Nesiduok atitraukiamas nuo svarbiausio darbo

1–2. Kokia veikla mums svarbiausia?

KĄ DARAI, jei kas nors netikėtai patraukia dėmesį? Tarkim, vairuoji automobilį ir staiga suskamba telefonas? Net jei skambina skubiu klausimu, dėl to juk nepaleisi vairo iš rankų ir toliau atidžiai žiūrėsi į kelią, kad nesukeltum avarijos.

² Gyvenime būna daugybė svarbių reikalų, bet visų svarbiausia yra dvasinė veiklaa (Mt 6:33). Kaip vairuotojas dėmesingai žvelgia į kelią, taip ir mes turime nesiduoti nuo jos atitraukiami (Pat 4:25; Mt 6:22).

3. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Aišku, tu ir pats puikiai supranti, kad dvasinė veikla turi būti pirmoje vietoje. Vis dėlto, kad niekas neišstumtų jos į antrą planą, reikia likti budriam (Lk 21:​34–36). Tolesni patarimai padės be blaškymosi tarnauti Dievui. Aptarsime, (1) kas būtent gali atitraukti mūsų dėmesį, (2) kaip Jėzus to išvengė ir (3) kaip galime sekti jo pavyzdžiu.

KAS GALI ATITRAUKTI MŪSŲ DĖMESĮ

4–6. Kokie dalykai gali atimti daug laiko ir jėgų?

⁴ Gyvenime tenka rūpintis daug kuo: spręsti sveikatos problemas, tvarkyti šeimos ar kokius nors kitus būtinus reikalus. Tam, aišku, skiriame nemažai dėmesio. Tačiau jeigu būsime neatsargūs, rūpesčiai gali visiškai užvaldyti protą, atimti gausybę laiko ir išsekinti jėgas.

⁵ Daugelį vargina politinės suirutės, ekonominiai sunkumai, epidemijos ir kitos šio pasaulio bėdos (2 Tim 3:1). Kai jos paliečia mus asmeniškai, gali kilti stiprus nerimas ir emocinė įtampa.

⁶ Sukrėtimų būna net tokių, kurie apverčia gyvenimą aukštyn kojom ir situacija pasidaro tiesiog nepakeliama. Tai suprantama, nes žmogus nebuvo sukurtas kęsti nuolatinį stresą. Kai kurie jaučiasi lyg žuvis, išmesta į krantą, ir norėdami pabėgti nuo visos tos įtampos pasineria į laisvalaikio užsiėmimus ir pramogas. O kaip tu? Ką galėtum daryti, jeigu atsidurtum sunkioje situacijoje? Pažiūrėkime, ką darė Jėzus Kristus. Jei seksime jo pėdomis, nuo tarnybos Dievui mūsų niekas neatitrauks.

JĖZUS SUSITELKĖ Į DVASINĘ VEIKLĄ

7. Kokia veikla Jėzus būtų galėjęs užsiimti?

⁷ Jėzus irgi galėjo imtis visokios veiklos, pavyzdžiui, spręsti socialines ar politines problemas. Daugelis gyveno vargingai, kai kurie sunkiai sirgo (Mt 14:14; Mk 14:7). Žmonės kentė romėnų jungą ir netgi skriaudas nuo savo tautiečių. Tad matydami, kokią galią Jėzus turi ir kokius stebuklus geba daryti, jie norėjo paskelbti jį karaliumi (Jn 6:​14, 15). Šėtonas irgi gundė Jėzų siūlydamas trumpiausią kelią į pasaulio valdovo sostą (Mt 4:​8, 9). Net apaštalas Petras, vienas artimiausių bičiulių, kartą pamėgino atkalbėti nuo pasiaukojamos misijos ir sakė: „Pagailėk savęs, Viešpatie“ (Mt 16:​21, 22).

8. Kodėl niekas negalėjo išmušti Jėzaus iš vėžių?

⁸ Kodėl niekas negalėjo išmušti Jėzaus iš vėžių? Pirma, jis mąstė taip, kaip buvo išmokytas Jehovos (Jn 8:28; 14:9). Antra, buvo pasinėręs į dvasinę veiklą (Mt 9:35). Trečia, niekad nepamiršo, kas yra visų svarbiausia (Jn 4:34). Jėzus iškart atmetė Šėtono gundymus ir nepriėmė Petro geranoriško pasiūlymo pagailėti savęs (Mt 4:10; 16:23). Jis neleido, kad kitų nuomonė ar veiksmai atitrauktų nuo Dievo skirtos užduoties. Mūsų tvirtybė, tiesa, gali būti išmėginta ir kitaip. Tačiau jei įsižiūrime į Jėzaus parodytą pavyzdį, gebėsime tuos mėginimus sėkmingai atlaikyti.

SEKIME JĖZAUS PAVYZDŽIU

9. Kaip galime „suprasti, kokia yra Jehovos valia“? (Efeziečiams 5:17)

⁹ Ugdykimės tokią kaip Jehovos mąstyseną. Apaštalas Paulius rašė, kad turime stengtis „suprasti, kokia yra Jehovos valia“. (Perskaityk Efeziečiams 5:17.) Vadinasi, būtina studijuoti jo Žodį. Tiesa, ne kiekvienu atveju Biblijoje rasime konkretų nurodymą, kaip pasielgti. Tačiau jeigu stropiai gilinamės į jos mokymus bei principus, galime įžvelgti, ką tuo klausimu Jehova mano. Tada beliks noriai tai pritaikyti.

10. Ko ir kodėl dera prašyti Jehovos?

¹⁰ Skaitydami Biblijoje, kaip Jehova elgiasi su žmonėmis, pasvarstykime: „Ką tai apie jį pasako? Ko mane pamoko?“ (Jer 45:5). Taip pat atminkime, kad Dievo mintys toli pranoksta mūsų supratimą (Iz 55:9). Tad melskime, kad jis padėtų permanyti ir perimti jo požiūrį (1 Jn 5:14). Ir prašykime pamokyti mus vykdyti jo valią (Ps 143:10).

11. Ką daryti Jehova mus ragina?

¹¹ Kodėl Jehova ragina mus nesiduoti atitraukiamiems nuo dvasinės veiklos? Todėl, kad tik taip išliksime budrūs iki pat šios sistemos pabaigos (Mt 24:44). Dievas nenori, kad apsisunkintume bereikalingais rūpesčiais (Mt 6:​31, 32). Jis teikia mums jėgų ir duoda daug išmintingų pamokymų. Jeigu jais vadovausimės, neužvaldys nerimas dėl sveikatos, darbo, būsto, šeimos ir kitų reikalų (Ps 55:22; Pat 3:​5–7).

12. Ko reikia, kad neužvaldytų nerimas dėl pasaulyje vykstančių negerovių? (Mato 5:3)

¹² Būk pasinėręs į dvasinę veiklą. Pasaulyje tiek daug negerovių, kad nerimo visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau jas ištaisyti ne mūsų jėgoms, todėl susitelkiame į prasmingesnius siekius. Pavyzdžiui, deramai rūpinamės savo dvasine mityba. Patenkinti šį Dievo įdiegtą poreikį tiesiog būtina, todėl stropiai tyrinėjame jo Žodį. (Perskaityk Mato 5:3.) Taip pat negailime jėgų mums skirtoje šventoje tarnyboje. Kadangi savo laiką naudojame išmintingai, patys esame laimingi ir džiuginame savo dangiškąjį Tėvą (Pat 23:15).

13. Kaip galime pritaikyti pamokymą „kuo geriau naudokite laiką“?

¹³ Apaštalas Paulius bendratikius irgi ragino: „Kuo geriau naudokite laiką“ (Ef 5:​15, 16). Čia kalbama ne vien apie našumą dirbant įprastus kasdienius darbus. Pauliaus žodžiai skatina susimąstyti, kaip leidžiame likusias šios nedoros sistemos dienas. O kam geriausia naudoti savo laiką? Ar verta ištisai sekti nepaliaujamu srautu plūstančias blogas naujienas? Ar tai nebūtų tuščias laiko eikvojimas? Pasaulį krečiantys įvykiai tik stumia į neviltį ir gali numušti uolumą tarnyboje. Tad nusistatykime ribas, kiek laiko skirsime domėtis pasaulio įvykiais. Taip išsaugosime vidinę ramybę ir neapleisime išties ugdančios dvasinės veiklos. Taip pat stenkimės kiek įmanoma stropiau darbuotis evangelizacijos darbe, pavyzdžiui, dar daugiau žmonių aplankyti pakartotinai. Pasinaudokime kiekviena proga paskelbti gerąją naujieną, kad „visokie žmonės būtų išgelbėti ir aiškiai suprastų tiesą“ (1 Tim 2:4).

14. Nuo ko dar mus apsaugo dvasinė veikla? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Dvasinė veikla taip pat apsaugo nuo baimės. Mūsų pernelyg netrikdo politiniai neramumai, ekonominės krizės ir plintančios ligos. Žinome, kad šitaip pildosi Biblijoje užrašytos pranašystės ir kad atėjus metui Jehova išvaduos žemę iš visų kančių. O šiomis paskutinėmis dienomis jis suteiks jėgų negandas ištverti (Ps 16:8; 112:​1, 6–8).

15. Į ką susitelkti skatina „sveika nuovoka“? (1 Petro 4:7)

¹⁵ Nepamiršk, kas yra visų svarbiausia. Nesuprasdami, kad artėja šios sistemos pabaiga, daugelis žmonių tiesiog nori kuo smagiau nugyventi savo dienas. Pramogos, žinoma, nėra blogas dalykas. Tačiau saugokimės perimti pasaulio požiūrį ir išlaikykime „sveiką nuovoką“. (Perskaityk 1 Petro 4:7.) Užuot pasinėrę į laisvalaikio užsiėmimus ir kitus malonumus, laiką leiskime išmintingai. Tuo parodysime, kad išties mąstome Jehovos mintimis ir suprantame, kas dabar svarbiausia (2 Tim 1:7).

16. Į ką Jėzus susitelkė paskutinėmis gyvenimo valandomis?

¹⁶ Jėzus niekada neišleido iš akių to, kas svarbiausia. Paskutinėmis gyvenimo valandomis jam ypač rūpėjo nepalūžti ir ištikimai vykdyti Dievo valią. Todėl karštai savo dangiškajam Tėvui meldėsi. O mokiniai neįstengė likti budrūs kaip Jėzus. „Liūdesio išsekinti“, jie užmigo (Lk 22:​39–46; Jn 19:30).

17. Kaip daugelis naudojasi socialiniais tinklais ir koks dėl to kyla pavojus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ Paskutinių dienų įvykių ir emocinės įtampos sekinami, mes irgi galime prarasti dvasinį budrumą. Daugelis žmonių ieškodami atgaivos ištisas valandas praleidžia socialiniuose tinkluose – bendrauja su draugais ir giminaičiais, dalijasi naujienomis, nuotraukomis ir taip toliau. Taip pat internete ieško pramogų. Kai kurie naujienoms gaudyti ir platinti skiria gausybę laiko. Tad turime būti atsargūs, kad neįstrigtume socialiniuose tinkluose. Pasvarstyk: „Ar internetas mane atgaivina? O gal tik atitraukia nuo svarbesnių dalykų?“

18. Kodėl turime būti atsargūs rinkdamiesi pramogas?

¹⁸ Galbūt naudojiesi filmų bei televizijos serialų transliavimo platformomis? Arba mėgsti žiūrėti vadinamuosius trumpukus ar žaisti žaidimus? Tai visai smagu ir padeda atsipalaiduoti. Tačiau ir čia reikia sveikos nuovokos. Iš anksto apsispręsk, ką žiūrėsi ir kiek laiko tam skirsi. Filmukui pasibaigus dažniausiai iškart siūlomas kitas, kartais net su smurto ar amoralumo elementais. Vienas mūsų brolis iš Azijos pradėjo žiūrėti filmukus vaizdo įrašų platformoje. Jis paleisdavo vis naujus pasiūlytus įrašus, nenugręždavo akių netgi nuo nepadorių scenų. Galiausiai perėjo prie pornografijos. Laimei, vyresniųjų ir rūpestingų draugų padedamas atsitokėjo ir ėmėsi ryžtingų veiksmų – ištrynė srautinio transliavimo programas ir nusistatė ribas, kiek laiko praleis internete. Tad ir tu gerai pagalvok, kokias pramogas renkiesi.

19. Kas nutiktų, jei svarbiausia gyvenime taptų pomėgiai?

¹⁹ Atostogos ir laisvalaikio pomėgiai taip pat padeda prasiblaškyti ir netgi palaikyti gerą sveikatą. Tačiau jeigu mėgstamiems užsiėmimams ir poilsiavimui eikvosime pernelyg daug laiko, jo gali nelikti svarbesniems dalykams (Fil 1:10). Tad vadovaukis sveika nuovoka ir pamąstyk, ar pramoginė veikla tavo gyvenime neišstumia to, kam turėtum skirti daugiausia dėmesio? Ar išties gerai suvoki, kad „visų dalykų galas jau arti“?

20. Kuo mums naudinga susitelkti į dvasinę veiklą?

²⁰ Susitelkti į tarnybą Jehovai ir laikytis gerų dvasinės veiklos įpročių visokeriopai naudinga (Iz 48:17). Tada turime daugiau jėgų atlaikyti išbandymus, negąsdina pasaulį krečiantys įvykiai ir netampame priklausomi nuo pramogų. Todėl ir toliau ugdykimės tokią kaip Jehovos mąstyseną, būkime užsiėmę dvasiniais reikalais ir neišleiskim iš akių to, kas svarbiausia. Visomis jėgomis vykdykime savo dangiškojo Tėvo valią ir tvirtai įsikibkime į „tikrąjį gyvenimą“ (1 Tim 6:19).