4 skyrius

Kodėl mes senstame ir mirštame

1. (a) Koks yra normalaus žmogaus troškimas dėl sveikatos ir gyvenimo? (b) Kadangi ligos ir mirtis yra visur, kokių klausimų iškyla dėl Dievo paskirties žmogui?

KIEKVIENAS normalus žmogus nori gyventi ir būti sveikas. Mes ieškome palengvinimo skausme ir kančioje, kurią sukelia ligos, ir mes stengiamės kokiu nors būdu išvengti senatvės sukeltų silpnėjimo efektų mūsų kūne. Mus jaudina taip pat, kada matome mūsų mylimus asmenis paliestus tų negerovių. Dėl to visko daugelis žmonių klausia, „Ar tai buvo Dievo pirminis tikslas? Kada Dievas sutvėrė žmogų, ar tai buvo tikslas, kad žmogus turėtų senti, tapti kurčiu ar aklu? Ar Dievas norėjo, kad žmogaus oda senstant susiraukšlėtų, jo širdis paliegtų ir kiti organai susirgtų? Ar pagaliau Dievas sutvėrė žmogų mirčiai?“

2. (a) Ar Dievas sutvėrė žmogų su kokiais nors trūkumais? (b) Kokias galimybes Dievas suteikė Adomui ir Jievai?

² Ne, Jehova Dievas nesutvėrė žmogaus tokiai vargingai ateičiai. Biblija mums sako, kad Jehova pirmajai žmonių porai įsteigė jaukų sodną juos ten apgyvendino ir palaimino. Apžiūrėdamas savo kūrybą, Dievas teisingai pareiškė, kad ji yra „labai gera“. (1 Mozė 1:28, 31) Tatai reiškia, kad Adomas ir Jieva buvo sutverti tobulais be jokių dvasios ar kūno defektų. (5 Mozė 32:4; Patarlės 10:22) Jie turėjo galimybę gyventi amžinai.

3. Ką sako mokslininkai apie žmogaus gyvybinį pajėgumą?

³ Įdomu, kad modernieji mokslininkai žino, jog žmogaus kūnas nuolat atsinaujina. Ir jie tvirtina, kad tinkamose sąlygose jis galėtu gyventi amžinai. Nobelio premijos laureatas Dr. Linus Pauling išaiškino, kad žmogaus kūno audiniai pasikeičia patys, ir, teoretiniai, galėtų taip veikti amžinai. Biochemikas William Beck taip pat pastebėjo: „Aš negaliu matyti priežasties, kodėl mirtis, pagal daiktų prigimtį, turėtų būti neišvengiama“. O tačiau, nors žmogus buvo tokiu būdu sutvertas, jis sensta ir miršta. Kodėl? Dievo Žodis, Biblija duoda mums aiškų atsakymą.

NEPAKLUSNUMO PASEKMĖS

4. Kokį bandymą Dievas skyrė Adomui ir Jievai, parodydamas paklusnumo svarbą?

⁴ Kada Jehova sutvėrė Adomą ir Jievą, jie tapo žemiškoji dalis didžiosios Dievo šeimos, kuriai priklauso didelis skaičius dvasinių tvarinių danguje. Dievas buvo žmonių poros Tėvas, kadangi jis jiems davė gyvybę. Tačiau toji gyvybės dovana buvo duota su sąlyga; tai yra ji truks jiems tol, kol jie bus paklusnūs savo dangiškajam Tėvui. Paklusnumo įstatymas yra reikalingas norint gyventi taikoje ir geroje santvarkoje. Taigi jie turėgo pripažinti Dievą kaip savo Aukščiausį Valdovą. Ar jie tat žinojo? Taip, kadangi Jehova paskyrė jiems bandymą, kuris rodė paklusnumo svarbą. Jis tarė Adomui: „Nuo kiekvieno šio sodno medžio tu gali valgyti kiek nori, bet nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisiaus nevalgyk, nes tą dieną, kurią tu valgysi, tu tikrai mirsi“.—1 Mozė 2:16, 17.

5. (a) Ar paklusnumo bandymas Adomui ir Jievai buvo sunkas? (b) Kodėl „uždraustas vaisius“ nesimbolizuoja lytinių santykių?

⁵ Šis klusnumo bandymas nebuvo sunkus. Jiems nestigo reikalingo maisto, taip pat jie nebuvo bandomi virš jų jėgų. Tačiau jų paklusnumas būtų įrodęs, kad jie vertino savo santykius su Dievu. (1 Jono 5:3) Nors kai kas galvoja, kad „uždraustas vaisius“ reiškia seksualinius vyro ir moters santykius, tačiau taip nėra. Pats Dievas buvo jiems pasakęs: „Būkite vaisingais, dauginkitės ir pripildykite žemę‘“. (1 Mozė 1:28) Kada Dievas įsakė jiems nevalgyti vaisių nuo tam tikro medžio, tai ir reiškė, kad Dievas išskyrė tą medį iš daugybės Rojaus (vadinamas „Edenas“ Ebr. Kalba—žiūr SkS 1 Mozė 2:8 išnaša) vaismedžių ir uždraudė žmonių porai valgyti jo vaisius.

6. (a) Kodėl medis buvo pavadintas „gero ir blogo pažinimo medžiu“? (b) Kokį blogį Adomas ir Jieva papildė savo dangiškojo Tėvo akyvaizdoje valgydami uždraustą vaisių?

⁶ Kodėl tas medis pavadintas „gėrio ir blogio pažinimo medžiu“? Kadangi kaip Dievo įsakymo rezultatas jo vaisius simbolizavo Dievo teisę nuspręsti savo tvariniams, kas yra jiems „gera“ ir kas yra „bloga“. Taigi žmonių pora, imanti šį vaisių, parodė, kad jie nusigręžia nuo savo dangiškojo Tėvo ir atmeta jo dievišką vadovybę ir tobulą valią. Nors ir paprastas buvo tas bandymas, tačiau jis daug reiškė. Jis turėjo įrodyti žmogaus priklausomybę savo Sutvėrėjui ir jo pasidavimą dieviškajam autoritetui. Atsimink taip pat, kad Jėzus Kristus netobuliems žmonėms pritaikė taisyklę, kad „kas ištikimas mažiausiam dalyke, tas ištikimas ir didesniame, ir kas neteisingas mažame dalyke, tas neteisingas ir didesniame“. (Lukas 16:10) Kaip daug daugiau tat pritaikoma tobuliems tvariniams!

7. (a) Ką sakė Jievai nematomas tvarinys, kalbėjės per žaltį, apie medžio vaisių? (b) Ką padarė Jieva ir kaip pasielgė jos vyras, pamatęs jos pasielgimą?

⁷ Kodėl Jieva sulaužė Dievo įstatymą ir valgė uždraustą vaisių? Čia nebuvo jos pačios sumanymas, bet tat buvo įkalbėtas jai per žaltį dvasinio tvarinio. Šis dvasinis tvarinys, Biblijoje vadinamas Šetonu arba Velniu ir dėl to vadinamas ‚senuoju žalčiu“. (Apreiškimas 12:9) Nematomas tvarinys, kalbėjęs per žaltį, viešai paneigė Dievo įsakymo teisingumą, kurį Jieva jam buvo pacitavusi. Jis pareiškė, kad uždrausto medžio vaisius įgalins Jievą būti panašia į patį Dievą, galinčia nuspręsti, kas yra „gera“ ir kas yra „bloga“. Tada vaisius Jievai tapo labai patrauklus, ir ji nepaklausė Dievo ir valgė to vaisiaus. Adomas, jos vyras ir galva, pamatęs jos pasielgimą, jai netik nepasipriešino, bet ir pats ją pasekė.—1 Mozė 3:1-6; Jokūbas 1:14, 15; 1 Korintiečiams 11:3.

8. (a) Kaip nusikalto Adomas ir Jieva savo maištingu pasielgimu? (b) Kodėl mes neturėtume teisti Adomo ir Jievos nusikaltimą tokiu mastu, kokį vartoja žmonės šiais laikais, teisdami nepaklusnumą ir vagiliavimą?

⁸ Taip nusikaltę jie padarė nuodėmę ir patys nusipelnė bausmę už ją. (1 Jono 3:4) Aptardami teisėtą Dievo sprendimą, mes neturėtume daryti klaidos šį Adomo ir Jievos nusikaltimo sunkumą teisdami tuo mastu, kokiu mūsų laikais žmonės teistų. Šiandieną nepaklusnumas tėvams yra visuotinai pastebimas, dažnai net nebaudžiamas. Vagiliavimas irgi visuotinas, ir daugelis mano, kad, jei grobis yra mažas, tai ir vagystė nėra didelis nusikaltimas. Maištavimas ir kalbos prieš vyresniuosius taip pat yra dažnos šiandieną. Bet tai nepataiso šių dalykų! Daug sugedusių vaisių kuriuos mes matome šiandieną augančių kriminalinių nusikaltimų formoje, yra pasekmė tėvų ir valdžios pareigūnų apsileidimo, nes jie netaiso tų negerovių pačioj pradžioj.—Patarlės 13:24; Pamoksl. 8:11.

9. (a) Prisimenant, ką Adomas ir Jieva iš tikrųjų padarė, kodėl Dievas jautė reikalą savo ir savo universo šeimos atžvilgiu vykdyti įstatymą? (b) Kokią bausmę nusikaltusi pora kentėjo dėl savo nuodėmės?

⁹ Dievas nesiruošė padrąsinti nusikaltimą, nevykdydamas savo įstatymo. Savo nepaklusnumu Adomas ir Jieva parodė didelį trūkumą meilės Tam, kuris taip nuostabiai juos aprūpino. Jie nusikalto vagyste, nes paėmė tai, ką Sutvėrėjas sakė ne jų esant. Dar blogiau—jie susidėjo su Dievo priešu ir savo veiksmu apšaukė Dievą melagiu. Jehova turėjo pareigą pats prieš save ir visą savo universo šeimą įvykdyti įstatymą. Tą jis ir įvykdė. Kaip pasekmė sąmoningai padarytos nuodėmės, įstatymą sulaužiusi pora buvo išvaryta iš rojaus (Edeno) ir pasmerkta mirčiai.—1 Mozė 3:22-24.

10. Kaip gali būti pavaizduotas nuodėmės efektas, palyginus žmones su mašinos dalimi, ir prie ko nuodėmė privedė Adomą ir Jievą?

¹⁰ Nuodėmės efektas juose gali būti pavaizduotas palyginant juos su dalimi geros mašinos, kada ji nėra tinkamai naudojama pagal jos konstruktoriaus nurodymus. Mašina pradės blogai veikti ir, laikui bėgant suges. Panašiai atsitiko ir Adomui ir Jievai, kurie, nepaisydami Dievo Kūrėjo instrukcijų, prarado savo tobulumą. Jų protai ir kūnai ėmė silpnėti ir galiausia, sustojus jų veikimui, mirė. Tokias pasekmes jiems turėjo nepaklusnumas ir praradimas Dievo malonės. (1 Mozė 3:16-19) Pasibaigus nepaprastai jo buvusio tobulo kūno sveikatai, Adomas mirė sulaukęs 930 metų. Tas laikas prilygsta simbolinei tūkstančio metų „dienai“, kurią Dievas buvo nustatęs.—1 Mozė 5:5; 2 Petras 3:8.

PASEKMĖS AINIAMS

11. Kaip Biblija aiškina, kodėl mes šiandieną susergame ir mirštame?

¹¹ Bet kodėl gi mes šiandieną taip pat susergame ir mirštame, nors ir nesame sulaužę Edeno įstatymo? Taip yra dėl šios priežasties: visi Adomo ainiai gimė po jo nupuolimo. Tokiu būdu jo ainiai paveldėjo nuo jo nuodėmę ir mirtį. Visi žmonės paveldi netobulumą, kadangi visi yra kilę iš Adomo ir Jievos. Kaip Biblija Jobo knygoje sako: „Kaip gali švarus kilti iš nešvaraus? Niekados?“ (Jobo 14:4) Taip pat Romėnams 5:12 Biblija aiškina: „Per vieną žmogų [Adomą] nuodėmė atėjo į pasaulį per nuodėmę mirtis, ir todėl mirtis ištinka visus žmones“. Lygiai kaip gera mašinos dalis negali būti padaryta iš netikusios formos, taip ir Adomas ir jo netobulumas negali gimdyti tobulų, nuo nuodėmės laisvų vaikų.—Psalmė 51:5 [50:7, SkS].

12. Kaip gali būti palygintos Adomo ir Jievos nuodėmės pasekmės su tuo, kas atsitinka nemoraliai gyvenantiems žmonėms ir jų pagimdytiems vaikams?

¹² Adomo ir Jievos nuodėmės pasekmė jų ainiams gali būti palyginta su žmonėmis, kurie nepaisydami Dievo įstatymų, gyvena nemoraliai ir gimdo vaikus. Tokie žmonės gali susirgti lytinėmis ligomis, ir vaikai iš tokių „nešvarių“ tėvų gali gimti fiziniai ar psichiniai nesveiki dėl savo tėvų nuodėmių. Taip ir mūsų pirmieji tėvai tapo „nešvarūs“, netobuli, pasmerkti ligoms ir galūtinai mirčiai. Jie galėjo perduoti savo ainiams tik tai, ką patys turėjo: netobulumą, su ligomis ir mirtimi. Štai dėl ko mes visi senstame ir mirštame ir taip lengvai mes linkę į blogį.

13. Koks yra skirtumas tarp sąmoningai padarytos ir nesąmoningos nuodėmės?

¹³ Tačiau vienas dalykas yra klysti dėl paveldėtos nuodėmės, bet visiškai kitas—sąmoningai veikti žinant, kad tai yra bloga. (1 Jono 5:16) Jei kas nuoširdžiai gailisi savo klaidų padarytų dėl paveldėtų silpnybių, tas gali tikėtis gailestingojo Dievo atleidimo. (Patarlės 28:13) Bet jis turi būti rūpestingas ir, žinodamas, kas yra teisinga, neturi rinktis sąmoningai kelio prieš Dievo valią. Taip elgiantis galima prarasti ne tik Dievo malonė, bet ir pats gyvenimas.—5 Mozė 30:15-20; Žydams 10:26, 27.

14. Kokią galimybę Dievas paruošė išgelbėti žmonijai iš nuodėmės ir mirties?

¹⁴ Laimei, Jehova pasirūpino, kad atgailaujantieji būtų išgelbėti nuo blogų pasekmių paveldėtos nuodėmės ir mirties. Ta didžioji pagalba ateis per Jėzaus Kristaus atpirkimo auką. Apie tą galimybę Biblija sako: „Dievas atsiuntė savo vienatinį Sūnų į pasaulį, ydant per jį mes laimėtume gyvenimą“. (1 Jono 4:9) Taigi Dievo skirtu laiku, laike jo Sūnaus Karalystės valdžios, paveldėta žmogaus netobulybė palaipsniui bus pašalinta, ir žmonija nebejaus ilgiau Adomo nuodėmės pasekmių. Net mirtis, paveldėta iš Adomo, nebeturės galios ant mūsų! (Apreiškimas 21:3, 4) Tu gali būti vienas iš tų, kurie džiaugsis šia palaima. Kaip? Pasinaudojant Jehovos suteiktomis galimybėmis ir įrodant tavo meilę jam, laikantis jo įsakymų.—Pamoksl. 12:13.

[Iliustracija 30 puslapyje]

Adomas sąmoningai nusižengė Dievo aiškiai duotam įstatymui