BIBLIJOS EILUČIŲ PAAIŠKINIMAI
Pradžios 1:1. „Iš pradžių Dievas sukūrė dangų ir žemę“
„Iš pradžių Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1, „Naujojo pasaulio“ vertimas).
„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).
Pradžios 1:1 prasmė
Šioje pirmoje Biblijos eilutėje atskleidžiamos dvi esminės tiesos. Viena, „dangus ir žemė“, arba materialioji visata, turėjo pradžią. Antra, visa tai sukūrė Dievas (Apreiškimo 4:11).
Biblijoje neparašyta nei prieš kiek laiko, nei kaip Dievas sukūrė visatą. Tačiau paaiškinta, kad tam jis panaudojo savo didžią beribę galią (Izaijo 40:26).
Hebrajų kalbos veiksmažodžiu, čia išverstu „sukūrė“, nusakoma tik tai, kas padaryta Dievo.a Biblijoje Kūrėju vadinamas tik Dievas Jehovab (Izaijo 42:5; 45:18).
Pradžios 1:1 kontekstas
Pirma Biblijos eilute pradedamas pasakojimas apie sukūrimą, aprašytą Pradžios 1 ir 2 skyriuose. Nuo Pradžios 1:1 iki 2:4 Biblijoje glaustai kalbama, kaip Dievas kūrė žemę ir visa, kas gyva joje, taip pat pirmuosius vyrą ir moterį. Po šio glausto pasakojimo kiek smulkiau paaiškinta, kaip buvo sukurti vyras ir moteris (Pradžios 2:7–25).
Pradžios knygoje aprašoma, kaip Dievas palaipsniui viską kūrė per šešias „dienas“. Tai buvo ne 24 valandų trukmės paros, o nenurodyto ilgio laikotarpiai. Žodžiu „diena“ gali būti nusakomas įvairios trukmės periodas. Tai akivaizdu iš Pradžios 2:4, kur žodis „diena“ pavartotas kaip žodžio „laikas“ sinonimas. „Diena“ pavadintas ir visas šešių dienų Dievo kūrybinės veiklos laikotarpis.
Klaidingi Pradžios 1:1 aiškinimai
Klaidingas aiškinimas. Visatą Dievas sukūrė prieš keletą tūkstančių metų.
Teisingas supratimas. Biblijoje nenurodyta, kada visata buvo sukurta. Tai, kas rašoma Pradžios 1:1, neprieštarauja mokslininkų apskaičiavimams, kad visatai milijardai metų.c
Klaidingas aiškinimas. Pradžios 1:1 rodo, kad Dievas yra Trejybė, nes hebrajiškas žodis, išverstas „Dievas“, šioje eilutėje pavartotas daugiskaita.
Teisingas supratimas. Titulas „Dievas“ verčiamas iš hebrajų kalbos daugiskaitinio žodžio Elohim, kuriuo pabrėžiamas didingumas arba pranašumas, o ne asmenų skaičius. Viename veikale teigiama, kad Pradžios 1:1 pavartotas daugiskaitinis daiktavardis Elohim „visada derinamas su veiksmažodžio vienaskaitine forma; tokio derinimo pavyzdys galėtų būti žodis „mes“, kurį karalius vartoja turėdamas omenyje savo titulo didingumą, o ne asmenų skaičių“ (New Catholic Encyclopedia, antrasis leidimas, t. 6, p. 272).
Perskaitykite Pradžios 1 skyrių, taip pat paaiškinamąsias išnašas bei nurodytas gretinamąsias eilutes.
a Viename leidinyje apie šį žodį rašoma: „Hebrajų kalboje veikiamosios rūšies veiksmažodis bara, reiškiantis „kurti“, niekada nevartojamas kalbant apie žmogaus veiklą. Taigi žodis bara reiškia tiktai Dievo atliktą darbą“ (HCSB Study Bible, p. 7).
b Jehova yra Dievo vardas (Psalmyno 83:18).
c Apie hebrajų kalbos žodį, išverstą „iš pradžių“, viename leidinyje teigiama: „Šis terminas laiko trukmės nenusako“ (The Expositor’s Bible Commentary, perredaguotas leidimas, t. 1, p. 51).