Prieš šimtą metų​: 1925​-ieji

PAAIŠKĖJO, KAD DAR TEKS PALAUKTI

Biblijos tyrinėtojai tikėjosi, kad 1925 metais žemėje prasidės rojaus atkūrimo darbai. Kodėl? Brolis Albertas Šrioderis, vėliau tarnavęs Vadovaujančiojoje taryboje, paaiškino: „Manėme, kad žemėje likę pateptieji Kristaus sekėjai tais metais bus paimti į dangaus Karalystę, o senovėje gyvenę ištikimi Dievo tarnai, tokie kaip Abraomas, Dovydas ir kiti, bus prikelti ir valdys žemę kaip Dievo Karalystei atstovaujantys didžiūnai.“ Tačiau tie metai praėjo ir nieko tokio neįvyko. Suprantama, kai kurie labai nusivylė (Pat 13:12).

Bet dauguma Biblijos tyrinėtojų pernelyg nenusiminė. Jie toliau uoliai dirbo evangelizacijos darbą, gerai suvokdami savo priedermę liudyti apie Jehovą. Pavyzdžiui, pasinaudojo technikos naujovėmis, kad tiesą paskleistų kuo greičiau ir plačiau.

DAUGIAU RADIJO STOČIŲ

Kadangi užmojis su WBBR radijo stotimi puikiai nusisekė, Biblijos tyrinėtojai pastatė dar vieną galingą stotį Ilinojaus valstijoje, netoli Čikagos. Iškaboje puikavosi užrašas WORD (išvertus – ŽODIS). „Šaltais žiemos vakarais ŽODIS aidėjo toli ir plačiai“, – prisimena radijo inžinierius Ralfas Lefleris, padėjęs statyti tą stotį. Pavyzdžiui, vienos pirmųjų transliacijų klausėsi šeima Aliaskos mieste Pilot Steišone, už 5000 kilometrų. Paskui atsiuntė stoties darbuotojams laišką su padėka už tokią įkvepiančią dvasinę programą.

Apie šią stotį 1926 m. vasario 1 d. (anglų k. 1925 m. gruodžio 1 d.) Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma: „Stotis WORD yra viena iš geriausių stočių Suvienytose Valstijose, operuojama 5000 vatų. Iš šitos stoties galima aiškiai girdėti nuo Atlantiko pakraščių iki Ramiosios Jūrės krašto, Kuboje, ir tolimiausioje šiaurinėje Aliaskoje. Per Radiją tapo užinteresuota daugelis tokių žmonių, kurie pirma nebuvo nieko girdėję apie Tiesą.“

Tuo pat metu Biblijos tyrinėtojai svarstė, kaip galėtų radijo laidomis aprėpti visą Kanadą. 1924 metais Saskačevano provincijoje, Saskatūno mieste, mūsų bendratikiai pastatė radijo stotį CHUC – vieną pirmųjų šalyje, transliavusių religines laidas. Tačiau ji buvo maža ir jai reikėjo rasti kitą vietą. Taigi 1925 metais tą stotį oficialiai įsigijo Sargybos bokšto bendrija ir visą įrangą perkėlė į seną Saskatūno teatrą, kurį nupirko ir renovavo tam tikslui.

Klausydamiesi šios stoties transliacijų gerąją naujieną išgirdo daugybė žmonių, gyvenančių retai apgyventose Saskačevano provincijos vietose. Pavyzdžiui, atokiame miestelyje gyvenanti ponia Greiham, išklausiusi vieną radijo laidų, atsiuntė laišką prašydama Bibliją aiškinančių leidinių. Brolis Džordžas Neišas prisimena: „Jos maldavimas „Pamokykite mus!“ buvo toks garsus ir aiškus, kad nusiuntėme jai visą knygų seriją Šventraščio studijavimai.“ Netrukus ponia Greiham jau skelbė Karalystės žinią dar šiauriau nuo savo miestelio.

TIESA TOLIAU RYŠKĖJA

1925 m. gegužės 1 d. (anglų k. kovo 1 d.) Sargybos bokšto numeryje buvo išspausdintas svarbus straipsnis „Naujosios tautos gimimas“. Kuo jis buvo reikšmingas? Biblijos tyrinėtojai jau seniau suprato, kad Šėtonas turi organizaciją, sudarytą iš neregimų piktųjų dvasių danguje ir religinių, komercinių ir politinių elementų žemėje. Bet tame straipsnyje „ištikimas ir nuovokus vergas“ detaliau paaiškino, kad danguje bei žemėje veikia ir Jehovos organizacija, visiška priešingybė Šėtono organizacijai (Mt 24:45). Vergas taip pat paaiškino, kad 1914-aisiais buvo įkurta Dievo Karalystė ir tais pačiais metais „danguje kilo karas“. Šėtonas su savo demonais pralaimėjo, buvo išmestas į žemę ir nuo tada veikia tik čia (Apr 12:​7–9).

Kadangi kai kuriems sutikti su tomis mintimis galėjo būti nelengva, straipsnyje rašoma: „Jeigu atsiras tokių Sargybos Bokšto skaitytojų, kurie negalės sutikti su tuo, kas čia parašyta, tai tokiems mes patariame ramiai ir tykiai laukti Viešpaties pagalbos ir visuomet turėti švarią širdį.“

Kolporterisb Tomas Eras iš Britanijos prisimena, kaip dauguma Biblijos tyrinėtojų reagavo perskaitę šį straipsnį: „Apreiškimo 12 skyriaus paaiškinimu broliai džiaugte džiaugėsi. Supratome, kad Karalystė danguje jau įkurta, ir troškome šia gera žinia dalytis su kitais. Straipsnis įkvėpė mus dar uoliau dirbti evangelizacijos darbą ir padėjo suvokti, kokių didingų dalykų Jehova yra prirengęs savo tautai.“

PRIEDERMĖ LIUDYTI

Šiandien Jehovos liudytojai gerai supranta žodžius iš Izaijo 43:10: „Jūs – mano liudytojai, mano tarnas, kurį išsirinkau.“ Tačiau iki 1925 metų ši eilutė mūsų leidiniuose buvo cituojama retai. O štai 1925 metais Izaijo 43 skyriaus 10 ir 12 eilutės buvo aptariamos vienuolikoje Sargybos bokšto numerių!

1925 metų rugpjūčio pabaigoje Biblijos tyrinėtojai susibūrė į kongresą Indianos valstijoje, Indianapolio mieste. Kongreso programoje buvo išspausdinti tokie brolio Džozefo Rezerfordo pasveikinimo žodžiai: „Į šį kongresą suvažiavome pasisemti [...] stiprybės iš Viešpaties, kad grįžtume į laukus kupini jėgų apie jį liudyti.“ Visas aštuonias kongreso dienas dalyviai buvo raginami kiekviena palankia proga liudyti apie Jehovą.

Rugpjūčio 29 dieną, šeštadienį, brolis Rezerfordas sakė kalbą „Pašaukimas prie darbo“. Kaip rašoma 1926 m. sausio 1 d. (anglų k. 1925 m. lapkričio 1 d.) Sargybos bokšto numeryje, jis pabrėžė liudijimo darbo svarbą: „Jehova dabar sako į savo žmones, į savo šventuosius: „Jūs esate mano liudininkai, ... kad aš esu Dievas“. Po to seka aiškusis įsakymas, kurį šventieji gerai supranta: „Iškelkite vėliavą dėl žmonių“. Greta šventųjų, kurie turi Viešpaties dvasią ir kurie yra jo liudininkais, nėra kitų žmonių ant žemės, kurie iškeltų tikrą vėliavą arba ženklą dėl žmonių“ (Iz 43:12; 62:10).

Po tos kalbos auditorija vieningai pritarė rezoliucijai, pavadintai „Vilties žinia“. Joje pabrėžta, kad vien Dievo Karalystė gali laiminti žmoniją „taika, klestėjimu, sveikata, gyvenimu, laisve ir amžina laime“. Vėliau ši rezoliucija buvo išversta į keletą kalbų ir publikuota. Iš viso jos išplatinta apie 40 milijonų egzempliorių.

Jehovos liudytojais Biblijos tyrinėtojai pasivadino tik vėliau, po kelerių metų. Bet jiems darėsi vis aiškiau, kad būti Dievo liudytojais yra jų svarbiausia priedermė.

PAKARTOTINIAI APLANKYMAI

Biblijos tyrinėtojų skaičiui visame pasaulyje augant visi buvo raginami lankyti žmones, susidomėjusius gerąja naujiena. Po „Vilties žinios“ platinimo kampanijos „Biuletenyje“c buvo nurodoma: „Grįžkite aplankyti tuos, kuriems mūsų darbštuoliai įteikė „Vilties žinią“, bet nepaliko kitų leidinių.“

1925 metų sausio „Biuletenyje“ buvo publikuotas atsiliepimas iš Biblijos tyrinėtojo, gyvenančio Teksaso valstijoje, Pleino mieste: „Mus stebina tai, kad keliskart lankytoje teritorijoje atsiliepiama palankiau nei naujuose laukuose. Viename nedideliame miestelyje per paskutinį dešimtmetį skelbėme penkis kartus. [...] Neseniai sesė Hendriks ir mano mama ten vėl apsilankė ir išplatino daugiau knygų nei [kada nors] anksčiau.“

Taip pat iš Panamos vienas kolporteris rašė: „Daugelis žmonių, anksčiau pavariusių mane nuo durų, elgiasi visai kitaip, kai aplankau antrą ar trečią kartą. Šiais metais daugiausia einu pas tuos, kam jau buvau skelbęs seniau. Ir rezultatai labai džiugina.“

ATEITIES PLANAI

Savo kasmetiniame laiške visiems kolporteriams brolis Rezerfordas apibendrino metų rezultatus ir nušvietė, į kokį darbą derėtų susitelkti ateityje. Jis rašė: „Šiais metais garbingai vykdėte savo priedermę guosti daugelį liūdinčių. Šis darbas ir jums patiems teikia džiaugsmą [...]. Naujais metais turėsite progų liudyti apie Dievą ir jo Karalystę ir laikyti aukštai iškeltą jo tautos vėliavą [...]. Visi drauge vieningu balsu šlovinkime savo Dievą ir Karalių.“

1925-iesiems einant į pabaigą broliai matė būtinybę plėsti Betelio patalpas Brukline. Jie rengėsi didžiausiam organizacijos istorijoje statybos projektui.