Mūsų viltis – išpirka

1–2. Iš ko visi trokštame išsivaduoti? (Romiečiams 7:​22–24; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

ĮSIVAIZDUOK, griūva pastatas ir po griuvėsiais lieka žmogus. Jis gyvas, bet negali išsilaisvinti. Telieka tikėtis, kad kas nors išgirs pagalbos šauksmą.

² Tam tikra prasme visi esame tokioje padėtyje. Nepaklausęs savo Kūrėjo, Adomas tapo nusidėjėliu. Nuodėmingą prigimtį iš jo paveldėjo ir vaikai. Todėl nuodėmė užgriuvo visą žmoniją ir iš jos neįmanoma išsivaduoti. Apie tokią apgailėtiną būklę apaštalas Paulius rašė Laiške romiečiams. (Perskaityk Romiečiams 7:​22–24.) Jis troško būti išlaisvintas iš „mirčiai pasmerkto kūno“. Paulių, kaip ir visus mus, slėgė paveldėta nuodėmė, vedanti į mirtį (Rom 6:23). Ar mums yra vilties išsivaduoti?

3. Ką mums suteikė išpirka?

³ Mintis apie nuodėmę Paulius užbaigia pozityvia gaida. Paklausęs „kas išvaduos mane iš šitai mirčiai pasmerkto kūno?“, pats ir atsako: „Dėkui Dievui, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų būsiu išvaduotas“ (Rom 7:25). Paulius turėjo omenyje Jėzaus išperkamąją auką.a Ji atvėrė kelią (1) į nuodėmių atleidimą, (2) į dvasinį išgydymą ir (3) į susitaikymą su Dievu. Aptarkime šiuos tris punktus paeiliui ir taip dar labiau sustiprinsime savo meilę „vilties Dievui“ (Rom 15:13). Taip pat pajausime dar didesnį dėkingumą Jėzui, dėl kurio aukos „mums atleidžiamos nuodėmės“ (Kol 1:14).

NUODĖMIŲ ATLEIDIMAS

4–5. Kodėl mums visiems reikia nuodėmių atleidimo? (Mokytojo 7:20)

⁴ Be išpirkos mums nebūtų atleidžiamos nuodėmės. Visi esame netobuli, tad nusidedame tiek žodžiu, tiek elgesiu. (Perskaityk Mokytojo 7:20.) Kai kurios nuodėmės labai sunkios, pavyzdžiui svetimavimas ar žmogžudystė. Pagal Mozės įstatymą už jas buvo baudžiama mirtimi (Kun 20:10; Sk 35:​30, 31). Tačiau net ir lengvesni nusižengimai vis tiek yra nuodėmės. Antai Dovydas vienoje psalmėje sakė: „Aš būsiu apdairus ir saugosiuos, kad liežuviu nenusidėčiau“ (Ps 39:1). Išties, kartais nusidedame net kalbėdami (Jok 3:2).

⁵ Be abejo, ir pats esi pasakęs, ko nedera. Arba padaręs ką nors, dėl ko paskui gailėjaisi. Visiems taip nutinka. Biblijoje rašoma: „Jeigu teigiame: „Mes esame be nuodėmės“, klaidiname patys save ir tiesos mūsų širdyse nėra“ (1 Jn 1:8).

6–7. Kokiu pagrindu Jehova atleidžia mums nuodėmes? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Išpirka suteikė Jehovai pagrindą atleisti mūsų nuodėmes (Ef 1:7). Tačiau tai nereiškia, kad jis nekreipia į jas dėmesio. Nuodėmės Dievą rūstina (Iz 59:2). Kadangi Jehova visada laikosi tobulų teisingumo normų, jis negalėtų atleisti nuodėmių be teisinio pagrindo.

⁷ Mozės įstatymas reikalavo izraelitų išpirkti savo nuodėmes gyvulių aukomis (Kun 4:​27–31; 17:11). Tos aukos vaizdavo didingesnę – Jėzaus gyvybės auką, dėl kurios žmonija bus dosniai laiminama. Ši auka ir yra teisinis nuodėmių atleidimo pagrindas. Apie nepaprastą Jėzaus aukos galią Paulius kalbėjo laiške Korinto krikščionims. Išvardijęs, kokių negerovių jie atsikratė, apaštalas rašė: „Dabar esate nuplauti, pašventinti, pripažinti teisiais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo dvasia“ (1 Kor 6:​9–11).

8. Apie ką vertėtų pamąstyti dienomis prieš Minėjimą?

⁸ Dienomis prieš Minėjimą pamąstyk, kiek daug Jehovos atlaidumas reiškia tau. Pavyzdžiui, išpirka vaduoja iš graužaties dėl praeities nuodėmių. Dėl jų jau atgailavai, todėl gali toliau ramia sąžine tarnauti Jehovai. O kaip, jei kaltės jausmas neapleidžia? Gal vis sukasi mintis: „Suprantu, Jehova atleido, bet aš sau atleisti negaliu.“ Jei taip atrodo, prisimink, kad atleisti nuodėmes yra Jehovos valioje ir kad teismą jis yra pavedęs savo Sūnui. Nei tau, nei kuriam kitam žmogui jis nesuteikė teisės spręsti, kas yra vertas gailestingumo, o kas ne. Biblijoje sakoma: „Jeigu gyvename šviesoje, kaip ir Dievas gyvena šviesoje, [...] jo Sūnaus Jėzaus kraujas nuvalo visas mūsų nuodėmes“ (1 Jn 1:​6, 7). Šis Biblijos mokymas toks pat patikimas, kaip ir visi kiti. Išpirka suteikia Jehovai teisinį pagrindą dovanoti mums nuodėmes ir jis juo tikrai naudojasi, nes yra labai atlaidus (Ps 86:5).

DVASINIS IŠGYDYMAS

9. Kas dar, be blogų poelgių, vadinama nuodėme? (Psalmyno 51:5)

⁹ Biblijoje žodžiu „nuodėmė“ vadinamas ne vien blogas veiksmas. Juo įvardijama ir mūsų nuodėminga būklė. (Perskaityk Psalmyno 51:5.) Tai apgailėtinas paveldas, dėl kurio ne tik darome bloga, bet sergame, senstame ir mirštame. Net kūdikiai, nors nepadarė jokių nuodėmių, gali susirgti ir mirti. Kentėti tenka tiek blogiems, tiek geriems žmonėms. Tą nuodėmingumą paveldi visi iki vieno Adomo palikuoniai.

10. Kaip Adomą ir Ievą sugadino nuodėmė?

¹⁰ Tik pagalvok, kaip nuodėmė sugadino pirmąją žmonių porą. Viduje juos ištiko tikra griūtis. Sulaužę Dievo įstatymą, kurio „esmė [buvo] įrašyta jų širdyse“, Adomas ir Ieva tuojau pat patyrė to pasekmes (Rom 2:15). Jų savimonė pakriko. Išsigandę savo nuogumo, ėmė jį dangstyti. Ir tarsi kokie nusikaltėliai mėgino pasislėpti nuo Kūrėjo (Pr 3:​7, 8). Jie pirmąsyk patyrė kaltės, baimės, nesaugumo ir gėdos jausmus. Ir su jais turėjo gyventi iki pat mirties (Pr 3:​16–19).

11. Kaip mus visus veikia nuodėmė?

¹¹ Panašiai nuodėmė veikia ir mus. Dėl netobulumo slegia fizinės ir emocinės kančios. Kad ir kaip stengtumės, visiškai iš jų išsivaduoti negalim, nes esam patekę „tuštybės valdžion“ (Rom 8:20). Ir kamuojasi ne vien atskiri žmonės, bet visas pasaulis. Pagalvok, ar daug pasiekta kovoje su gamtos niokojimu, nusikalstamumu ir skurdu? Ar duoda vaisių pastangos užtikrinti taiką ir saugumą? Visos iniciatyvos, galima sakyti, nueina perniek. Vienintelė mūsų viltis išsivaduoti iš nuodėmingos prigimties – išpirka.

12. Kas dėl išpirkos bus pasiekta ateityje?

¹² Dėl išpirkos įsižiebė „viltis, kad kūrinija [...] bus išlaisvinta iš gendamybės vergijos“ (Rom 8:​20, 21). Kitaip tariant, ateityje tapsime tobuli ir mūsų nebealins fizinės, psichinės ir emocinės ligos, nebeslėgs kaltės, baimės, nesaugumo ir gėdos jausmai. Tada tikrai bus išspręstos visos globalios problemos ir užtikrinta taika tarp tautų, nes žemę valdys mūsų išpirkėjas, „taikos didžiūnas“ Jėzus Kristus (Iz 9:​6, 7).

13. Apie ką derėtų dėkinga širdimi pamąstyti Minėjimo laikotarpiu?

¹³ Įsivaizduok, kaip pasikeis tavo gyvenimas, kai būsi tobulas. Kas rytą kelsies žvalus ir sveikas. Nei tau pačiam, nei artimam žmogui nereikės alkanauti, sirgti ar mirti. Jau dabar esi laimingas, nes Dievo duota viltis palaiko tave „tarsi patikimas ir tvirtas gyvybę gelbstintis inkaras“ (Hbr 6:​18, 19). Kaip inkaras stabilizuoja laivą, taip viltis sutvirtina tikėjimą ir padeda atlaikyti išbandymus. Esi visiškai įsitikinęs, kad Jehova „uoliai jo ieškantiems atlygina“ (Hbr 11:6). Būtent išpirka laiduoja tau dvasios ramybę dabar ir atveria kelią į nuostabią ateitį.

IŠPIRKA ATVĖRĖ KELIĄ Į SUSITAIKYMĄ SU DIEVU

14. Kaip nuodėmė paveikė žmogaus santykius su Dievu?

¹⁴ Adomui su Ieva nusidėjus žmonės prarado ryšį su Dievu. Biblijoje netgi sakoma, kad jie tapo Dievo priešais (Rom 8:​7, 8; Kol 1:21). Kodėl? Todėl, kad laužo jo nustatytas tobulas normas. Habakuko knygoje apie Jehovą sakoma: „Tavo akys per tyros žvelgti į blogį, nedorybės tu negali pakęsti“ (Hab 1:13). Nuodėmė, tarsi kokia praraja, atskyrė žmones nuo Dievo. Nė vienas negalėtume Jehovos prisišaukti, jeigu ta praraja nebūtų užverta ir nebūtume su juo sutaikyti.

15. Kokią galią turi „permaldavimo auka“?

¹⁵ Laimei, dėl išpirkos susitaikyti su Dievu tapo įmanoma. Biblijoje sakoma, kad Jėzus yra „permaldavimo auka už mūsų nuodėmes“ (1 Jn 2:2). Paaukodamas savo tobulą gyvybę Jėzus atvėrė kelią į draugystę su Kūrėju (Rom 3:​23–26). Jehova buvo visiškai tikras, kad jo Sūnus už mus pasiaukos (Iz 46:10). Todėl nusprendė pripažinti teisiais netgi tuos savo ištikimus tarnus, kurie gyveno dar iki Jėzui ateinant į žemę (Pr 15:​1, 6). Kokią didžiulę galią turi Jėzaus atliktas permaldavimas!

16. Apie ką dar galėtum pamąstyti dienomis prieš Minėjimą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Pamąstyk, kiek daug susitaikymas su Dievu reiškia tau. Tikriausiai vadini Jehovą savo Tėvu, kaip kad mokė Jėzus (Mt 6:9). Taip pat savo Draugu. Tačiau tai darai itin pagarbiai, suprasdamas, kad artumo su Jehova niekuo nenusipelnei. Jis įmanomas tik dėl išpirkos. Per Jėzų Jehova „panorėjo [...] sutaikyti su savimi visa, kas žemėje“ (Kol 1:​19, 20). Todėl mes ir galime susidraugauti su Jehova.

IŠPIRKA IR JEHOVOS GAILESTINGUMAS

17. Ką išpirka liudija apie Jehovą? (Efeziečiams 2:​4, 5)

¹⁷ Išpirka liudija apie didį Jehovos gailestingumą ir malonę. „Mus, mirusius dėl savo prasikaltimų, [jis] atgaivino.“ (Perskaityk Efeziečiams 2:​4, 5.) Kaip griuvėsių prispausti nelaimėliai negali išsivaduoti patys, taip mes negalime išsivaduoti iš paveldėtos nuodėmės. Žmonės, „kurių širdis [...] pasirengusi priimti tiesą“, tai supranta ir šaukiasi Dievo pagalbos (Apd 13:48). Girdėdamas šį šauksmą Jehova juos guodžia žinia apie Karalystę ir ragina semtis žinių apie jį patį ir jo Sūnų Jėzų (Jn 17:3). Jei Šėtonas tikėjosi, kad Adomui su Ieva nusidėjus Dievo sumanymai žlugs, jis labai klydo.

18. Ką mums svarbu atminti?

¹⁸ Tačiau svarbu turėti omenyje ne vien, ką išpirka duoda mums. Atminkime, kad tai yra Jehovos atsakas į Šėtono kaltinimus, iškeltus Edene (Pr 3:​1–5, 15). Siųsdamas Sūnų išpirkti mus iš nuodėmių Jehova pašlovino savo vardą, apgynė jį nuo visų Šėtono šmeižtų. Ir šitaip jis paliudijo, kad yra meilės Dievas. O kaip mes galime atsiliepti į Jehovos raginimą duoti atkirtį Šėtonui? (Pat 27:11) Kaip galime parodyti, kad esame dėkingi už išpirką? Tai aptarsime kitame straipsnyje.