STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 31
GIESMĖ NR. 111 Linksmybė širdy karaliauja
Ar žinai „paslaptį, kaip išlikti patenkintam“?
„Įvairiomis aplinkybėmis išmokau būti viskuo patenkintas“ (FIL 4:11).
TRUMPAI
Kad jokios aplinkybės nenustelbtų mūsų džiaugsmo, turime ugdytis dėkingumą, nuolankumą ir tvirtą tikėjimą Dievo pažadais.
1. Ką reiškia būti patenkintam ir ko tai nereiškia?
AR TU patenkintas savo gyvenimu? Ar džiaugiesi tuo, kuo Dievas tave laimina, ir neapgailestauji, kad šio ar ano neturi? Suprantama, būti patenkintam savo aplinkybėmis nereiškia nieko nauja nesiimti ir nesiekti. Pavyzdžiui, pagirtina, jei krikščionis stengiasi nuveikti daugiau tarnyboje (Rom 12:1; 1 Tim 3:1). Tačiau neturėtume prarasti džiaugsmo, jei užsibrėžtų tikslų nepavyksta pasiekti taip greit, kaip tikėjomės.
2. Prie ko gali privesti nepasitenkinimas?
2 Nepasitenkinimas tikrai prie gero nepriveda. Argi ne liūdna, kai žmogus valandų valandas aria darbe, kad galėtų įsigyti daiktų, kurių jam iš tikro visai nereikia? Deja, kai kurie krikščionys, pasidavę godumui, net apsivogė. Jie gal mėgina tildyti sąžinės priekaištus kokiais nors pasiteisinimais, pavyzdžiui, „aš to nusipelniau“, „kiek dar man laukti?“, „vėliau sugrąžinsiu skolą“. Bet Jehova nepateisins jokios vagystės. Toks poelgis užtraukia gėdą jo šventam vardui (Pat 30:9). O kai kurie niekaip negaunantys trokštamų pareigų bendruomenėje taip nusivilia, kad išvis nustoja tarnauti Dievui (Gal 6:9). Kodėl gi krikščionio dvasingumas taip sugriūva? Tikriausiai todėl, kad jis pamažu pasidaro nebepatenkintas tuo, ką turi.
3. Kuo mus patikina apaštalo Pauliaus žodžiai, užrašyti Filipiečiams 4:11, 12?
3 Bet mums visiems reikia turėti tokią pat nuostatą, kaip apaštalo Pauliaus. Jis pasakė: „Įvairiomis aplinkybėmis išmokau būti viskuo patenkintas.“ (Perskaityk Filipiečiams 4:11, 12.) Verta dėmesio, kad Paulius tai parašė kalėjime. Netgi ten gebėjo išsaugoti vidinį džiaugsmą. Toliau jis rašė žinantis „paslaptį, kaip išlikti patenkintam“. Mums irgi gyvenime nutinka nemalonių, džiaugsmo neteikiančių dalykų. Tad kaip ir apaštalas turime mokytis pasitenkinti savo padėtimi. Ar tai įmanoma? Aptarkime kelias savybes, padėsiančias perprasti Pauliaus paminėtą paslaptį.
UGDYKIS DĖKINGUMĄ
4. Kodėl svarbu ugdytis dėkingumą? (1 Tesalonikiečiams 5:18)
4 Pasitenkinimas tiesiog neatsiejamas nuo dėkingumo. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:18.) Jei esame nuoširdžiai dėkingi Dievui, kad rūpinasi mūsų būtiniausiais poreikiais, nesigraušime dėl to, ko dabar neturime. Jei vertiname mums paskirtas teokratines užduotis, susitelksime į jas, užuot liūdėję, kad tam tikrų trokštamų pareigų negauname. Kaip Biblija ragina, už viską maldose dėkokime Jehovai. Ugdykimės dėkingą dvasią ir Dievas suteiks mums „ramybę, viršijančią žmogaus supratimą“ (Fil 4:6, 7).
5. Už ką izraelitai turėjo būti dėkingi Dievui? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
5 Prisimink, kas nutiko su izraelitais. Jie ne sykį skundėsi Jehovai, kad pasiilgo gėrybių, kokias valgė Egipte (Sk 11:4–6). Aišku, dykumoje gyvenimas nesaldus. Bet net ir tomis sąlygomis žmonės galėjo būti patenkinti. Ko jiems derėjo nepamiršti? Dėkingumo už visa, ką Jehova dėl jų padarė ir kaip vadavo iš Egipto vergijos. Negailestingiems išnaudotojams Dievas užtraukė dešimt bausmių. Negana to, „nuteikė egiptiečius taip, kad būtų izraelitams palankūs ir duotų jiems, ko tik prašė“ – sidabro, aukso ir drabužių. Taip izraelitai iškeliaudami „apiplėšė egiptiečius“ (Iš 12:35, 36). O kai faraono kariuomenė juos pasivijo prie Raudonosios jūros, Jehova stebuklingai perskyrė vandenis. Ir dykumoje Dievas žmonėmis kasdien rūpinosi, maitino mana iš dangaus. Izraelitai anaiptol nebadavo. Ko tada jie pradėjo murmėti? Tiesiog nevertino to, ką turėjo.
Kodėl izraelitai buvo nepatenkinti? (Žiūrėk 5 pastraipą.)
6. Kaip galime ugdytis dėkingumą?
6 Kaip tad gali ugdytis dėkingumą? Pirma, kasdien skirk minutę kitą pamąstyti apie tai, kas gera yra tavo gyvenime. Net užrašus galėtum vesti ir vis pasižymėti du ar tris konkrečius dalykus (Rd 3:22, 23). Antra, nepamiršk padėkoti žmonėms, kurie rodo tau dosnumą ir meilę. Svarbiausia, nuolat dėkok Jehovai (Ps 75:1). Trečia, stenkis bičiuliautis su dėkingais žmonėmis. Juk su kuo sutampame, tokie ir patys tampame (Įst 1:26–28; 2 Tim 3:1, 2, 5). Nusiteik visada būti dėkingas ir nepasitenkinimo dvasia tavęs neužvaldys.
7. Kaip Ači atgavo vidinį džiaugsmą?
7 Indonezijoje gyvenanti sesė Ači̇̀ pasakoja: „Per COVID-19 pandemiją, matydama, kad bendratikiams einasi geriau nei man, pasidariau nepatenkinta.“ (Palygink su Galatams 6:4.) Kaip Ači pataisė savo požiūrį? „Stengiausi pastebėti, kuo Jehova mane kasdien laimina ir kiek gera patiriu priklausydama prie jo bendruomenės. Tada Jehovai už tai padėkodavau. Taip vidinis džiaugsmas sugrįžo.“ Jeigu ir tu savo dabartines aplinkybes vertini neigiamai, ar negalėtum sekti Ači pavyzdžiu, kad dėkinga dvasia sugrįžtų?
BŪK NUOLANKUS
8. Kaip buvo susvyravęs Baruchas?
8 Pranašo Jeremijo raštininkas Baruchas vienu tarpu irgi tapo nepatenkintas savo padėtimi. Jo tarnyba buvo nelengva. Reikėjo padėti Jeremijui, o šis skelbė griežtą įspėjimą nedėkingai Izraelio tautai. Tad Baruchas visai išsimušė iš pusiausvyros. Užuot rūpinęsis Dievo darbu, jis krimtosi dėl savo bėdų ir ėmė geisti kažko ypatingo. Tad Jehova per Jeremiją perdavė tokį žodį: „Tu lauki didelių dalykų?! Nelauk jų!“ (Jer 45:3–5). Kitaip persakius, Dievas jį ragino: „Tenkinkis tuo, ką turi.“ Baruchas įsiklausė, pasitaisė ir toliau ištikimai tarnavo Jehovai.
9. Ką pripažinti mus skatina žodžiai iš 1 Korintiečiams 4:6, 7? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)
9 Krikščioniui gali atrodyti, kad jis vertas tam tikrų teokratinių pareigų. Gal jis talentingas, darbštus arba turi daug patirties tarnyboje. Kaip tada, jei trokštamos pareigos paskiriamos ne jam? Tokiu atveju vertėtų apmąstyti, ką apaštalas Paulius rašė 1 Korintiečiams 4:6, 7 (perskaityk). Svarbu suprasti, kad ir gebėjimai, ir užduotys yra Jehovos dovanos. Nuolankiai pripažinkime, kad jų neužsitarnavome. Visa gauname dėl Jehovos malonės, tai yra, jo nepelnyto gerumo (Rom 12:3, 6; Ef 2:8, 9).
Visas dovanas iš Jehovos gauname nepelnytai, dėl jo gerumo. (Žiūrėk 9 pastraipą.)b
10. Kaip galime ugdytis nuolankumą?
10 Nuolankumą lengviau ugdytis žvelgiant į Jėzaus paliktą pavyzdį. Prisimink, ką jis padarė vakarą prieš mirtį. Apaštalas Jonas pasakoja: „Jėzus, žinodamas, [1] kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas ir [2] kad jis yra atėjęs nuo Dievo ir [3] eina pas Dievą, [...] ėmė plauti mokiniams kojas“ (Jn 13:3–5). Jėzus galėjo paprašyti apaštalų, kad jam pačiam kojas nuplautų. Bet jis buvo nusistatęs tarnauti kitiems ir nesiekė ištaigaus, patogaus gyvenimo (Lk 9:58). Jėzus buvo nuolankus, patenkintas savo padėtimi ir tai mums yra tobulas pavyzdys (Jn 13:15).
11. Kaip Denisas ugdosi nuolankumą?
11 Brolis Denisas iš Nyderlandų labai stengiasi sekti tokiu Jėzaus pavyzdžiu. Bet jis pripažįsta, kad tai nelengva: „Kartais, kai kam nors kitam paskiriamos tarnybos pareigos, man sukyla išdidumas ar nepasitenkinimas. Tada sėdu studijuoti apie nuolankumą. Programoje JW Library® susidariau rinkinį Biblijos eilučių apie nuolankumą, kad jas galėčiau greitai susirasti ir perskaityti. Į telefoną atsisiunčiau ir kalbų apie nuolankumą. Neretai jų klausausi.a Supratau, kad turime darbuotis ne savo, o Jehovos garbei. Juk savo užmojus jis įgyvendina pats, o mes prisidedam tik menku įnašu.“ Tad jei daraisi nebepatenkintas savo padėtimi, ugdykis nuolankumą. Taip sustiprinsi ryšį su Jehova ir atgausi vidinį džiaugsmą (Jok 4:6, 8).
SUSITELK Į DIEVO PAŽADUS
12. Kokių pažadų mums svarbu nepamiršti? (Izaijo 65:21–25)
12 Laimingi jausimės, jei nepamiršime, kokią ateitį Jehova yra pažadėjęs. Pranašo Izaijo lūpomis jis laidavo, kad dabartiniai vargai nueis į užmarštį, būsime išvaduoti iš visko, kas liūdina. (Perskaityk Izaijo 65:21–25.) Turėsime saugų, patogų būstą, malonų darbą, valgysime sveiką, gardų maistą. Niekad nebereiks bijoti nei dėl savęs, nei dėl savo vaikų (Iz 32:17, 18; Ez 34:25). Galime būti visiškai tikri, kad Jehova tesės, ką pažadėjęs.
13. Kada ypač svarbu mąstyti apie Dievo pažadus?
13 Dabar kaip niekad svarbu šių pažadų nepamiršti. Juk gyvename „paskutinėmis dienomis“, itin sunkiais laikais (2 Tim 3:1). Kad ištvertume, Jehova kasdien mus moko, stiprina ir visokeriopai remia (Ps 145:14). Ateities viltis labai palaiko užklupus bėdoms. Gal šiuo metu tau nelengva aprūpinti šeimą? Ar taip ir teks ištisai kapanotis, kovoti už išgyvenimą? Tikrai ne. Jehova pažadėjo, kad rojuje turėsi visa, kas būtina, ir netgi daug daugiau (Ps 9:18; 72:12–14). Arba gal neapleidžia lėtinis skausmas, depresija ar kokia luošinanti liga? Nemanyk, kad tai tau skirta dalia ir palengvėjimo nesulauksi. Naujajame pasaulyje tikrai neliks jokių negalių ir net mirties (Apr 21:3, 4). Guoskis šiomis šviesiomis mintimis ir jos padės išsklaidyti bet kokį apmaudą ir kartėlį. Vidinio džiaugsmo neatims jokia neteisybė, nuostolis, sunki liga ar išmėginimas. Kodėl? Todėl, kad net pats didžiausias suspaudimas yra laikinas. Artėja išvadavimas iš visų negandų (2 Kor 4:17, 18).
14. Ko reikia, kad ateities vaizdas prote būtų ryškus?
14 Jei tos ateities vaizdas prote bus ryškus, gyvenimo džiaugsmo neprarasime. Kad būtų lengviau įžiūrėti tolumoje esančius objektus, žmogus užsideda akinius. Kad aiškiau matytume naujojo pasaulio vaizdą, irgi turime, taip sakant, užsidėti akinius – pasitelkti vaizduotę. Pavyzdžiui, jei ima nerimas, kad pristigsi pinigų, įsivaizduok, koks bus pasaulis be pinigų, skolų ir ekonominės nelygybės. Jei niekaip negauni trokštamų pareigų, pamąstyk, ar tai beturės kokią reikšmę praėjus tūkstančiams metų, kai būdamas tobulas džiugiai tarnausi Jehovai (1 Tim 6:19). Iš pradžių gali būti sunkoka persijungti iš negatyvaus mąstymo į pozityvų. Bet ilgainiui, kuo labiau stengsimės susitelkti į Jehovos pažadus, tuo bus lengviau.
15. Ko tave pamoko Kristos žodžiai?
15 Pagalvok, kaip ateities viltis palaiko minėto brolio Deniso žmoną Kristą. Ji pasakoja: „Aš sergu degeneracine raumenų liga, todėl didumą dienos praleidžiu lovoje, judėti galiu tik sėdėdama vežimėlyje. Kasdien kenčiu skausmą. Gydytojas neseniai pasakė, kad perspektyvos nekokios. Tačiau aš iškart pamaniau: „Jis nežino tikrųjų perspektyvų.“ Gyvenu viltimi ir tai teikia dvasios ramybę. Šiandien turiu nemažai ištverti, bet manęs laukia nepaprasta ateitis naujajame pasaulyje.“
„NETRŪKSTA NIEKO TIEMS, KURIE JO BIJO“
16. Ką reiškia Dovydo žodžiai, kad bijantiems Jehovos „netrūksta nieko“?
16 Problemų gyvenime neišvengiame nė vienas. Antai karalius Dovydas neteko mažiausiai trijų vaikų. Jis buvo melagingai apkaltintas, draugų išduotas, ne vienus metus turėjo slapstytis nuo persekiotojo. Tačiau ir tokių sunkių išmėginimų akivaizdoje su pasitikėjimu sakė: „Netrūksta nieko tiems, kurie jo bijo“ (Ps 34:9, 10). Ką reiškia šie žodžiai? Nors Dovydas patyrė nemažai vargų, jis buvo įsitikinęs, kad niekada nestokos būtiniausių dalykų (Ps 145:16). Mes irgi net per nuožmius išbandymus galime kliautis Jehovos parama ir išlikti patenkinti savo padėtimi.
17. Kodėl mums svarbu perprasti Pauliaus paminėtą paslaptį?
17 Jehova nori, kad tau būtų ramu lyg nujunkytam vaikui (Ps 131:1, 2). Tad stenkis perprasti Pauliaus paminėtą paslaptį, kaip visada išlikti patenkintam. Jei ir toliau ugdysiesi dėkingumą, liksi nuolankus ir išsaugosi ryškią ateities viltį, visa širdim galėsi tarti: „Esu labai patenkintas“ (Ps 16:5, 6).
GIESMĖ NR. 118 Padėk tikėti kuo tvirčiau
a Pavyzdžiui, svetainėje jw.org išklausyk Betelio rytinės programos kalbas Jehova rūpinasi savo nuolankiais tarnais ir „Išdidumas apima prieš žūtį“.
b ILIUSTRACIJOS: brolis atlieka techninės priežiūros darbus teokratiniame objekte, gestų kalbą išmokusi sesė duoda interviu rajono suvažiavime ir brolis sako viešąją kalbą.