Mūsų atjautus vyriausiasis kunigas Jėzus

1–2. a) Kokiam tikslui Jehova siuntė savo Sūnų į žemę? b) Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje? (Hebrajams 5:​7–9)

MAŽDAUG prieš 2000 metų Jehova siuntė savo brangiausią Sūnų į žemę. Kokiam tikslui? Jis turėjo išvaduoti žmoniją iš nuodėmės ir mirties prakeikimo ir pašalinti visus Šėtono baisios veiklos padarinius (Jn 3:16; 1 Jn 3:8). Gyvenimo žemėje patirtis taip pat turėjo padėti Jėzui ugdytis atjautą, gailestingumą ir parengti jį vyriausiojo kunigo tarnystei. Šios tarnystės jis ėmėsi 29 m. e. m., kai pasikrikštijo.a

² Straipsnyje pakalbėsime, kaip tarnyba žemėje parengė Jėzų eiti gailestingo vyriausiojo kunigo pareigas ir kokia prasme jis „buvo ištobulintas“. Tai bus mums paskata drąsiai kreiptis į Jehovą, net kai apima liūdesys dėl savo nuodėmių ar trūkumų. (Perskaityk Hebrajams 5:​7–9.)

MYLIMASIS DIEVO SŪNUS ATEINA Į ŽEMĘ

3–4. Kaip pasikeitė Jėzaus aplinkybės jam gimus žemėje?

³ Daugeliui yra tekę palikti jaukius namus, šeimą, draugus ir keltis kitur. Tai labai nelengva. Bet niekam šis pokytis nebuvo toks didelis kaip Jėzui. Danguje jis buvo iškiliausias iš Jehovos dvasinių vaikų, džiaugėsi savo Tėvo meile ir laimingas tarnavo jo dešinėje (Ps 16:11; Pat 8:30). Vis dėlto, kaip rašoma Filipiečiams 2:​7, Jėzus „apiplėšė save“ – atsisakęs dangiškosios prakilnybės, atėjo į žemę ir apsigyveno tarp netobulų žmonių.

⁴ Ir pagalvok apie Jėzaus gimimo aplinkybes ir vaikystę. Žinome, kad jo tėvai buvo vargingi, už kūdikį paaukoti teišgalėjo du paukštelius (Kun 12:8; Lk 2:24). O kai apie Jėzaus gimimą sužinojo nuožmus karalius Erodas, tai mėgino jį surasti ir nužudyti. Dėl to šeima turėjo kuriam laikui pabėgti į Egiptą (Mt 2:​13, 15). Kaip tai skyrėsi nuo Jėzaus iktolinio gyvenimo danguje!

5. Ką Jėzus patyrė žemėje ir kaip tai padėjo jam pasirengti vyriausiojo kunigo tarnystei? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁵ Žemėje Jėzus nuolat matė, kaip daugelis kenčia. Jis ir pats ne kartą išgyveno netektį mirus artimam žmogui, tikriausiai įskaitant ir įtėvį Juozapą. Kol tarnavo žemėje, Jėzus matė raupsuotus, aklus, paralyžiuotus, taip pat tėvus, gedinčius vaiko, ir visus labai atjautė (Mt 9:​2, 6; 15:30; 20:34; Mk 1:​40, 41; Lk 7:13). Tiesa, dar danguje būdamas jis regėjo, kiek daug žmonės kenčia. Bet ką tai reiškia, ypač gerai suprato pats tapęs žmogumi (Iz 53:4). Jis ne tik žinojo, kad kitus slegia šio pasaulio vargai ir nesėkmės, bet ir pats patyrė sielvartą, nuovargį ir liūdesį.

JĖZAUS ATJAUTA

6. Ką apie Jėzų pranašavo Izaijas? (Izaijo 42:3)

⁶ Jėzus visad labai gailėjo silpnų, skriaudžiamų žmonių, kaip kad buvo sakoma pranašystėse apie jį. Stiprūs, klestintys žmonės neretai lyginami su derlingu sodu ir dideliais, tvirtais medžiais (Ps 92:12; Iz 61:3; Jer 31:12). Tačiau Mesijui, anot Izaijo pranašystės, itin rūpės vargingi žmonės, silpni tarsi palūžusi nendrė ar vos berusenantis dagtis. (Perskaityk Izaijo 42:3.) Dievo įkvėptas pranašas Izaijas nusakė, kokią meilę ir atjautą Mesijas rodys žmonėms, kuriuos kiti niekina.

7–8. Kaip Jėzus išpildė Izaijo pranašystę?

⁷ Pritaikydamas Izaijo pranašystę Jėzui evangelistas Matas rašė: „Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio“ (Mt 12:20). Jėzus stebuklingai pagelbėjo daugeliui žmonių, kurie jautėsi palūžę tarsi nendrė ir kurių viltis sulaukti geresnių dienų geso lyg rusenantis dagtis. Pavyzdžiui, pagydė raupsų nusėtą vyrą, negalėjusį nė pasvajoti apie sveikatą ir glaudžią bendrystę su namiškiais ir bičiuliais (Lk 5:​12, 13). Arba kurčią nebylį, niekad neturėjusį galimybės linksmai pasišnekučiuoti su kitais (Mk 7:​32, 33). Ir tai dar ne viskas.

⁸ Jėzaus dienomis daugelis žydų manė, kad kančios ir ligos yra bausmė už savo pačių arba tėvų nuodėmes (Jn 9:2). Todėl varginami tokių bėdų žmonės jautėsi beverčiai. O Jėzus, kaip ir pranašavo Izaijas, sergančius gydė ir taip padėjo jiems pajausti Dievo meilę. Kokio pasitikėjimo tai mums įkvepia?

9. Kuo mus patikina žodžiai iš Hebrajams 4:​15, 16?

⁹ Perskaityk Hebrajams 4:​15, 16. Jėzus su mumis visada elgsis atjaučiamai. Graikiškas žodis, išverstas „atjausti“, reiškia išgyventi tą pačią emocinę būseną, kurią patiria kitas žmogus. (Taip pat žiūrėk Hebrajams 10:​34, kur Paulius irgi pavartojo šį graikišką veiksmažodį.) Taigi Jėzui skauda, kai mums skauda, ir jis džiaugiasi, kai mums džiugu. Tai rodo ir jo daryti stebuklai. Jėzui gydyti žmones buvo ne vien pareiga. Jis darė tai iš didelio gailesčio ir troškimo pagelbėti. Štai aną raupsuotą vyrą Jėzus galėjo pagydyti laikydamasis atokiau, bet ištiesė ranką ir jį palietė. Tas žmogus tikriausiai jau daug metų nebuvo patyręs nieko panašaus. Arba prieš pagydydamas kurčiąjį Jėzus pasivedė jį nuošaliau nuo šurmuliuojančios minios. Ir kai fariziejus Simonas pasipiktino nusidėjėle, kuri susisielojusi vilgė Jėzui kojas ašaromis ir šluostė plaukais, Jėzus ją tuojau užsistojo (Mt 8:3; Mk 7:33; Lk 7:44). Jis nesišalino neįgalių ar sunkiai nusidėjusių žmonių. Priešingai, juos kvietė ateiti ir atjaučiamai guodė. Tad nėra abejonių, kad Jėzus toks pat atjautus ir mums.

SEKAME VYRIAUSIOJO KUNIGO PAVYZDŽIU

10. Kokių turime priemonių pagelbėti kurtiesiems ir akliesiems? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁰ Esame Jėzaus sekėjai, tad irgi stengiamės rodyti meilę ir atjautą (1 Pt 2:21; 3:8). Negebame stebuklingai pagydyti kurtumo ar aklumo, bet randame būdų padėti žmonėms dvasiškai. Mūsų leidiniai kurtiesiems leidžiami jau daugiau kaip 100 gestų kalbų, Brailio raštu – per 60. Vaizdo siužetus su garsiniu vaizdavimu aklieji gali žiūrėti 100 suvirš kalbų. Visa tai padeda daugeliui žmonių pažinti ir pamilti Jehovą ir jo Sūnų.

11. Kaip Jehovos organizacija seka Jėzaus pavyzdžiu? (Apaštalų darbų 2:​5–7, 33; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹¹ Jehovos organizacija stengiasi pagelbėti visiems žmonėms. Panašiai buvo po Jėzaus prikėlimo, Penkiasdešimtinių dieną. Jėzus išliejo savo mokiniams šventosios dvasios dovaną, kad visiems į tą šventę atvykusiems žmonėms geroji naujiena būtų paskelbta „jų kalbomis“. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:​5–7, 33.) O šiandien jo vedama organizacija leidžia Bibliją aiškinančius leidinius daugiau kaip 1000 kalbų, net ir tomis, kuriomis kalba nedaug žmonių. Pavyzdžiui, kai kuriomis indėnų kalbomis šneka palyginti nedaugelis Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojų. Bet mūsų leidiniai prieinami daugiau kaip 160 tokių kalbų, kad visi tie žmonės išgirstų gerąją naujieną. Savo leidinius verčiame ir į daugiau kaip 20 romų kalbos tarmių. Šitaip tūkstančiai žmonių sužino tiesą ir tampa Dievo tarnais.

12. Kokią dar praktinę pagalbą žmonėms teikia Jehovos organizacija?

¹² Tačiau Jehovos organizacija ne vien garsina gerąją naujieną. Ji taip pat padeda nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Tūkstančiai mūsų bendratikių savanoriauja pagelbėdami negandos ištiktiems tikėjimo broliams ir sesėms. Be to, organizacija stato kuklias susirinkimų sales, kuriose žmonės gali semtis žinių apie savo Kūrėją ir jo nepaprastą meilę.

VYRIAUSIASIS KUNIGAS PADEDA IR TAU

13. Kaip Jėzus padeda kiekvienam iš mūsų?

¹³ Gerasis ganytojas Jėzus rūpinasi ir kiekvieno iš mūsų dvasinėmis reikmėmis (Jn 10:14; Ef 4:7). Kartais galime pasijausti tarsi rusenantis dagtis ar palūžusi nendrė. Prislegia rimta liga ar nesėkmės, pašlyja santykiai su bendratikiu. Dėl didelių sunkumų netgi nebegali susitelkti į šviesią ateities viltį. Bet atmink, Jėzus mato tavo vargus ir įžvelgia giliausias mintis. Iš atjautos jis stengiasi tau padėti. Pavyzdžiui, šventąja dvasia suteikia jėgų (Jn 16:7; Tit 3:6). Be to, Jėzus yra davęs „žmones dovanų“, kad tave stiprintų ir palaikytų (Ef 4:8).

14. Ką galime daryti, kai slegia kaltės jausmas?

¹⁴ Tad jei tavo uolumas priblėsęs arba dvasia palūžusi, pamąstyk, koks yra mūsų vyriausiasis kunigas Jėzus. Jis buvo siųstas į žemę ne vien tam, kad mus išpirktų. Čia Jėzus galėjo įsijausti į netobulų žmonių padėtį ir suprasti, kaip stipriai juos slegia vargai. Jei nusidedame ar nepavyksta įveikti kokių nors trūkumų, gali apimti neviltis. Jėzus tai matydamas „reikiamu metu“ išties mums pagalbos ranką (Hbr 4:​15, 16).

15. Papasakok atvejį, kaip bendruomenė padėjo kam nors sugrįžti pas Jehovą.

¹⁵ Taip pat Jėzus padeda savo sekėjams surasti nuklydusius nuo Jehovos kaimenės ir jiems pagelbėti (Mt 18:​12, 13). Štai vienas pavyzdys. Stefanas,b pašalintas iš bendruomenės prieš 12 metų, nusprendė ateiti į sueigą. „Sueigoje jaučiausi nedrąsiai, tačiau troškau sugrįžti į Jehovos šeimą, – pasakoja Stefanas. – Vyresnieji su manimi kalbėjosi labai maloniai. Kartais vis iš naujo apimdavo menkos savivertės jausmas ir norėdavosi viską mesti. Bet broliai primindavo, kad Jehova ir Jėzus džiaugsis, jei nepasiduosiu. Kai buvau priimtas atgal į bendruomenę, mane ir mano šeimą visi šiltai sveikino. Galiausiai ir žmona nusprendė studijuoti Bibliją ir šiandien drauge tarnaujame Jehovai.“ Įsivaizduok, kaip džiaugiasi mūsų vyriausiasis kunigas, kai pagelbstime atgailaujantiems asmenims grįžti į jo bendruomenę!

16. Kam esame dėkingi už atjautų vyriausiąjį kunigą?

¹⁶ Tarnaudamas žemėje Jėzus padėjo daugeliui. Todėl nė kiek neabejojame, kad prireikus pagelbės ir mums. Netrukus įžengsime į naująjį pasaulį ir Jėzus visiems klusniems žmonėms padės galutinai išsivaduoti iš nuodėmės ir netobulumo gniaužtų. Dėkojame savo Dievui Jehovai, kad iš gailestingumo ir didžios meilės paskyrė mums tokį atjautų vyriausiąjį kunigą.