Lavink „mokymo išmonę“ tarnyboje

1. Ką ir kodėl turėtume nuolat lavinti? (2 Timotiejui 4:2; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

JĖZUS savo sekėjams paliepė: „Darykite mano mokiniais visų tautų žmones [...], mokykite laikytis visko, ką esu jums įsakęs“ (Mt 28:​19, 20). Taigi visi krikščionys įpareigoti mokyti. Žinoma, Jehova patraukia tuos žmones, kurių širdis „pasirengusi priimti tiesą“, ir surasti juos padeda angelai (Apd 13:48; Jn 6:44; Apr 14:6). Bet ir mes patys turim pasistengti, kaip kad darė apaštalai Paulius ir Barnabas. Antai skaitome, kad Ikonijaus sinagogoje jiedu „kalbėjo taip, kad įtikėjo daugybė žydų ir graikų“ (Apd 14:1). Pasiekti klausytojų širdis šiems skelbėjams, be abejo, padėjo „mokymo išmonė“. (Perskaityk 2 Timotiejui 4:2.) Vadinasi, mums visiems svarbu ją nuolat lavinti.

2. Kodėl kai kuriems atrodo, kad gerais mokytojais niekada netaps?

² Gal atrodo, kad esi per mažai išprusęs, stokoji gabumų ir geru mokytoju niekada netapsi? Kaip skaitome Biblijoje, ne vienas Dievo tarnas jausdavosi panašiai (Iš 4:10; Jer 1:6). O kai kurie savimi nusivilia, jei tarnyboje nesulaukia tokių gerų rezultatų kaip kiti. Suprantama, geroji naujiena sudomina ne kiekvieną užkalbintą žmogų. Tai priklauso ne vien nuo mūsų pastangų. Norėdami rasti doros širdies žmones kliaujamės Jehovos ir angelų pagalba. Vis dėlto turėtume pasistengti, kad geroji naujiena iš mūsų lūpų skambėtų patraukliai. Tad straipsnyje ir apžvelkime tris patarimus, kaip galime lavinti mokymo išmonę tarnyboje.

BŪK ATJAUTUS IR SUPRATINGAS

3. Kodėl Jėzus gebėjo pasiekti klausytojų širdis?

³ Jėzus „žinojo, kas slypi žmogaus širdyje“ (Jn 2:25). Jis perprato, kaip jo klausytojai mąsto ir kaip jaučiasi, taip pat ko jiems labiausiai reikia, todėl gebėjo pasiekti širdis. Dauguma tautiečių buvo dvasiškai apleisti, juos slėgė begalė judaizmo vadovų įvestų taisyklių (Mt 9:36; 23:4). Todėl Kalno pamoksle Jėzus būtent apie tai ir kalbėjo. Nėra ko stebėtis, kad žmonės įdėmiai klausėsi.

4. Apie ką mums vertėtų pagalvoti? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁴ Mes stenkimės suprasti, su kokiais sunkumais pašnekovas susiduria. Šioje sugedusioje Šėtono valdomoje sistemoje vienokių ar kitokių bėdų patiria kiekvienas. Tad pagalvok, kas labiausiai rūpi tavo krašte gyvenantiems žmonėms. Gal koks nors plačiai nuskambėjęs įvykis? Gal tėvams neramu dėl vaikų saugumo mokykloje? O daug kam gal sunku susirasti darbą? Įsivaizduok, kaip nelengva visa tai ištverti tiems, kas nežino Biblijoje užrašytų pažadų (2 Tim 3:1; Iz 65:​13, 14).

5. Kuo Jėzus akivaizdžiai skyrėsi nuo fariziejų? (Mato 11:​28–30)

⁵ Jėzaus susirūpinimas kitų gerove buvo akivaizdus iš jo elgesio. Fariziejai į paprastus žmones žiūrėjo iš aukšto, niekino juos ir laikė neišmanėliais (Mt 23:13; Jn 7:49). O Jėzus elgėsi geraširdiškai ir pagarbiai. Kadangi buvo „romus ir nuolankios širdies“, jis gebėjo mokyti paveikiai. (Perskaityk Mato 11:​28–30.) Tad ir mes su savo klausytojais visada elkimės maloniai ir kilniai.

6. Kaip dera elgtis, jei užkalbintas žmogus supyksta?

⁶ Kaip tad reaguosi, jei žmogus pareikštų, kad jam neįdomu, arba netgi imtų plūstis? Savaime aišku, turėtum susivaldyti ir neatsakyti pykčiu. Bet ne tik. Jėzus mokė: „Darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminkite tuos, kurie siunčia jums prakeiksmus, melskitės už tuos, kurie jus užgaulioja“ (Lk 6:​27, 28). Tikriausiai žmogus taip reaguoja ne iš blogos valios. Suprantama, galime sutikti ir labai priešišką asmenį. Tačiau kiti būna suirzę dėl problemų šeimoje arba kokių nors kitų su mumis visai nesusijusių aplinkybių. Gal tiesiog pasitaikė, kad tuo metu žmogaus nuotaika nekokia. Šiaip ar taip, nepamirškime, ką patarė apaštalas Paulius: „Jūsų žodžiai visada tebūna malonūs, druska pagardinti; tada mokėsite kiekvienam atsakyti“ (Kol 4:6). Stenkimės būti supratingi ir įžvalgūs. Jei neužsigausime išgirdę šiurkštų žodį, galbūt netgi rasis daugiau galimybių paliudyti tiesą.

KLIAUKIS DIEVO ŽODŽIO GALIA

7. Iš ko akivaizdu, kad Jėzus kliovėsi Dievo Žodžiu? (Jono 7:​14–16)

⁷ Jėzus rėmėsi ne savo supratimu, o Dievo Žodžiu. Jis aiškino jo mokymų praktinę vertę ir kalbėjo paprastai, kad klausytojai viską lengvai suprastų ir įsimintų. Todėl žmonės „labai stebėjosi, matydami, kad jo mokymas turi galią, kitaip nei Raštų aiškintojų“ (Mk 1:22). Čia minimi Raštų aiškintojai savo žodžius grįsdavo žinomų rabinų pamokymais. O Jėzus ištisai cituodavo šventuosius raštus. Atmink, kad jis buvo Dievo Sūnus ir atėjo į žemę iš dangaus, tad galėjo tiesiog priblokšti visus savo žiniomis ir išmintimi. Bet to nedarė. Jėzus skatino žmones sutelkti dėmesį į Dievo Žodį ir į jo valią. (Perskaityk Jono 7:​14–16.)

8. Kaip apaštalas Petras sekė Jėzaus pavyzdžiu?

⁸ Tokiu Jėzaus pavyzdžiu sekė ir jo mokiniai. Antai apaštalas Petras per 33 m. Penkiasdešimtines kreipėsi į didžiulę minią ir remdamasis šventaisiais raštais paaiškino, kokios pranašystės išsipildė Jėzui (Apd 2:​14–36). Nors Petras nebuvo mokęsis to meto religinėse mokyklose, jo kalba pasiekė klausytojų protą ir širdį (Apd 2:37). Daugelis „noriai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir taip tą dieną prie [Kristaus sekėjų] prisidėjo apie trys tūkstančiai“ (Apd 2:41).

9. Kodėl mokydami visada turime remtis Biblija?

⁹ Tad ir tu visada remkis Biblija, nes jos galia pasiekti slapčiausias žmogaus širdies kerteles neprilygstama (Hbr 4:12). Kaip ragino apaštalas Paulius, skelbk Dievo žodžius, o ne savo išmąstymus (2 Tim 4:2). Patarlių 2:6 sakoma: „Jehova duoda išminties, jo lūpose – išmanymas ir supratimas.“ Cituodami šventuosius raštus leidžiame kalbėti pačiam Jehovai (Mal 2:7). Taip visi gali pamatyti, kad Biblijos mokymai daug pranašesni už žmogaus išmintį. Ji parašyta Dievo įkvėpimu ir atskleidžia, kaip pelnyti mūsų Kūrėjo draugystę ir gyventi laimingai ir prasmingai (2 Tim 3:​16, 17).

10. Kaip padėti studijuotojui gilintis į Dievo Žodį?

¹⁰ Ruošdamasis vesti studijas gerai apgalvok, į kurias Biblijos eilutes derėtų atkreipti mokinio dėmesį. Jis turi matyti, kad iliustracijos ir vaizdo siužetai yra tik pagalbinės priemonės, o pagrindinis vadovėlis – Biblija. Tad esmines eilutes su mokiniu atsiverskite ir apsvarstykite, kad jo išvados remtųsi tomis eilutėmis. Net kai aptariate iliustracijas ar siužetus, padėk studijuotojui įžvelgti, kokius Biblijos mokymus ar principus jie pabrėžia. Neprivalai kalbėti daug ar skaityti visas iš eilės pamokoje nurodytas Biblijos eilutes. Svarbiausia, kad studijuotojas gerai suprastų tas, į kurias sutelksite dėmesį. Duok jam laiko pamąstyti ir, prireikus, eilutę perskaitykit dar kartą. Tada tai išties bus ne mūsų leidinio, ne iliustracijų ir ne vaizdo siužetų, o Biblijos studijavimas (1 Kor 2:13).

11–12. a) Kaip elgiasi kantrus mokytojas? (Apaštalų darbų 17:​1–4; taip pat žiūrėk iliustraciją.) b) Ko daugelis žmonių nenutuokia ir kaip galime jiems pagelbėti?

¹¹ Jeigu mokiniui ką nors sunku suprasti, „skelbk žodį [...] su visa kantrybe“. Kai kurių pažanga būna lėta, jiems nelengva suvokti netgi tas tiesas, kurios mums atrodo labai aiškios. Antai Tesalonikoje apaštalas Paulius turėjo ne kartą susitikti su žydais ir aiškinti jiems Raštus, kol galiausiai kai kurie iš jų įtikėjo. (Perskaityk Apaštalų darbų 17:​1–4.)

¹² Kantrus mokytojas neuždavinėja daugybės klausimų ir vengia pagundos pats į juos atsakinėti. Stenkis atidžiai savo studijuotoją išklausyti ir perprasti jo požiūrį. Drauge atsiverskite ir aptarkite tam tikras Biblijos eilutes, padedančias suvokti, ką jūsų aptariamu klausimu kalba Dievas. Ir atmink, kad kai kurie žmonės nė nenutuokia, kas per knyga yra Biblija ir kas joje rašoma. Gal vertėtų atsinešti ir parodyti spausdintą jos egzempliorių, kad studijuotojas matytų, kokios apimties ši knyga? Arba atkreipk jo dėmesį į „Naujojo pasaulio“ vertimo pradžioje esantį „Įvadą į Dievo Žodį“. Iš jo taip pat akivaizdu, kad Biblijoje yra daug vertingų dalykų. Pavyzdžiui, aptarkite eilutes, atsakančias į įvado 15-ą klausimą. Šitaip studijuotojas supras, kad laikytis Dievo pamokymų naudinga jau dabar. Trumpai sakant, jei padėsi mokiniui patirti Dievo Žodžio galią, studijos bus išties našios.

PADĖK MOKINIUI PAŽINTI JEHOVĄ

13. Pailiustruok, kas per studijas turi būti dėmesio centre.

¹³ Svarbiausia yra, kad žmogus pažintų Jehovą ir su juo susidraugautų (Jok 4:8). Tam tikra prasme mūsų darbas primena scenos šviesų operatoriaus pareigas. Prožektorius jis turi kreipti ne į save, o į sceną, į pagrindinius spektaklio veikėjus, kad žiūrovai sutelktų dėmesį į juos. Panašiai ir per Biblijos studijas dėmesio centre turi būti ne mokytojas, o Jehova.

14. Kaip galime skatinti studijuotoją mąstyti apie Jehovą?

¹⁴ Padėk studijuotojui ugdytis troškimą visu kuo džiuginti Jehovą (Pat 27:11). Jam reikia daugiau nei tik išmokti tam tikrų elgesio taisyklių, tarsi stotų į kokį klubą. Stipriausia paskata keisti gyvenseną yra dėkingumas ir meilė Dievui. Tad jeigu studijuotojui sunku mesti blogą įprotį, paklausk: „Kodėl Jehovai tai atgrasu? Kodėl jis nori, kad atsikratytum įpročio, teikiančio malonumą? Ką tai pasako apie jo meilę mums?“ Kuo daugiau skatinsi studijuotoją mąstyti apie Jehovą, tuo labiau jis įsitikins, kad turi nuostabų dangiškąjį Tėvą. O tai stipriai motyvuos Jehovos klausyti.

TOLIAU UGDYKIS MOKYMO IŠMONĘ

15. Kaip galime toliau lavinti mokymo įgūdžius?

¹⁵ Maldose prašyk Jehovą, kad padėtų toliau tobulinti mokymo įgūdžius (1 Jn 5:14). Stenkis juos lavinti pritaikydamas patarimus, kuriuos girdi per bendruomenės sueigas. Taip pat į savo vedamas studijas kvieskis skelbėjus, turinčius daug patirties mokymo darbe. Teiraukis jų pasiūlymų. Ir ruošdamasis studijoms apgalvok, ko tavo mokinys gali nežinoti, į aptariamą klausimą pažvelk jo akimis. Tada bus lengviau padėti jam suvokti, kiek gera gyvenime duoda gilinimasis į Dievo Žodį. Šitaip žmogus išsiugdys artimą draugystę su Jehova ir patirs, kokia laimė yra jam tarnauti (Ps 1:​1–3).

16. Kodėl mums visiems verta lavinti mokymo išmonę?

¹⁶ Padėti kitiems pažinti Jehovą yra vienas maloniausių dalykų. Šio džiugaus darbo nestigs ir naujajame pasaulyje. Tad gerąją naujieną stenkimės skelbti su „mokymo išmone“ – būkime atjautūs, supratingi, kliaukimės Dievo Žodžio galia ir kalbėkime, koks nuostabus yra mūsų Kūrėjas Jehova.