Sveikata gerinama visame pasaulyje, tačiau ne visiems

REMIANTIS Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSAO) paskelbta ataskaita The World Health Report 1998, visame pasaulyje pastebima sveikatos gerėjimo bei amžiaus ilgėjimo tendencija. Ataskaitoje pateikiama keletas pavyzdžių.

Sanitarinės sąlygos, švarus vanduo bei elementari sveikatos priežiūra šiandien prieinama daug didesniam skaičiui žmonių. Be to, dauguma vaikų pasaulyje dabar skiepijami nuo šešių pagrindinių vaikų ligų.a Tai padeda sumažinti vaikų mirtingumą. 1955–aisiais mirė 21 milijonas jaunesnių nei penkerių metų vaikų, o 1997–aisiais — maždaug 10 milijonų. Kai kuriose pramoninėse šalyse pastaraisiais dešimtmečiais gerokai sumažėjo mirčių dėl širdies ligų.

Tačiau ataskaitoje priduriama, jog pažanga sveikatos srityje toli gražu ne visapusė. ŽIV bei AIDS tebekelia mirtiną pavojų. AIDS, iki 1981–ųjų nežinoma liga, nuo epidemijos atsiradimo pareikalavo 11,7 milijono gyvybių. Ir kol kas jokios vilties. 1996–aisiais ŽIV užsikrėtė 400000 jaunesnių nei 15 metų vaikų. Per 1997–uosius užsikrėtusių tos pačios amžiaus grupės vaikų skaičius siekė beveik 600000.

Skurdas tebekelia grėsmę sveikatai

Ypač menkai kokį nors sveikatos pagerėjimą jaučia šimtai milijonų skurdo prispaustų žmonių. Jie daugiausia gyvena skurdžiose šalyse, kur ligų našta sunki, perspektyvos liūdnos, o gyvenimas trumpas. Dr. Hirošis Nakadžima, buvęs PSAO generalinis direktorius, sako: „Skirtumas tarp turtuolių ir skurdžių sveikatos priežiūros atžvilgiu tebėra toks pat didelis, kaip ir prieš šimtmetį.“ Deja, pasak vieno PSAO eksperto, ta praraja netgi didėja, nes „besivystančios šalys slegiamos dvigubos nelaimės. Jos kenčia ne tik nuo šiuolaikinių chroniškų ligų, bet ir nuo tebesiaučiančių tropinių.“

Vis dėlto pažanga įmanoma. Iš tikrųjų jau galima išvengti milijonų pirmalaikių mirčių. Pavyzdžiui, dr. Nakadžima sako, jog „mažiausiai 2 milijonai vaikų per metus miršta nuo ligų, nuo kurių esama skiepų“. Argumentuodamas, kad sveikatos lygio skirtumas tarp turtuolių bei vargšų turi mažėti, dr. Nakadžima priduria: „Laikas įsisąmoninti, kad sveikatos problema yra globalinė.“ Pasauliui nedelsiant reikia „tarptautinio bendradarbiavimo sveikatos srityje, pagrįsto socialiniu teisingumu, nešališkumu ir solidarumu“.

Nors tokio bendradarbiavimo greit tikėtis neįmanoma, kiekviena šalis jau dabar gali daug nuveikti, kad pagerintų savo gyventojų sveikatą, — teigiama ataskaitoje The World Health Report 1998. Kaip? Mokydama savo žmones „gyvenimo įgūdžių bei sveikos gyvensenos“. Tai užkirstų kelią ligoms arba padėtų jų sumažinti. PSAO įstatuose ši mintis išreikšta taip: „Svarbiausi sveikatos gerinimo veiksniai yra žiniomis pagrįstas požiūris bei aktyvi visuomenės parama.“

[Išnaša]