Ar tikrai Jehovos liudytojai ardo šeimas?

Mes, Jehovos liudytojai, norime, kad tiek mūsų pačių, tiek aplinkinių šeimos būtų tvirtos. Kadangi gerbiame šeimos įkūrėją Dievą, gyvenime stengiamės vadovautis jo duotais patarimais (Pradžios 2:21–24; Efeziečiams 3:14, 15). Matydami tų patarimų naudą, skatiname jais vadovautis ir kitas šeimas. Biblijoje užrašyti pamokymai daugybei žmonių visame pasaulyje padėjo sukurti laimingą šeimą ir ją išsaugoti.

Kaip Jehovos liudytojai prisideda prie šeimų gerovės?

Biblijos patarimai padeda mums tapti geresniais vyrais, žmonomis ir tėvais (Patarlių 31:10–31; Efeziečiams 5:22–6:4; 1 Timotiejui 5:8). Jie gali padėti išlaikyti šeimą tvirtą, net jei kiti šeimos nariai yra kitokių religinių pažiūrų (1 Petro 3:1, 2). Štai ką pasakoja žmonės, kurių antroji pusė tapo Jehovos liudytoju:

• „Pirmus šešerius santuokos metus vien tik ginčijomės ir pykomės. Tačiau tapusi Jehovos liudytoja Ivetė sušvelnėjo, pasidarė kantresnė. Toks jos pasikeitimas išsaugojo mūsų santuoką“ (Klauiras iš Brazilijos).

• „Kai mano vyras Čansa pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, prieštaravau, nes maniau, kad jie ardo šeimas. Bet laikui bėgant supratau, kad Biblija mūsų santuoką tik sustiprino“ (Agnesė iš Zambijos).

Evangelizacijos veikloje apie Biblijos patarimų naudą mes dažnai kalbame su kitais žmonėmis. Štai keletas temų, kurios nušviečiamos mūsų publikacijose:

• kaip išsirinkti tinkamą sutuoktinį,

• kaip įveikti pirmų santuokos metų sunkumus,

• kaip sutarti su uošviais,

• kaip planuoti biudžetą,

• kaip spręsti konfliktus,

• kaip išmokti atleisti,

• kaip auklėti vaikus.

Ar vienam iš sutuoktinių pakeitus religiją šeimoje nekyla nesutarimų?

Reikia pripažinti, kartais taip būna. Pavyzdžiui, tyrimų agentūros „Sofres“ 1998 metų ataskaitoje rašoma, kad 1 iš 20 porų turėjo rimtų nesutarimų, kai vienas iš sutuoktinių tapo Jehovos liudytoju.

Tiesą sakant, pats Jėzus perspėjo, kad dėl tikėjimo jo sekėjų šeimose gali kilti susipriešinimas (Mato 10:32–36). Kaip rašo istorikas Vilis Durantas, jau Romos imperijoje „krikščionys buvo kaltinami šeimų ardymu“.a Panašių kaltinimų šiandien sulaukia ir Jehovos liudytojai. Bet ar tai reiškia, kad patys Jehovos liudytojai tuos nesutarimus ir sukelia?

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors šeimų ardymu kaltinami Jehovos liudytojai, konfliktus dažnai sukelia šeimos nariai, kurie nėra Jehovos liudytojai, nes nenori „pripažinti ir gerbti savo tikinčio giminaičio laisvės išpažinti ir skelbti savo religiją“. Teismas pridūrė: „Tokia situacija įprasta visose šeimose, kuriose sutuoktinių religinės pažiūros skiriasi, ir Jehovos liudytojai nėra išimtis.“b Tačiau Jehovos liudytojai net ir jausdami namiškių priešiškumą stengiasi laikytis Biblijos patarimo: „Niekam neatmokėkite blogu už bloga. [...] Kiek įmanoma, kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:17, 18).

Kodėl Jehovos liudytojai mano, kad tuoktis turėtų tik su savo tikėjimo nariais?

Biblijoje krikščionims patariama tuoktis tik su „Viešpaties tarnu“ – to paties tikėjimo asmeniu – ir mes šio principo laikomės (1 Korintiečiams 7:39). Šis Biblijos pamokymas labai teisingas ir logiškas. 2010 metais žurnale Journal of Marriage and Family buvo rašoma, kad „porų, kuriose abu partneriai išpažįsta vieną religiją, laikosi tų pačių papročių ir įsitikinimų“, tarpusavio santykiai paprastai būna geresni.c

Bet jeigu Jehovos liudytojo sutuoktinis jau yra kitokių religinių pažiūrų, skirtis su juos mes tikrai neskatiname. Biblijoje sakoma: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka su juo gyventi, tegul jos nepalieka. Taip pat moteris, jei jos netikintis vyras sutinka su ja gyventi, tegul vyro nepalieka“ (1 Korintiečiams 7:12, 13). Šio priesako Jehovos liudytojai ir laikosi.