Ar paveiks tave kompiuterių krizė 2000-aisiais?
SAKOMA, kad pirmųjų kompiuterių pasirodymas pasaulyje — tai didžiausias išradimas nuo to laiko, kai žmonija panaudojo elektrą. Dabar, praėjus keliems dešimtmečiams, daugelis žmonių stebisi, kaip jie iš viso galėjo apsieiti be kompiuterių. Naudojantis kompiuteriais, buvo išleistas ir šis tavo skaitomas žurnalas. Šie įrengimai gali išsaugoti ir akimirksniu surasti jų atmintin įdėtą informaciją. O nuostabieji kompiuteriai! Kokie jie puikūs! Ką pasaulis be jų darytų?
Modernizuotose pasaulio šalyse kompiuteriai vienaip ar kitaip veikia žmonių gyvenimą. Pensijų, vyriausybės teikiamų invalidumo pašalpų, mokesčių bei draudimo ir daugelio kitų panašių išmokų mokėjimas reguliuojamas kompiuterių. Darbuotojų algos dažniausiai apskaičiuojamos kompiuteriais. Piniginiai indėliai bankuose ir palūkanų išmokėjimas taip pat registruojami kompiuteriuose. Šiuolaikiniuose namuose jie valdo daugybę elektros energiją gaminančių ar vandenį valančių įrenginių. Klinikų ir ligoninių gydytojai kompiuteriais nustato sveikatos sutrikimus ir taip išgelbsti gyvybes. Jie naudojami oro sąlygoms stebėti bei lėktuvams nuo susidūrimų apsaugoti.
Ar kompiuteriai protingi?
Kompiuteriai nėra protingesni už juos programavusius žmones. Uždavinius kompiuteris išsprendžia tik taip, kaip jam nurodyta. Jis nesugeba mąstyti. Netiksliai veikiantis kompiuteris parodo, jog žmonės netiksliai jį programavo ar surinko. O gerai veikiantis pelno jiems gerą vardą. Kompiuteris daug greičiau nei žmogus sprendžia uždavinius, tačiau jis negali išspręsti jų, jei žmogus nenumatė būdo, kaip tai padaryti.
Kai šeštajame ir septintajame dešimtmetyje žmogus sudarė pirmąsias kompiuterių programas, jam tikrai trūko įžvalgumo. Kadangi kompiuterinė atmintis tuomet buvo brangi, programuotojai ieškojo būdų, kaip ją taupyti. Kiekviena raidė ar skaičius kompiuteryje užima vietos. Todėl, įvesdami datas ir norėdami sutaupyti vietos, pirmieji programuotojai sugalvojo sutrumpintą kodavimo sistemą, praleidžiančią du pirmuosius metų skaičius. Pavyzdžiui, 1965-uosius metus trumpindavo į „65“, 1985-uosius — į „85“, 1999-uosius — į „99“ ir taip toliau. Spausdinant datas ir norint gauti 1985 metus, prie „85“ tereikėdavo pridurti „19“. Per kelis paskutinius dešimtmečius buvo sukurta daugybė programų su šiuo sutrumpinimu. Mažai programuotojų susimąstė apie galimas rimtas šio, rodos, nekenksmingo trumpinimo pasekmes. Jie neįsivaizdavo, jog kito šimtmečio pradžioje vis dar bus naudojamasi jų programomis. Tačiau iki šiol naudojama dar daug programų, turinčių šį trumpinimą, ir 2000-uosius metus jos žymės kaip „00“.
Kai kurie kompiuteriai skaičius „00“ atpažins kaip 1900-uosius metus! Galima įsivaizduoti, kokia bus sumaištis kompiuterinėje programoje, kai kompiuteris, pradėdamas 1999-aisiais, skaičiuos penkerių metų paskolos mokėjimą ir parodys, jog galutinė suma turi būti sumokėta 1904-aisiais! Kitais atvejais, apskaičiuojant datą, įsivėlusi klaida sustabdys kompiuterinę programą, arba dar blogiau — visiškai ją sugadins.
„Nors integroschema sukėlė pramoninę revoliuciją, prilygstančią elektros energijos išradimui, — rašė Toronto Star laikraštis, — mūsų saugumą ji susilpnino daug labiau, negu išradėjai galėjo įsivaizduoti.“ Laikraštyje priduriama: „Visame pasaulyje yra kompiuterių sistemų ir integroschemų, negalinčių atskirti 1900-ųjų nuo 2000-ųjų metų. Jei šios sistemos nebus atrastos ir pakeistos, pasaulyje kils baisi sumaištis.“
Ką prognozuoja kai kurie specialistai
„Visi, o tarp jų ir aš, spėlioja, ar labai pavojingos bus pasekmės, — pasakė JAV senatorius Robertas Benetas iš Jutos. — Tačiau tai paaiškės tik Naujųjų 2000-ųjų metų dieną arba po savaitės ar dviejų.“ „Yra keletas priežasčių teigti, ... jog ekonomika ir žmonės patirs siaubingas pasekmes“, — pasakė JAV prezidento padėjėjas.
„Susirūpinimą kelia galimas energetikos sistemų, telekomunikacijos priemonių ir banko paslaugų sutrikimas“, — pasakė JAV Centrinės žvalgybos valdybos atstovė. Remiantis viso pasaulio pranešimais, kai kurie kompiuteriai ėmė klysti, įrašius juose 2000-ųjų metų ar tolesnes datas.
„Specialistų manymu, didesnių sunkumų patirs sveikatos priežiūros sektorius, — pranešė U.S.News & World Report, — nes ligonių sąskaitų ir draudimo įrašai ligoninėse ar SAO (Sveikatos apsaugos organizacijose) lieka neapsaugoti. Gali sugesti tam tikra bioterapijos įranga, įskaitant ligonių sveikatos kontrolės prietaisus. Kadangi elektrą tiekiančios įmonės per vėlai ėmėsi spręsti šią problemą, kyla grėsmė, jog kai kur laikinai nutrūks energijos tiekimas.“ Viename Kanados laikraštyje dėl to taip pat nerimaujama: „Mūsų ligoninės bei medicinos įranga priklauso nuo visur naudojamos integroschemos, todėl sugedus kompiuterių sistemai gali žūti žmonės.“ „Atsižvelgiant į mūsų veiklos pobūdį, — skundėsi vienos ligoninės administratorius, — sistemos gedimas mums turės daug skaudesnių padarinių. Kitoms pramonės šakoms dėl to galbūt nekils gyvybės ar mirties klausimas.“
Pesimistiškai nusiteikę kompiuterių specialistai numato vertybinių popierių biržų ir smulkaus verslo krizę bei išsigandusių indėlininkų antplūdį bankuose. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas pasaulinę kompiuterių krizę palygino su El Ninjo srovės sukeliamu oro reiškiniu ir paaiškino: „Nedvejodamas pasakysiu, jog mes neišsisuksime nuo nemalonių staigmenų.“
„Jei kompiuteriai nebus sutaisyti iki 2000 metų sausio 1-osios, įmonės Rusijoje patirs katastrofiškas pasekmes“, — pareiškė Amerikos prekybos rūmų prezidentas. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša: „Vokietijos įmonės abejingai žvelgia į naujo tūkstantmečio kompiuterinę nelaimę, prilygstančią bombos sprogimui, ir dėl jos visoje Europoje kilsiančią suirutę.“ Anot vieno tyrimų vadovo, „tokios pat kritikos nusipelno Austrija, Šveicarija, Ispanija, Prancūzija ir Italija“.
Laikraštyje Bangkok Post atkreipiamas dėmesys į kompiuterių problemą Tailande: „Jungtinių Tautų informacijos tarnyba praneša, kad šio krašto valstybinės statistikos įstaigos susiduria su dviguba tūkstantmečio užduotimi: apsaugoti savo kompiuterių sistemas nuo 2000-ųjų metų (Y2K) krizės ir pasiruošti naujam gyventojų surašymo etapui.“ Airija, Anglija, Australija, Honkongas, Japonija, Kinija ir Naujoji Zelandija patiria tuos pačius sunkumus. Iš tiesų tai pasaulinė sprendimo reikalaujanti problema.
Stulbinančios išlaidos
Kai kurių specialistų teigimu, kompiuterių problemai išspręsti prireiks neįtikimai daug lėšų. Pavyzdžiui, remiantis JAV valstybinio biudžeto departamento paskaičiavimais, vien tik federalinės vyriausybės kompiuterių trūkumams pašalinti reikės 4,7 milijardo dolerių. Viena specialistų grupė pareiškia, jog, pagal tikslesnius paskaičiavimus, norint patikrinti federalinius kompiuterius, prireiks 30 milijardų dolerių. Kiek tai kainuos visam pasauliui? Milžinišką sumą — „600 milijardų dolerių programinei įrangai sutaisyti ir 1 trilijoną dolerių neišvengiamiems ieškiniams patenkinti, kai vėl pasitaikys gedimų“, — pranešama laikraštyje New York Post. Kita specialistų grupė paskaičiavo, jog „kompiuterių sutaisymo, bylinėjimosi ir žlugusio verslo išlaidos sieks 4 trilijonus dolerių“. „2000-ųjų metų problema, — buvo rašoma New York Post, — atrodo, bus pati brangiausia žmonijos istorijoje.“ Kitame pranešime ji aprašyta kaip „didžiausias, pavojingiausias ir brangiausias žmonijai tekęs darbas“.
Nuomonės skiriasi
Kaip tai paveiks tave? Poveikis priklausys nuo tavo gyvenamosios vietos ir nuo organizacijų, su kuriomis tu susiduri, įdėtų pastangų. Gal tai visai tavęs nepalies arba truputį suerzins, o gal poveikis bus labai stiprus, ypač pirmosiomis 2000-ųjų metų savaitėmis. Jei tau kas nors kelia susirūpinimą, pavyzdžiui, tavo naudojama speciali sveikatos priežiūros įranga, susisiek su ją aptarnaujančia komercine įmone ar tarnyba ir paklausk, kaip 2000-ųjų metų problema paveiks tą įrangą ar jos funkcijas.
Per pastaruosius keletą metų daug buvo kalbėta apie 2000-ųjų problemą. Vieni sako, jog ji labai sunki; anot kitų — viskas perdėta. Atsiranda tokių, kurie pranašauja bankų krizę, o bankininkystės specialistų nuomone, iki 2000-ųjų dauguma trūkumų bus pašalinta. „Niekas netiki, kad telefonų tinklams gresia katastrofa“, — sako JAV federalinės ryšių komisijos pirmininkas. Tačiau jis pripažino, jog pasibaigus šimtmečiui iškils nemalonių, bet ne pražūtingų sunkumų. Daugelis organizacijų jau vykdo datų modeliavimo tyrimus laboratorijose. Tai pašalins daugybę problemų. Ir vis dėlto pasaulis turės palaukti, kad išvystų, ar sunki bus 2000-ųjų metų krizė.