tiktai jėga, kuri įgalina motorą ir kitus automobilyje esančius įrengimus veikti.

14. Ar gyvuliai taip pat turi gyvybės jėgą ar dvasią kaip žmonės?

¹⁴ Ši dvasia ar gyvybės jėga yra randama visuose gyvuose tvariniuose; ją perduoda tėvai savo vaikams juos pradėdami. Dievas sakė Nojui, kad jis sukels tvaną vandeniu „sunaikinti visam gyviui, gyvuliams ir žmonėms, kuriuose yra veikiančioji gyvybės jėga [ruʹahh, dvasia]“.—1 Mozė 6:17; žiūr. taip pat 6:3, SkS, išnaša.

15. Kaip Pamokslininkas 3:19, 20 parodo, kad žmonės ir gyvuliai turi šią dvasią ar gyvybės jėgą?

¹⁵ Kadangi žmonės ir gyvuliai turi tokią pačią gyvybės jėgą ar dvasią, tai jie ir miršta tokiu pačiu būdu. Todėl Pamokslininkai 3:19, 20 sako: „Žmonių vaikų likimas ir žvėrių likimas yra toks pats—jie turi tą patį likimą. Kaip vieni, taip ir kiti miršta, nes jie turi tą pačią dvasią [ruʹahh] visi eina į tą pačią vietą. Jie visi kilę iš dulkių ir jie visi pavirsta dulkėmis“.

16. (a) Kokiu būdu dvasia apleidžia kūną mirties metu? (b) Kaip ji sugrįžta pas Dievą?

¹⁶ Kadangi Dievas yra gyvybės Davėjas, jo Žodis sako, kada žmogus miršta „dulkės grįžta į žemę, iš kurios yra paimtos, o pati dvasia grįžta pas tikrąjį Dievą, kuris ją buvo davęs“. (Pamokslininkas 12:7) Mirties metu gyvybės jėga galūtinai apleidžia visas kūno lasteles ir kūnas pradeda pūti. Visas mąstymas ar veikimas pasibaigia. (Psalmė 104:29 [103:29, SkS] ) Kokiu būdu dvasia „grįžta pas Dievą, kuris buvo ją davęs“? Ar toji gyvybės jėga tikroje žodžių prasmėje apleidžia žemę ir visatos erdvėmis keliauja pas Dievą? Ne, bet ji sugrįžta pas Dievą ta prasme, kad po to žmogaus ateities gyvenimo viltis randasi pas Dievą. Tiktai Dievas tegali atnaujinti dvasią ir leisti žmogui vėl gyventi.

17. (a) Ar gali mirusieji kenkti gyviesiems arba gyvieji pagelbėti mirusiems? (b) Nuo kokios demoniškos veiklos apsaugo mus žinojimas tiesos apie mirusiųjų būklę?

¹⁷ Tūli žmonės bijo mirusiųjų ir aukoja mirusiems protėviams apraminti. Bet mes galime guostis žinia, kad mirusieji, būdami be sąmonės, negali kenkti gyviesiems. Dievo Žodis rodo, kad ir labai mylėtiems mirusiems įvairiais religiniais aktais ir ceremonijomis (kartais pasilikusiems ir daug išlaidų kainuojančiomis) pagelbėti negalima (2 Samuėlis 12:21, 23)b Tikras žinojimas apie mirusiųjų būklę apsaugo mus taip pat nuo bandymų kalbėti su mirusiais. Biblija įspėja, kad tie, kurie giriasi kalbą su mirusiais, iš tikrųjų palaiko ryšį su demonais ir piktosiomis dvasiomis, kurios klaidinančiai nuduoda mirusį.—5 Mozė 18:10-12.

KAS YRA PRAGARAS?

18. Ką moko apie pragarą daugelis religinių organizacijų? Kokių klausimų kyla sąryšy su tuo mokymu?

¹⁸ Daugelis religinių organizacijų moko, kad piktieji yra amžinai kankinami pragaro ugnyje. Bet ar Dievo Žodis apie tai moko? Tu gal žinai, kokią reikšmę žodžiui „pragaras“ teikia tavo bažnytinė organizacija, bet ar tu kada nors patyrinėjai, kokią reikšmę tam žodžiui teikia Raštas? Kas tai yra pragaras pagal Bibliją?

19. (a) Iš kokio hebrajų žodžio yra verstas žodis „pragaras“? Kaip šis hebrajų žodis yra pavartotas įvairiuose Biblijos vertimuose? (b) Iš kokio graikiško žodžio kartais yra išverstas žodis „pragaras“?

¹⁹ Hebrajų dalies Biblijos raštuose žodis „pragaras“ yra išverstas iš hebrajiško žodžio sheolʹ. Šis žodis yra pavartotas 65 kartus. Krikščioniškame graikų Rašte žodis „pragaras verčiamas iš graikų žodžio hádes. SkV vertime žodis sheolʹ 34 kartus verčiamas kaip „mirusiųjų buveinė“, 18 kartų kaip „pragaras“, 8 kartus kaip „požemis“ ir likusiose vietose kaip „mirusiųjų vieta“, „gelmė“, „mirtis“ ir „žemės gilybė“. SkN vertime hádes verčiamas kaip „pragaras“ 8 kartus ir kaip „mirusiųjų būveinė“ 2 kartu. N. Testamento vėliausiame vertime hádes verčiamas kaip pragaras 4 kartus, „mirusiųjų pasaulis“—4 kartus „mirusiųjų buveinė“—2 kartu.

20. (a) Kodėl pragaras nėra vieta, kur žmonės kenčia? (b) Ar Jėzus buvo pragare?

²⁰ Ar pragaras yra karšta vieta? Ar sheolʹ ir hádes reiškia tą pačią vietą, kur piktieji kenčia po mirties? Aišku, kad jie nekenčia, kadangi, kaip jau anksčiau matėme, mirusieji yra be sąmonės ir dėl to negali kentėti. Biblija neprieštarauja sau, kas liečia mirusiųjų būklę pragare. Tatai įrodo ir tas faktas, kada Biblija sako, kad Jėzus buvo pragare. (Apd. 2:31) Kada apaštalas Petras Sekminių dieną apie tai pareiškė, jis aiškiai manė Jėzų buvus kape, bet ne kokioj nors ugnies kankynių vietoj. (1 Korintiečiams 15:3, 4) Tai sakydamas apaštalas citavo psalmę 16:10 [15:10, SkS]. Čia buvo pavartotas hebrajų žodis sheolʹ ir Apd. 2:31 šis žodis buvo išverstas iš graikų kalbos žodžio hádes. Tatai rodo, kad sheolʹ ir hádes reiškia tą patį. Biblijos „pragaras“ iš tikrųjų yra žmonijos kapas.

21. (a) Ar teisingasis Jobas tikėjo pragarą esant ugnies vieta? (b) Tat kas tai yra biblinis pragaras?

²¹ Dar vienas to įrodymas randamas Jobo, daug kentėjusio ištikimojo Dievo tarno prašyme į Dievą: „Kas man padės, kad Tu mane apsaugotumei pragare [sheolʹ; kape] ir paslėptumei, kol Tavo pyktis praeis ir laiką paskirtumei, kada Tu atsiminsi mane?“ (Jobo 14:13, SkS) Kaip netikslu būtų tikėti, kad Jobas prašė apsaugos pragare, ugningoj, karštoj vietoj! Aiškiausia šis „pragaras“ yra, paprastai, kapas, ir Jobas norėjo ten patekti, ydant jo kančia pasibaigtų. Geri žmonės, taip pat kaip ir piktieji eina į „pragarą“, bendrąjį visos žmonijos kapą.

TURTUOLIS IR LOZORIUS

22. Kaip mes suprantame, kad Jėzaus žodžiai apie turtuolį ir Lozorių buvo iliustracija?

²² Tačiau yra viena vieta kur hádes minimas, tat yra priežastis kai kuriems žmonėms tikėti Bibliją kalbant apie fizinio kankinimo vietą. Tai yra vieta, kur Jėzus kalbėjo apie turtuolį ir Lozorių ir sakė, kad turtuolis mirė ir kentėjo kančias hádes. (Lukas 16:22-31) Kodėl šioje vietoje vartojamas hádes skirtinga prasme, negu kitose vietose? Kadangi Jėzus davė palygiinmą arba pavaizdavimą ir nekalbėjo apie tikrąją kankinimo vietą. (Matas 3:34) Pagalvok: ar tikslinga, ar bibliškai paremta tikėti, kad žmogus kenčia vien dėl to, kad jis buvo turtingas, nešiojo gerus drabužius ir turėjo pakankamai valgyti? Ar bibliškai teisinga tikėti, kad kas nors bus palaimintas dangiškam gyvenimui vien dėl to, kad jis yra elgeta? Pagalvok ir apie tai: ar pragaras yra taip arti dangaus, kad pasikalbėjimas galėtų įvykti? Ir jeigu turtuolis iš tikrųjų būtų degančiam ežere, kaip galėtų Abraomas siųsti Lozorių atvėsinti turtuolio liežuvį vien lašeliu vandens ant piršto galo? Ką tat Jėzus vaizdavo?

23. Ką reiškia Jėzaus palyginime pavaizduotas: (a) turtuolis, (b) Lozorius, (c) jų abiejų mirtis, (d) turtuolio kančia?

²³ Šiame vaizdavime turtuolis atstovavo religinių vadovų klasę, kurie atmetė ir vėliau nužudė Jėzų. Lozorius vaizdavo paprastus žmones, kurie priėmė Dievo Sūnų. Biblija rodo, kad mirtis gali būti panaudota kaip simbolis, vaizduojąs didelę permainą kieno nors gyvenime ar veikime. (Palygink Romėnams 6:2, 11-13; 7:4-6) Mirtis, arba pasikeitimas buvusių aplinkybių įvyko, kada Jėzus maitino Lozoriaus klasę dvasiniu maistu, ir taip toji klasė pelnė didžiojo Abraomo, Jehovos Dievo malonę. Tuo pačiu laiku, klaidingos religijos vadovai „mirė“ Dievo malonės atžvilgiu. Būdami atstumti, jie kentėjo tuo metu, kada Kristaus pasekėjai po Sekminių aiškiai iškėlė aikštėn jų piktus darbus. (Apd. 7:51-57) Taigi šis pavaizdavimas nemoko, kad kai kurie mirusieji iš tikrųjų yra kankinami ugningame pragare.

GEHENNA IR SKAISTYKLA

24. (a) Iš kokio originalaus graikų žodžio yra išverstas „pragaras“, kada Biblijos vertimuose kalbama apie „pragaro ugnį“? (b) Kokia buvo Gehennos paskirtis Jėzui gyvenant žemėje?

²⁴ Tur būt, kai kas galėtų nesutikti ir sakytų, kad Biblija vis dėlto kalba apie „pragaro ugnį“ (Matas 5:22, SkN, K) Tiesa, kai kurie vertimai vartoja šį išsireiškimą, bet tais atvejais „pragarui“ vartojamas originalus graikų kalbos žodis Géenna, o ne hádes. Gehenna minimas dvylika kartų krikščioniškame graikų Rašte ir reiškia Hinnomo slėnį už Jeruzalės miesto sienų. Jėzui būnant žemėje šis slėnis buvo naudojamas kaip didžiulė atmatų vieta, kur nuolat buvo deginama ugnis pridedant sieros sudeginti atmatoms. Smith’s Dictionary of the Bible, I tome aiškinama: „Jis tapo miesto atmatų pilimo vieta, kur nusikaltėlių lavonai ir padvėsusieji gyvuliai ir kiekvienos rūšies atmatos buvo metamos.“

25. (a) Ką simbolizuoja Gehenna? (b) Kokie pavadinimai Biblijos Apreiškime turi tą pačią prasmę?

²⁵ Tat ką tai reiškė Jėzaus pasakymas, kad asmens bus įmesti į Gehenna už jų blogus darbus? Ne tai, kad jie bus kankinami per amžius. Jėzus vartojo tą ugnies ir sieros slėnį (Gehenna) kaip tinkamą amžino sunaikinimo simbolį. Tat ir buvo tai, ką pirmojo amžiaus klausytojai suprato. „Ugnies ežeras“ paminėtas Apreiškime turi panašią prasmę—ne nepasibaigianti kančia, bet „antroji mirtis“, amžinoji mirtis ar sunaikinimas. Yra aišku, kad šis „ežeras“ yra simbolis, kadangi mirtis ir pragaras (hádes) yra įmetami į jį. Tokie dalykai iš tikrųjų negali būti sudeginti, bet jie gali būti pašalinti, ar panaikinti.—Apreiškimas 20:14; 21:8.

26. Ar Biblijoje yra paminėta tokia vieta kaip skaistykla?

²⁶ Kaip yra su skaistykla? Sakoma, kad tai esanti vieta, kur žmonių sielos yra sąmonėj ir po mirties atliekančios apvalymo bausmę ugnyje. Kadangi Biblija aiškiai rodo, kad mirusieji yra be sąmonės, kaip galėtų Dievas kankinti ką nors tokioje vietoje? (Psalmė 146:4 [145:4, SkS] ) Iš tikrųjų, nei žodis „skaistykla“, nei skaistyklos idėja neminima Biblijoje.

AR MIRUSIEJI GYVENS VĖL?

27. Kokia viltis yra mirusiems?

²⁷ Biblijos mokymas apie tikrą mirusiųjų būklę atpalaiduoja žmonių mintis nuo bereikalingos baimės ir rūpesčio dėl tų, kurie mirė. Žinojimas, kad mirusieji neturi kentėti padeda mums daug daugiau įvertinti Dievo meilę ir jo teisingumą. Tačiau vis dėlto norėtųsi žinoti: Kokia viltis mirusiems, jeigu žmogus miršta ir tik paprastai eina į kapus? Biblija apreiškia, kad yra nuostabi viltis, viltis gyventi vėl.

28. (a) Kokį pavyzdį parodė Jėzus, prikeldamas mirusius? (b) Kokiam gyvenimui dauguma žmonių bus prikelta?

²⁸ Savo žemiškosios misijos metu Jėzus Kristus parodė savo galią prieš mirtį, prikeldamas mirusius ir grąžindamas jiems gyvybę. (Lukas 7:11-16; Jono 11:39-44) Taigi jis davė pavyzdį, ką jis įvykdys dideliu mastu naujoje Dievo santvarkoje. Širdį džiuginanti galimybė yra tai, kad tada pragaras, žmonijos bendrasis kapas, bus ištuštintas nuo be sąmonės ten esančių mirusiųjų. (Apreiškimas 20:13) Kai kurie bus prikelti dangiškajai garbei kaip dvasiniai tvariniai lygiai kaip Jėzus Kristus. (Romėnams 6:5) Tačiau didžioji žmonijos dalis bus grąžinta džiaugtis gyvenimu atnaujintame žemės rojuje.—Apd. 24:15; Lukas 23:43.

29. Kam turėtume būti paskatinti akyvaizdoje tų vilčių, kurias Jehova paruošė žmonijos laimei?

²⁹ Naujojoj Dievo santvarkoj prikeltieji mirusieji, jei jie vykdys teisingus Dievo įstatymus, daugiau nebemirs. (Izaja 25:8) Iš tikrųjų, ši didžioji žmonijos palaimai paruošta viltis turėtų mus paskatinti daugiau pažinti Jehovą ir ji Sūnų Jėzų Kristų. Tai gali vesti į mūsų amžinąjį gyvenimą ir palaimą.

[Išnašos]