Žymios permainos mūsų labui
„1900-aisiais pasaulis stovėjo ant vieno žymiausių žmonijos istorijoje permainų laikotarpio slenksčio. Sena tvarka užleido vietą naujai“ (The Time Atlas of the 20th Century).
ČIA pacituotame atlase sakoma, jog XX amžiaus pradžioje „pasaulis įžengė į didelių neramumų bei smurto epochą“. Šis šimtmetis matė daugiausia karų, per kuriuos buvo nužudyta per 100 milijonų žmonių.
Šiuo laikotarpiu, kaip niekada anksčiau, karuose žuvo daug civilių gyventojų. Per I pasaulinį karą civiliai gyventojai sudarė 15 procentų visų žuvusiųjų. Tačiau per II pasaulinį karą kai kuriose šalyse jų žuvo daugiau nei kariškių. Nuo to laiko karuose daugiausia žūsta civiliai. Visas šis smurtas patvirtino, kad pildosi Biblijos pranašystės apie raitelį ant ‛ugniaspalvio žirgo’, kuriam „buvo leista atimti iš žemės taiką“ (Apreiškimas 6:3, 4; Mato 24:3-7).
Esminių vertybių pasikeitimas
XX amžiuje pildosi pranašystė, užrašyta 2 Timotiejui 3:1-5. Joje sakoma: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai [„kritiški laikai, kai bus sunku gyventi“, NW], nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos.“
Tokie netobulos žmonijos bruožai buvo pastebimi visuomet. XX amžiuje panaši elgsena tapo įprasta. Kadaise taip besielgiantys žmonės buvo laikomi jei ne visiškai nedorais, tai bent jau priešiškais visuomenei. Dabar net tie, kurie „dedasi maldingi“, vis dažniau tokią elgseną laiko normalia.
Seniau religingi žmonės neįsivaizdavo, kad poros galėtų gyventi drauge nesusituokusios. Motinystė neištekėjus, kaip ir homoseksualiniai ryšiai, buvo didelė gėda. Daugeliui žmonių tiek abortas, tiek skyrybos buvo nepriimtini dalykai. Nesąžiningumas verslo reikaluose buvo smerkiamas. Tačiau šiandien, kaip pažymi vienas šaltinis, „leistina viskas“. Kodėl? Viena priežastis ta, kad „tokia elgsena patenkina savanaudiškus interesus žmonių, nenorinčių, jog kiti nurodinėtų, ko jiems nedaryti“.
Dėl aukštų etikos normų nepaisymo šiame šimtmetyje pasikeitė prioritetai. Atlase The Times Atlas of the 20th Century aiškinama: „1900-aisiais tautos bei atskiri asmenys dar nematavo savo vertės pinigais. ... Tačiau amžiui baigiantis tautos savo laimėjimus vertino beveik tik ekonominiais pasiekimais. ... Panašiai pasikeitė ir žmonių požiūris į turtą.“ Šiandien paplitęs lošimas ugdo meilę pinigams, o radijas, televizija, kinas bei vaizdo programos skatina materialinius troškimus. Net žaidimai ir reklamos konkursai leidžia manyti, kad pinigai, — jei ne viskas, tai bent jau beveik viskas.
Drauge, bet skyrium
XX amžiaus pradžioje dauguma žmonių gyveno kaimuose. Manoma, jog XXI amžiaus pradžioje daugiau kaip pusė gyventojų gyvens miestuose. Knygoje 5000 Days to Save the Planet rašoma: „Užduotis tinkamai aprūpinti šių dienų miesto gyventojus, jau nekalbant apie būsimas kartas, sukelia, regis, neįveikiamus sunkumus.“ JT žurnalas World Health pareiškė: „Visame pasaulyje vis daugiau žmonių gyvena miestuose. ... Šimtai milijonų... dabar gyvena sąlygomis, kenksmingomis jų sveikatai ir net keliančiomis grėsmę gyvybei.“
Paradoksalu, kad persikeliantys į miestus arčiau vienas kito žmonės vienas nuo kito tolsta! Televizija, telefonai, „Internetas“ bei galimybė apsipirkti, užsakant prekes per kompiuterių tinklą, nors ir naudingi dalykai, nepakeičia tiesioginio bendravimo. Todėl Vokietijos laikraštyje Berliner Zeitung prieinama prie išvados: „XX amžius nėra vien gyventojų pertekliaus amžius. Jis taip pat ir vienišumo amžius.“
Tai priveda prie tragedijų, panašių į tą, kuri atsitiko Hamburge (Vokietijoje). Ten vieno mirusio vyro kūnas buvo rastas jo bute, praėjus penkeriems metams po jo mirties! „Niekas jo nepasigedo: nei giminės, nei kaimynai, nei valdžia, — rašė žurnalas Der Spiegel ir pridūrė: — Daugeliui miestiečių tai akivaizdžiai parodo, koks bauginantis anonimiškumo mastas bei kasdieninio bendravimo stoka didmiestyje.“
Kaltė dėl tokios apgailėtinos padėties tenka ne vien mokslui ar technologijai. Visų kalčiausi patys žmonės. Šis šimtmetis, kaip niekad anksčiau, pagimdė daugiau žmonių, kurie yra „savimylos, godūs pinigų, ... nedėkingi, ... [„neturintys natūralaus prisirišimo“, NW], nesutaikomi, ... nekenčiantys to, kas gera, ... labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1-5).
1914-ieji — išskirtiniai metai
Anot Vinstono Čerčilio, „dvidešimtojo amžiaus pradžia atrodė nuostabi ir rami“. Daugelis manė, jog tai bus visuotinės taikos bei klestėjimo laikotarpis. Tačiau 1905-ųjų rugsėjo 1-osios Sargybos bokšto numeryje (anglų k.) nuskambėjo perspėjimas: „Netrukus bus daugiau karų“, ir pasakyta, kad „didelis kataklizmas“ prasidės 1914-aisiais.
Iš tikrųjų tame leidinyje dar 1879-aisiais buvo nurodyta, kad 1914 metai — reikšminga data. Vėliau jame buvo pažymėta, kad Danieliaus knygos biblinėse pranašystėse ta data nusakyta kaip Dievo Karalystės įkūrimo danguje laikas (Mato 6:10). Nors 1914-ieji nebuvo metas Karalystei imtis visiškos žemės reikalų kontrolės, tačiau tai buvo metas jai pradėti valdyti.
Biblijoje pranašaujama: „Anų [dabar egzistuojančių] karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę [danguje], kuri niekad nebus sunaikinta“ (Danieliaus 2:44). Ta Karalystė, karaliaujant Kristui, pradėjo rinkti čia, žemėje, dievobaimingus žmones, trokštančius būti jos valdiniais (Izaijo 2:2-4; Mato 24:14; Apreiškimas 7:9-15).
Atsižvelgiant į tai, kas įvyko danguje, 1914-ieji pasirodė esą pradžia „paskutinių dienų“ — laikotarpio, kuris pasibaigs šiuo metu viešpataujančios daiktų sistemos sunaikinimu. Jėzus išpranašavo, kad šio laikotarpio pradžia bus paženklinta pasauliniais karais, badais, epidemijomis, niokojančiais žemės drebėjimais bei neteisybės įsigalėjimu, taip pat žmonių meilės tiek Dievui, tiek žmogui atšalimu. Jis pasakė, jog visi tie dalykai reikš „kentėjimų pradžią“ (Mato 24:3-12).
Visiškai naujas pasaulis čia pat
Jau 85 metus gyvename „paskutinių dienų“ laikotarpiu, ir dabartinės nepatenkinamos sistemos galas sparčiai artėja. Netrukus Dievo Karalystė, valdoma Kristaus, „sutrupins į šipulius visas anas [dabar egzistuojančias] karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44; 2 Petro 3:10-13).
Taip, Dievas išnaikins iš žemės blogį ir įves doros širdies žmones į visiškai naują pasaulį. „Dorieji gyvens žemėje, o klastingieji bus iš jos išrauti“ (Patarlių 2:21).
Tokią džiaugsmingą žinią tikrai verta plačiai paskelbti! Netrukus Dievo Karalystė išspręs problemas, kurių XX amžiuje dar padaugėjo: karus, skurdą, ligas, neteisybę, neapykantą, netolerantiškumą, nedarbą, nusikalstamumą, nelaimes, mirtį. (Žiūrėk Psalmių 37:10, 11; 46:8, 9 [46: 9, 10]; 72:12-14, 16; Izaijo 2:4; 11:3-5; 25:6, 8; 33:24; 65:21-23; Jono 5:28, 29; Apreiškimas 21:3, 4.)
Ar tave žavi perspektyva amžinai gyventi teisingame, neapsakomai puikiame pasaulyje? Jei pageidautum daugiau informacijos, kreipkis į Jehovos Liudytojus. Tavo paties Biblijoje jie tau parodys, jog kritiškiems permainų laikams, kuriais išsiskiria XX amžius, netrukus ateis galas, ir tu galėsi džiaugtis nesibaigiančiomis palaimomis!
[Iliustracija 10 puslapyje]
Visiškai naujas pasaulis čia pat