Apaštalų darbų 1:8. „Gausite galios“

„Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios ir būsite mano liudytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

„Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8, Lietuvos Biblijos draugijos išleistas vertimas, 1999).

Apaštalų darbų 1:8 prasmė

Jėzus savo sekėjams pažadėjo, kad Dievo šventoji dvasia įgalins juos dirbti evangelizacijos darbą visur, net atokiausiose pasaulio vietose.

„Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios.“ Šiais žodžiais Jėzus savo mokinius patikino, kad jam grįžus į dangų jiems bus išlieta šventoji dvasiaa (Jono 14:16, 26). Tas pažadas buvo įvykdytas praėjus dešimčiai dienų po to, kai Jėzus pakilo į dangų (Apaštalų darbų 2:1–4). Šventoji dvasia įgalino mokinius daryti stebuklus, prabilti svetimomis kalbomis ir drąsiai visur liudyti apie Jėzų (Apaštalų darbų 3:1–8; 4:33; 6:8–10; 14:3, 8–10).

„Būsite mano liudytojai.“ Liudytojas yra asmuo, kuris gali patvirtinti, ką yra matęs ar patyręs. Apaštalai vaikščiojo drauge su Jėzumi, tad galėjo patikimai paliudyti apie jo tarnystę, mirtį ir prikėlimą (Apaštalų darbų 2:32; 3:15; 5:32; 10:39). Jų pasakojimai apie tuos dalykus daugelį įtikino, kad Jėzus yra Kristus, žadėtasis Mesijas (Apaštalų darbų 2:32–36, 41). Tie, kas apaštalais patikėjo, irgi ėmė liudyti apie Jėzų, tai yra kalbėti apie jo gyvenimo, mirties ir prikėlimo reikšmę (Apaštalų darbų 17:2, 3; 18:5).

„Iki žemės pakraščių.“ Šiais žodžiais Jėzus nusakė, kaip plačiai bus apie jį paliudyta. Gerąją žinią mokiniai skleis ne vien Judėjoje ir Samarijoje. Garsins ją daug toliau ir su ja pasieks kur kas daugiau žmonių nei pats Jėzus (Mato 28:19; Jono 14:12). Nepraėjus nė trims dešimtmečiams apaštalas Paulius rašė, kad geroji naujiena apie Jėzų „paskelbta visai kūrinijai po dangumi“ – siekė Romą, Partiją (į pietryčius nuo Kaspijos jūros) ir net Šiaurės Afriką (Kolosiečiams 1:23; Apaštalų darbų 2:5, 9–11).

Apaštalų darbų 1:8 kontekstas

Apaštalų darbų knygą Lukas pradeda nuo įvykių, kuriuos aprašė savo Evangelijos pabaigoje (Luko 24:44–49; Apaštalų darbų 1:4, 5). Pirmiausia jis rašo, kad prisikėlęs Jėzus daugel kartų pasirodė savo sekėjams (Apaštalų darbų 1:1–3). Toliau pasakoja, kaip įsikūrė krikščionių bendruomenė ir kaip ji augo nuo pat 33 iki maždaug 61 metų (Apaštalų darbų 11:26).

Kaip rodo Apaštalų darbų 1:8 kontekstas, Jėzaus sekėjai tikėjosi, kad jis sės į Dievo Karalystės valdovo sostą dar jiems gyviems esant (Apaštalų darbų 1:6). Bet Jėzus paaiškino, kad jiems nebūtina žinoti, kada Karalystė bus įkurta (Apaštalų darbų 1:7). Jis paragino verčiau susitelkti į tarnybą ir liudyti apie jį „iki žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8). Šiandien krikščionys irgi tai daro – uoliai garsina gerąją naujieną apie Jėzų ir Dievo Karalystę (Mato 24:14).

Šiame trumpame vaizdo siužete apžvelgiamas Apaštalų darbų knygos turinys.