Stebime pasaulį
Vandens krizė
Jeigu „nieko nesiimsime, tai dar nesulaukus 2025-ųjų, du trečdaliai žmonijos kentės nuo troškulio“, — pareiškiama Prancūzijos žurnale L’Express. Laikraštyje Le Figaro nurodoma: „Šiuo metu ketvirtadaliui pasaulio gyventojų geriamas vanduo neprieinamas.“ 1998 m. kovo mėnesį Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija Paryžiuje surengė tarptautinę konferenciją dėl vandens krizės. Daugiau kaip 200 delegatų iš 84 šalių, tarp jų ir Prancūzijos prezidentas, svarstė, kaip apsaugoti pasaulines vandens atsargas. Viena iš svarbiausių problemų ta, kad vanduo dažnai veltui eikvojamas dėl nenašių žemės ūkyje naudojamų drėkinimo sistemų ir nesandarių vandens vamzdžių. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas pabrėžė, jog vanduo yra žmonijos kolektyvinio paveldo dalis, todėl atsakomybė gula ant visos žmonijos pečių.
Perspėjimas dėl kavos puodelių įstaigose
„Kadangi daugelyje įstaigų žmonės kruopščiai neišsiplauna savo kavos puodelių arba neišdezinfekuoja kriauklių bei vietos, kur ruošiama kava, kartkartėmis ten ima vystytis smulkučiai ligų sukėlėjai — tarp jų ir tokios siaubingos bakterijos kaip E. coli“, — pranešama laikraštyje The Toronto Star. Tyrinėtojai Čarlis Gerbė ir Ralfas Miras patikrino 12-os įstaigų kavos puodelius bei kavos ruošimo įrangą. Maždaug 40-yje procentų tų įstaigų kriauklėse rastų puodelių ir 20-yje procentų kempinių buvo prisiglaudusios coli giminės bakterijos, o kartais ir pavojingoji E. coli. „Paprastai jų atsiradimą nulemia antisanitarinės sąlygos“, — sako Gerbė. Pranešimas baigiamas tokia išvada: „Jei nėra indų plovimo mašinos, puodukai turi būti plaunami karštu muilinu vandeniu, paskui dezinfekuojami vandeniniu baliklio tirpalu arba valomi dezinfekcine medžiaga. Skudurėlius bei kempines reikia nuolat plauti.“
Vaikai labiau mėgsta paprastus malonumus
Kaip, tavo vaiko nuomone, tu gali būti gera mama? „Whirlpool“ fondo atliktos 1000 amerikiečių vaikų nuo 6 iki 17 metų apklausos duomenimis, daugumai jų labiausiai patinka kasdieniniai įprasti darbai drauge su mama, iš esmės — „būti kartu“. Mėgstamiausias vaikų užsiėmimas tiesiog su mama „pietauti drauge“. Antroji vieta atiteko pomėgiams „išeiti drauge pavalgyti“ ir „išeiti drauge apsipirkti“. Trečioji vieta nedideliu skirtumu — galimybei „sėdėti kartu ir kalbėtis“. Mamai skirta padėka, kuriai vaikai teikė pirmumą, irgi buvo paprasta. Septyniasdešimt procentų vaikų pasakė, jog dažniausiai jie savo mamą „apkabina ir pabučiuoja“. Kita jų mėgstama padėka buvo žodžiai „aš myliu tave“ ir „ačiū“.
Taršos pavojus vairuotojams
Pasak Londono laikraščio The Times, „į eismo kamštį patekęs vairuotojas įkvepia tris kartus daugiau teršalų negu dviratininkas arba pėsčiasis ir maždaug du kartus daugiau negu autobuso keleivis“. Europos Ekologinės politikos instituto tyrimais nustatyta, jog automobilistai, patekę į lėtai judančių transporto priemonių srautą, įkvepia „be galo daug išsiskiriančių nuodingų dujų“. Transporto ekologinio susivienijimo direktorius Andrius Deivis sako, jog, priešingai įprastai nuomonei, automobilių vairuotojams labiau reikia apsauginių dujokaukių negu dviratininkams, esantiems netoli šaligatvio.
Patogumai karvėms
Kanados laikraštyje The Globe and Mail pranešama, jog pienininkystės fermų tvartuose pasirodo čiužinių, pripildytų supjaustytos sudėvėtų padangų gumos. Manoma, jog tie penkių centimetrų storio čiužiniai gali prailginti karvių amžių ir padidinti jų pieningumą. Pasak pranešimo, „pieninės karvės didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia ant betono“, dėl to joms „atsiranda pėdų skausmas ir pakenkiama kojoms“. Tokie čiužiniai ne tik padeda apsaugoti gyvulių pėdas bei kojas, bet ir sušvelnina smūgį į kelius, kai gyvuliai griūna ant žemės ilsėtis. Čiužinių gamintojas sako, jog tai — sumanymas suteikti karvėms tokį pat pojūtį, tarsi jos gulėtų žolėtoje ganykloje.
Ispanų vaikai ir TV
Europos spaudos agentūra praneša, jog, pasak Jungtinių Tautų vaikų fondo Ispanijos komiteto nario Karloso Marijos Bru, Ispanijoje TV laidas žiūrintis vaikas jau iki dešimties metų pamato vidutiniškai 10000 žmogžudysčių ir 100000 užpuolimo atvejų. Be to, profesorius Luisas Migelis Martinesas pastebėjo, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai ispanų vaikų nuo 4 iki 12 metų amžiaus žiūri televizorių mažiausiai po pustrečios valandos per dieną ir beveik ketvirtadalis — daugiau kaip po keturias valandas kasdien. Pranešime nurodoma, jog vidutiniškai „vaikai prie televizoriaus praleidžia 937 valandas per metus, tai yra daugiau negu mokykloje, kur jie kasmet išbūna 900 valandų“. Pasak Komplutensiano universiteto Informatikos skyriaus darbuotojo Rikardo Pereso Atnaro, TV ekranuose rodomas smurtas yra vienas iš sudėtinių sociologinių veiksnių, galinčių prisidėti prie smurto visuomenėje.
Kinų istorija prasidėjo anksčiau
Ilgai buvo manoma, jog 841 m. p. m. e., Vakarų Džou dinastijos pirmieji Gong He eros metai, buvo pats seniausias laikotarpis, užfiksuotas rašytinėje Kinijos istorijoje. Tačiau, kaip pranešama žurnale China Today, neseniai atrastas ankstesnis dokumentas, kuriame užsimenama apie saulės užtemimą. Jame šis užtemimas siejamas su pirmaisiais Džou dinastijos karaliaus I valdymo metais. Mokslininkai ir istorikai nustatė, jog šis užtemimas įvyko 899 m. p. m. e. Šis atradimas rašytinės kinų istorijos pradžią pastūmėjo daugiau kaip pusę šimtmečio atgal. „Rašytinė Kinijos istorija nenutrūko iki pat XX amžiaus“, — pažymima knygoje Outline of the History of the Chinese People. Šioje knygoje ji vadinama „vienu didžiausių kinų įnašų į visos žmonijos civilizacijos istoriją“.
Neįprasti aromatai
Vyndariai nuo seno žino, kad atskirti vieną vyną nuo kito padeda aromatas. Dabar mokslininkai, siekdami pagerinti vynų skonį, klasifikuoja 500 ar daugiau cheminių medžiagų, galinčių suteikti vynams savitą aromatą. Žurnalas New Scientist praneša, jog mokslininkai yra užsitikrinę žmonių, turinčių juslias nosis, paramą. Uostytojų teigimu, kai kurių atskirų sudėtinių vyno dalių kvapai panašūs į svogūnų, medaus, šparagų, tabako, šokolado bei džiovintų figų kvapą. Kai kurie labiau netikėti deriniai primena „dvokiančių kojinių, sugedusių kiaušinių ar degančios gumos kvapą“. Tam tikras vyno raugas sukuria aromatą, kurį galima apibūdinti įvairiai. Pasak specialistės Džein Robišo, tai „priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja: ar jam tai paįvairina vyną, ar priduoda prakaituotos arklio gūnios kvapą“.
Įdegimas šešėlyje
Australijos Kvynslendo Medicininių tyrimų instituto duomenimis, būnant medžio šešėlyje arba po paplūdimio skėčiu, atrodo, negalima visiškai apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Kaip pranešama laikraštyje The Canberra Times, šešėlis vis dėlto neapsaugo nuo pavienių ultravioletinių spindulių. Biochemikas ir mokslinio darbo bendraautoris dr. Piteris Parsonsas perspėja: „Jei viso Australijos žemyno didžiausiuose miestuose vasaros vidurdienio saulėje rekomenduojama būti ilgiausiai 10—12 minučių, tai žmonės, stovintys arba gulintys šešėlyje, tą patį kiekį [ultravioletinių B spindulių], nuo kurių įdegama, gaus greičiau kaip per valandą.“ Net žiemą ir debesuotomis dienomis sklinda daug ultravioletinių spindulių. Paprastai, kaip pažymi dr. Parsonsas, „kuo giedresnis dangus, tuo didesnė rizika.“
Seminaras dėl kraujo Bulgarijoje
Šių metų pradžioje Sofijoje (Bulgarija) buvo surengtas seminaras, kuriame ypatingas dėmesys buvo skiriamas kraujo išsaugojimui operacijų metu bei kraujo perpylimo alternatyvoms. Seminaras suteikė gerą progą maždaug 500 gydytojų iš visos Bulgarijos pasitarti su kraujo klausimų specialistais iš aštuonių šalių. Profesorius Ivanas Mladjenovas iš Sofijos paaiškino, jog buvusio režimo laikais ‛buvo žinoma labai mažai arba visai nežinoma apie užkrėtimą kraujyje esančiais virusais’ ir ‛į pacientų keliamus klausimus buvo žiūrima kaip į netinkamą elgesį, dėl kurio gali būti nebeteikiama medicinos pagalba’. Seminaro dalyvių atsiliepimai atspindi išaugusį paciento apsisprendimo ir žiniomis pagrįsto sutikimo teisės, patvirtintos Europos žmogaus teisių teismo, supratimą Bulgarijoje.