Rusijos Teismo rūmai gina Jehovos Liudytojus

JEHOVOS LIUDYTOJAI džiaugiasi atsakingai parengtais žiniasklaidos pranešimais apie juos. Be to, Liudytojai nori pateikti teisingą informaciją apie save, savo religinius įsitikinimus ir veiklą. Tačiau, pasirodžius klaidingiems ar šmeižikiškiems straipsniams apie juos, siekdami apginti savo religines bei pilietines teises, Liudytojai kartais kreipiasi į vyriausybę. Štai vienas nesenas pavyzdys.

1997 m. rugpjūčio 1 d. populiaraus rusiško laikraščio „Komsomolskaja pravda“, leidžiamo Sankt Peterburge, priede buvo išspausdintas straipsnis, kuriame labai iškreiptai pavaizduoti Jehovos Liudytojai. Straipsnyje, pavadintame „Sekt Peterburgas. Čia bus miestas-šventykla“, autorius Olegas Zasorinas pareiškė, kad Jehovos Liudytojai, skleisdami savo įsitikinimus, daro žalą ir pažeidžia Rusijos konstituciją. Daugiausia buvo puolama iškraipant tokius Biblija pagrįstus Liudytojų įsitikinimus, kaip kraujo perpylimas ir šeimyniniai santykiai. Be to, tame straipsnyje Jehovos Liudytojai buvo pavadinti „sekta“ ir pareikšta, kad, kai kurių žmonių nuomone, tai — „pati pavojingiausia iš visų sektų“.

Administracinis Rusijos Jehovos Liudytojų regioninės religinės organizacijos centras kreipėsi į Rusijos Federacijos prezidentui pavaldžių Teismo rūmų ginčų dėl žiniasklaidos skyrių su prašymu peržiūrėti straipsnyje minimus teiginius, kur Jehovos Liudytojai charakterizuojami kaip apgavikai. 1998 m. vasario 12 d. Jehovos Liudytojų atstovai dalyvavo Teismo rūmų posėdyje ir atsakė į daugybę Rūmų narių, žurnalistų bei teisininkų iškeltų klausimų. Teismo rūmų nariai, siekdami patikrinti, kuo tiki ir ko moko Jehovos Liudytojai, kruopščiai išanalizavo jų leidžiamas publikacijas, ypač knygą Šeimos laimės raktas.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas V. V. Borščevas pažymėjo, jog sąvoka „sekta“ turi grynai neigiamą atspalvį. Ponas Borščevas pareiškė: „[Jausti tokią] laisvę ir klijuoti etiketes ypač pavojinga. Tas faktas, kad Teismo rūmai sutiko nagrinėti Jehovos Liudytojų bylą, yra labai svarbus. Tokių emocijų bei įžeidinėjimų, nukreiptų prieš registruotas religines organizacijas, srautas turi būti sustabdytas.“

Išklausę visų parodymų, Teismo rūmai priėjo prie išvados, kad laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ pasirodęs straipsnis buvo neteisėtas ir neetiškas; be to, nustatyta, jog jis melagingas ir nepagrįstas. „Autorius nepateikė jokių tikslių duomenų... Piktnaudžiaudamas žurnalisto teisėmis, jis gandus paskleidė kaip faktus“, — pažymėjo Teismo rūmai. Priešingai tam, kas buvo pranešta laikraščio straipsnyje, Teismo rūmai nustatė, kad Jehovos Liudytojai laikosi įstatymo ir moko savo narius taikingai gyventi šeimoje bei su kitais žmonėmis, kurie nepalaiko jų religinių įsitikinimų.

Praėjus valandai po paskutinio išklausyto parodymo, Teismo rūmai priėmė sprendimą:

„1. Pripažinti, jog straipsnis „Sekt Peterburgas. Čia bus miestas-šventykla“ pažeidžia Rusijos Federacijos įstatymo ‛Dėl žiniasklaidos’ 4-tą, 49-tą ir 51-ą straipsnius.

2. Rekomenduoti Rusijos Federacijos valstybiniam komitetui, atsakingam už spaudą, apsvarstyti klausimą dėl laikraščio „Komsomolskaja pravda“ redakcijos įspėjimo.

3. Pareikšti papeikimą žurnalistui O. Zasorinui.

4. Rekomenduoti laikraščio „Komsomolskaja pravda“ redakcijai atsiprašyti už neteisingos informacijos, šmeižiančios religinę Jehovos Liudytojų organizaciją, publikavimą.“

Šis Teismo rūmų sprendimas sutampa su religijų žinovo, filosofijos mokslų kandidato Sergejaus Ivanenkos išvadomis. Kruopščiai išstudijavęs Jehovos Liudytojų įsitikinimus ir pabendravęs su jais, p. Ivanenka, pats nebūdamas Jehovos Liudytojas, parašė straipsnį, pasirodžiusį 1997 m. vasario 20—26 d. savaitraštyje „Moskovskije novosti“.a Ponas Ivanenka priėjo prie tokios išvados: „Jehovos Liudytojai išsiskiria savo tvirtu nusistatymu gyventi pagal Bibliją. ... Jehovos Liudytojams Biblija yra konstitucija, civilinis kodeksas ir aukščiausia tiesos išraiška. ... Jehovos Liudytojai gerbiami bendrapiliečių už atsidavimą biblinei tiesai ir troškimą taip nesavanaudiškai ginti savo įsitikinimus.“

Teismo rūmų sprendimas ir p. Ivanenkos komentarai dar kartą patvirtina, jog krikščioniška Jehovos Liudytojų religija ne tik nekelia visuomenei pavojaus, bet tarnauja visų tyraširdžių žmonių naudai. Jehovos Liudytojai yra ‛pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie juose esančią viltį romiai ir pagarbiai’ (1 Petro 3:15, Brb red.).

[Išnaša]