Kaip apginti laisves?
NEDIDELIAME Renesdenkloko miestelyje (Indonezija) etninės grupės daugelį metų gyveno taikiai. Tačiau 1997 metų sausio 30-ąją tariamai tolerancijai atėjo galas. Smurtas prasiveržė, kai religinės šventės rytą, likus keletui minučių iki trečios valandos, vienas tikintysis pradėjo mušti būgną. Atsakydamas į triukšmą, kitai religijai priklausantis vyras išplūdo savo kaimyną. Pasigirdo šūksniai ir pradėjo lėkti akmenys. Dienai brėkštant triukšmas didėjo, nes prie muštynių prisidėjo ir kiti. Vakarop dvi budistų šventyklos ir keturios krikščionijos bažnyčios buvo sugriautos. Laikraštyje International Herald Tribune šis incidentas buvo aprašytas straipsnyje „Nepakantumo kibirkštis įžiebė etninių riaušių ugnį“.
Daugelyje šalių etninės mažumos, kurių teises saugo įstatymas, dažnai tampa nepakantos objektu. Įstatymo garantuota laisvė aiškiai nepanaikina nepakantos priežasčių. Nors nepakanta slepiama po uždanga, ji vis tiek egzistuoja. Kokiu nors metu pasikeitus aplinkybėms ir galbūt susidarius nepalankiai nuomonei, užslėpta nepakanta gali lengvai išryškėti. Net jei žmonės nėra tiesiogiai persekiojami, jie gali tapti priešiškumo objektu arba jų idėjos gali būti nuslopintos. Kaip užkirsti tam kelią?
Panaikinti nepakantos priežastis
Žinoma, mes esame linkę atmesti arba nepasitikėti tuo, kas neįprasta, ypač nuomone, kuri skiriasi nuo mūsiškės. Ar tai reiškia, kad tolerancija neįmanoma? JT leidinyje Elimination of All Forms of Intolerance and Discrimination Based on Religion or Belief neišmanymas ir supratingumo stoka įvardijami kaip „vienos iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių nepakantą ir diskriminaciją dėl religijos bei įsitikinimų“. Tačiau su nepakantos priežastimi — neišmanymu galima kovoti. Kaip? Harmoningu lavinimu. „Kovojant su diskriminacija ir nepakanta, lavinimas gali būti svarbiausioji priemonė“, — nurodoma JT žmogaus teisių komisijos pranešime.
Koks turėtų būti šio lavinimo tikslas? Žurnale UNESCO Courier užsimenama, kad, užuot skatinęs atmesti religinius judėjimus, „tolerancijos mokymas turėtų daryti tokią įtaką, kuri pašalintų baimę ir norą atsiskirti, be to, padėtų jaunimui vystyti sugebėjimus savarankiškai spręsti, kritiškai mąstyti ir etiškai samprotauti“.
Akivaizdu, kad žiniasklaida gali vaidinti svarbų vaidmenį padėdama „kritiškai mąstyti ir etiškai samprotauti“. Daugelis tarptautinių organizacijų pripažįsta žiniasklaidos galią formuoti nuomonę ir paremti savitarpio supratimą. Tačiau kad žiniasklaida neskatintų nepakantos, kaip kartais būna, o puoselėtų toleranciją, reikalinga patikima, objektyvi žurnalistika. Kartais žurnalistams tenka nesutikti su populiaria, visuotine nuomone. Jie turi naudotis objektyviais tyrimais ir bešališkais stebėjimais. Tačiau ar to pakanka?
Geriausias būdas kovoti su nepakanta
Tolerancija nereiškia, kad visų mintys turėtų būti vienodos. Žmonės gali nesutarti vienas su kitu. Kai kam gali neabejotinai atrodyti, jog kito asmens įsitikinimai visiškai neteisingi. Žmonės gali netgi viešai kalbėti apie savo nesutarimus. Tačiau kol jie neskleidžia melo, mėgindami sudaryti išankstinę nuostatą, tai nėra nepakanta. Nepakanta pasireiškia tada, kai grupė yra persekiojama, jai taikomi specialūs įstatymai, ji apribojama, uždraudžiama arba kaip nors kitaip jai trukdoma laikytis savo įsitikinimų. Kuomet nepakanta pasiekia aukščiausią ribą, vieni žudo, o kiti miršta už savo įsitikinimus.
Kaip kovoti su nepakanta? Ją galima atskleisti viešai — taip apaštalas Paulius atskleidė savo laikmečio religinių vadovų nepakantumą (Apaštalų darbai 24:10-13). Tačiau, kai yra įmanoma, geriausias būdas kovoti su nepakanta — aktyviai propaguoti toleranciją, tai yra mokyti žmones labiau suprasti kitus. JT ataskaitoje apie anksčiau minėtą nepakantos pašalinimą sakoma: „Kadangi visos nepakantumo bei diskriminacijos formos, pagrįstos religija arba įsitikinimais, gimsta žmonių mintyse, pirmiausia reikia taisyti žmonių mąstyseną.“ Toks mokymas gali net paskatinti žmones ištirti savo įsitikinimus.
Frederikas Majoras, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generalinis direktorius, rašė: „Tolerancija yra žmogaus, turinčio įsitikinimus, dorybė.“ Dominikonų kunigas Klodas Džefris žurnale Réforme rašė: „Tikra tolerancija remiasi tvirtais įsitikinimais.“ Žmogus, kurį jo įsitikinimai patenkina, paprastai nejaučia grėsmės dėl kitų žmonių įsitikinimų.
Jehovos Liudytojai mano, jog puikiausiai palaikyti toleranciją galima kalbant su kitais apie įvairius įsitikinimus. Liudytojai iš tikrųjų tiki Jėzaus pranašyste, kad „bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“, ir yra gerai žinomi savo evangelizacijos darbu (Mato 24:14). Savo tarnyboje jie turi gerų progų išklausyti įvairių religijų žmones, tarp jų ir ateistus, kai šie aiškina savo įsitikinimus. Patys Liudytojai yra pasiruošę paaiškinti savo įsitikinimus tiems, kurie nori klausytis. Taip jie skatina siekti pažinimo ir supratimo. Toks pažinimas ir supratimas padeda lengviau tarpti tolerancijai.
Ne tik tolerancija
Nepaisant geriausių daugelio žmonių ketinimų ir sutelktų pastangų, religinis nepakantumas iš tiesų lieka šių dienų problema. Tikram pokyčiui reikia kažko daugiau. Prancūzijos laikraštis Le Monde des débats pabrėžė tą problemą: „Šiuolaikinė visuomenė pernelyg dažnai kenčia nuo emocinės ir dvasinės tuštumos. Įstatymas gali garantuoti apsaugą nuo tų, kurie grasina religijos laisvei. Teisė gali ir turi garantuoti lygybę prieš įstatymą ir apsaugoti nuo savavališkos diskriminacijos.“ Knygoje Democracy and Tolerance pripažįstama: „Mes turime dar daug nuveikti, kad savitarpio supratimas ir pagarba taptų visuotine elgesio norma.“
Biblijoje žadama, jog netrukus žmonija bus suvienyta tyro garbinimo vieninteliam tikrajam Dievui. Iš to kils pasaulinė brolija, kurioje vyraus pagarba kitiems. Žmonės daugiau nebebus varginami nežinios, nes Dievo Karalystė mokys žmones Jehovos kelių ir taip patenkins jų intelektualinius, emocinius bei dvasinius poreikius (Izaijo 11:9; 30:21; 54:13). Tikroji lygybė ir laisvė įsigalės visoje žemėje (2 Korintiečiams 3:17). Įgydamas aiškų Dievo tikslų žmonijos labui supratimą, tu galėsi pasipriešinti neišmanymui ir nepakantai.
[Rėmelis/iliustracija 11 puslapyje]
Grėsmė religijai
Pastaraisiais metais Prancūzijos valdžia stengiasi užgniaužti Jehovos Liudytojus Prancūzijoje, nesuteikdama jiems tokių sąlygų kaip kitoms religijoms. Neseniai buvo apmokestintos aukos, gautos Liudytojų religinei veiklai remti. Prancūzijos valdžia neteisėtai paskyrė sumokėti 50 milijonų JAV dolerių (mokestį ir baudą), akivaizdžiai siekdama suvaržyti šią 200000 krikščionių bei jiems prijaučiančių asmenų grupę. Tai papiktinantis religinės nepakantos aktas, nukreiptas prieš visus laisvės, brolybės bei lygybės principus.
[Iliustracija 10 puslapyje]
Nepakanta dažnai veda prie smurto
[Iliustracijos 12 puslapyje]
Nepaisant Jehovos Liudytojų religinės veiklos, kai kurie Prancūzijos pareigūnai nelaiko jų religija!