Gero gyvenimo beieškant

„Įsibėgėjus XX amžiui, daugelio žmonių kasdienį gyvenimą... pakeitė mokslo bei technologijos plėtra“ (The Oxford History of the Twentieth Century).

VIENA didžiausių šio amžiaus permainų susijusi su gyventojų skaičiumi. Per jokį kitą šimtmetį gyventojų skaičius pasaulyje nebuvo taip staigiai išaugęs. XIX amžiaus pradžioje jis siekė maždaug vieną milijardą, o 1900-aisiais — apie 1,6 milijardo. 1999-aisiais pasaulio gyventojų skaičius pasiekė šešis milijardus! Ir vis daugiau gyventojų trokšta vadinamojo gero gyvenimo.

Gyventojų skaičiaus augimui įtakos turėjo medicinos pažanga bei tinkamesnė sveikatos apsauga. Tokiose šalyse kaip Australija, Japonija, JAV bei Vokietija žmogaus amžiaus vidurkis nuo šimtmečio pradžios padidėjo nuo 50 iki 70 metų. Tačiau kitur šis teigiamas poslinkis ne toks akivaizdus: bent 25 šalyse gyventojų amžiaus trukmė tėra 50 metų arba mažiau.

‛Kaip jūs gyvenote, kai...?’

Jaunimas kartais negali suprasti, kaip jų protėviai gyveno, kai nebuvo lėktuvų, kompiuterių, televizorių — daiktų, kurie turtingesnėse šalyse dabar apskritai laikomi įprastais ir netgi būtinais. Pavyzdžiui, pasvarstyk, kaip mūsų gyvenimą pakeitė automobilis. Jis buvo išrastas XIX šimtmečio pabaigoje, bet žurnalas Time neseniai pažymėjo: „Automobilis — vienas išradimų, ženklinusių XX amžių nuo pradžios iki galo.“

1975-aisiais buvo apskaičiuota, kad jei staiga pranyktų automobiliai, Europos darbo rinkoje kas dešimtas žmogus liktų be darbo. Nukentėtų ne tik automobilių pramonė. Užsidarytų įstaigos, kurių klientai aptarnaujami automobiliuose: bankai, parduotuvės, įvažiuojamieji restoranai. Kadangi ūkininkai negalėtų pristatyti produktų į prekyvietę, palaipsniui žlugtų maisto paskirstymo sistema. Mieste dirbantys priemiesčių gyventojai negalėtų atvykti į darbą. Nebebūtų naudojamasi greitkeliais, kuriais skersai ir išilgai išraižytas kraštovaizdis.

Siekiant padidinti automobilių gamybą bei sumažinti kainas, šio amžiaus pradžioje buvo įdiegti konvejeriai, dabar paplitę daugelyje pramonės šakų. (Konvejeriai įgalino gaminti daugybę kitų daiktų, pavyzdžiui, virtuvės reikmenis.) Amžiaus pradžioje automobilis buvo turtingųjų žaislas vos keliose šalyse, o dabar šia transporto priemone naudojasi paprasti žmonės beveik visame pasaulyje. Anot vieno rašytojo, „XX amžiaus pabaigoje gyvenimas be automobilio tiesiog neįsivaizduojamas“.

Besivaikant malonumų

Keliauti seniau reikšdavo vykti ten, kur būtina. Tačiau XX amžiuje aplinkybės pasikeitė, ypač išsivysčiusiose šalyse. Kadangi atsirado daugiau gerai apmokamų darbų, o darbo savaitė sutrumpėjo iki 40 ar net mažiau valandų, kelionėms pakako tiek laiko, tiek pinigų. Dabar keliauti reiškia vykti ten, kur panorėjai. Automobiliais, autobusais bei lėktuvais pasidarė lengviau keliauti ieškoti pramogų tolimose vietovėse. Masinis turizmas tapo svarbiu verslu.

Pasak leidinio The Times Atlas of the 20th Century, turizmas „daro stulbinantį poveikį tiek toms šalims, kurios priima turistus, tiek toms, iš kurių jie atkeliauja“. Tas poveikis būna ir neigiamas. Turistai dažnai nuniokoja tuos žavius dalykus, kuriuos taip troško pamatyti.

Be to, žmonės dabar turi daugiau laiko sportui. Vieni sportuoja patys, kitiems užtenka būti sirgaliais, su entuziazmu, o kartais ir chuliganiškai, remiančiais savo mėgiamas komandas bei sportininkus. Atsiradus televizijai, sporto renginiai pasidarė prieinami beveik kiekvienam. Šie renginiai — tiek vietiniai, tiek tarptautiniai — pritraukia šimtus milijonų entuziastingų televizijos mėgėjų.

Leidinyje The Times Atlas of the 20th Century sakoma, jog „sportas ir kinas leido sukurti tipišką masinių pramogų industriją, kuri dabar yra stambiausias darbdavys bei didžiausias pelno šaltinis visame pasaulyje“. Žmonės kasmet išleidžia milijardus dolerių pramogoms, įskaitant lošimą — daugelio mėgiamą poilsio formą. Pavyzdžiui, 1991 metais atliktų tyrimų duomenimis, Europos Bendrijai priklausančiose šalyse lošimas yra 12-ta stambiausia pramonės šaka, duodanti kasmet mažiausiai 57 milijardus JAV dolerių pelno.

Tokioms pramogoms tapus kasdienybe, žmonės ėmė ieškoti naujų aštrių pojūčių. Pavyzdžiui, narkotikų vartojimas taip paplitęs, kad paskutinio dešimtmečio viduryje metinės nelegalios jų prekybos pajamos apytikriai sudarė 500 milijardų JAV dolerių. Anot vieno šaltinio, tai „neprilygstamas, pelningiausias verslas pasaulyje“.

„Begalinės linksmybės“

Technika padėjo pasauliui tapti globaliniu kaimu. Politiniai, ekonominiai bei kultūriniai pokyčiai beveik iškart paveikia visą žmoniją. „Be abejo, ir kitais laikais vyko epochiniai perversmai“, — 1970-aisiais sakė profesorius Alvinas Tofleris, knygos Future Shock autorius. Jis pridūrė: „Tačiau tie sukrėtimai bei perversmai vykdavo vienos ar kelių gretimų bendrijų viduje. Kol jie paveikdavo kitas, turėdavo praeiti kelios kartos ar net šimtmečiai. ... Šiandien visuomeninių ryšių tinklas taip glaudžiai persipynęs, kad dabartinių įvykių poveikis tuoj pajaučiamas visame pasaulyje.“ Palydovinė televizija bei „Internetas“ irgi daro nemažą įtaką viso pasaulio žmonėms.

Kai kas sako, jog televizija — pats įtakingiausias XX amžiaus tarpininkas. Vienas rašytojas pareiškė: „Nors kai kurie žmonės kritikuoja televizijos laidų turinį, niekas neginčija jų galios.“ Bet televizijos laidos ne geresnės už žmones, kurie ruošia tas programas. Taigi, jos gali daryti tiek gerą, tiek blogą įtaką. Lėkšto turinio programose gausu smurto bei amoralumo. Nors jose rodoma tai, ką kai kurie nori matyti, žmonių savitarpio santykiai dėl to ne gerėja, o dažniau blogėja.

Nilas Postmenas knygoje Amusing Ourselves to Death užsimena apie kitą pavojų: „Bėda ne ta, kad televizija rodo pramogines laidas, o ta, kad viskas pateikiama kaip pramoga... Nesvarbu, kas ir kaip vaizduojama; svarbu, kad tai linksmina bei teikia malonumą.“

Kadangi žmonės labiau atsidavė malonumams, dvasinės vertybės bei dorovė smuko. „XX amžiuje daugelis pasaulio organizuotų religijų prarado galią“, — sakoma leidinyje The Times Atlas of the 20th Century. Nykstant dvasingumui, pirmenybę imta teikti malonumams, nors jų vertė abejotina.

‛Viskas, kas žiba...’

XX amžius pasižymi daugeliu teigiamų permainų, tačiau patarlėje sakoma: „Ne viskas auksas, kas auksu žiba.“ Nors atskiriems asmenims malonu ilgiau gyventi, padidėjęs pasaulio gyventojų skaičius sukėlė didžiulių problemų. Neseniai žurnalas National Geographic pažymėjo: „Gyventojų skaičiaus augimas gali pasirodyti pati sunkiausia problema žengiant į naują tūkstantmetį.“

Važinėti automobiliais patogu bei malonu, tačiau kartu jie kelia mirtiną pavojų; apytikriais paskaičiavimais, kasmet visame pasaulyje eismo nelaimėse žūva ketvirtis milijono žmonių. Be to, automobiliai yra pagrindiniai teršėjai. Knygos 5000 Days to Save the Planet autoriai sako, kad tarša „dabar ardo bei pakerta ekosistemas visame pasaulyje nuo šiaurės iki pietų ašigalio“. Jie aiškina: „Mūsų veikla ne tik žaloja ekosistemas, bet griauna pačius procesus, kurių vyksmas sąlygoja Žemę išliksiant vieta, tinkama aukštesnėms gyvybės formoms.“

XX amžiuje tarša tapo problema, vargu ar žinoma praėjusiais šimtmečiais. „Iki šių dienų niekas neįtarė, kad žmogaus veikla gali pakenkti visam pasauliui, — sakoma žurnale National Geographic. — Dabar kai kurie mokslininkai mano, jog rašytinėje istorijoje tokie pokyčiai fiksuojami pirmą kartą.“ Todėl jame perspėjama: „Kolektyvinis žmonijos poveikis toks didelis, kad nepraėjus vienai žmonių kartai gali prasidėti masinis rūšių išnykimas.“

Iš tikrųjų XX amžius unikalus. Žmonėms suteiktos puikios galimybės džiaugtis geru gyvenimu, tačiau dabar jie suvokia, kad pavojus gresia pačiai gyvybei!

[Schema/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

1901-ieji

Markonis siunčia pirmą transatlantinį radijo signalą

1905-ieji

Einšteinas paskelbia savo specialiąją reliatyvumo teoriją

1913-ieji

Fordas atidaro savo „Model-T“ automobilių surinkimo liniją

1941-ieji

Atsiranda komercinė televizija

1969-ieji

Žmogus vaikšto Mėnulyje

Masinis turizmas tampa dideliu verslu

Išpopuliarėja „Internetas“

1999-ieji

Pasaulio gyventojų skaičius pasiekia šešis milijardus