Sek Jėzaus uolumo pavyzdžiu

1. Kuo Jehovos tarnai ypač išsiskiria iš kitų?

JEHOVOS tarnai nuo netikrų krikščionių ypač skiriasi tuo, kad yra uolūs evangelizuotojai (Tit 2:14). Vis dėlto galbūt pastebi, kad kartais eiti į tarnybą nesinori. Jautiesi panašiai kaip vienas darbštus vyresnysis, atvirai pripažinęs: „Būna, kad tiesiog netraukia į tarnybą ir tiek.“

2. Kodėl gali būti nelengva išsaugoti uolumą skelbimo tarnyboje?

² Gali būti, kad tau patinka darbuotis kitose mūsų šventosios tarnybos srityse. Tikriausiai taip yra todėl, kad iškart matai savo pastangų vaisius, pavyzdžiui, mūsų teokratinėse statybose, renovacijos projektuose, teikdamas bendratikiams humanitarinę pagalbą ar juos drąsindamas. Darbuodamiesi drauge su tikėjimo broliais ir sesėmis džiaugiamės tarpusavio santarve, meile ir žinome, kad mūsų pastangos vertinamos. O skelbdami gerąją naujieną ne visada sulaukiame norimų rezultatų. Kai kurie žmonės netgi reaguoja priešiškai. Ir vis artėjant šio senojo pasaulio pabaigai mūsų skelbiama žinia tikriausiai taps dar nepopuliaresnė (Mt 10:22). Kaip tad galime likti uolūs evangelizuotojai?

3. Ką apie Jėzų liudija jo palyginimas, užrašytas Luko 13:​6–9?

³ Daug galime pasimokyti iš paties geriausio evangelizuotojo – Jėzaus. Jo uolumas niekada nebuvo priblėsęs. Priešingai, su kiekviena diena tik didėjo. Kartą Jėzus papasakojo palyginimą apie žmogų, kuris savo vynuogyne turėjo pasisodinęs figmedį, tačiau ištisus trejus metus nesulaukė jokio vaisiaus. (Perskaityk Luko 13:​6–9.) Panašiai Jėzus apie trejus metus skelbė gerąją naujieną žydams. Dauguma neįsiklausė, bet Jėzus, kaip ir anas vynuogininkas, nenuleido rankų. Jis darbavosi dar uoliau ir stengėsi pasiekti jų širdis.

4. Kokiais keturiais aspektais Jėzus parodė sektiną pavyzdį?

⁴ Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip Jėzus išsaugojo uolumą, ypač per paskutinius šešis savo tarnybos mėnesius. Matydami, ko jis mokė ir kuo buvo užimtas, nepristigsime uolumo tarnyboje. Tad aptarkime, kokiais keturiais aspektais Jėzus parodė sektiną pavyzdį: (1) buvo susitelkęs į Jehovos valią, (2) turėjo omenyje Biblijos pranašystes, (3) kliovėsi Jehovos parama ir (4) neprarado vilties, kad kai kurie į jo žinią įsiklausys.

SUSITELKĖ Į JEHOVOS VALIĄ

5. Iš ko akivaizdu, kad Jėzus visomis jėgomis dirbo Jehovos skirtą darbą?

⁵ Jėzus uoliai skelbė „gerąją naujieną apie Dievo Karalystę“, nes tam ir buvo siųstas (Lk 4:43). Tai jam buvo svarbiausias darbas gyvenime. Iki pat tarnybos žemėje pabaigos jis „keliavo [...] per miestus ir kaimus ir keliaudamas mokė“ (Lk 13:22). Taip pat savo sekėjus lavino dirbti šį darbą (Lk 10:1).

6. Kaip kitos teokratinės užduotys susijusios su skelbimo darbu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Jehova ir Jėzus nori, kad mes taip pat daugiausia dėmesio skirtume evangelizacijos darbui (Mt 24:14; 28:​19, 20). Nuo jo neatsiejama visa kita teokratinė veikla, pavyzdžiui, teokratinės statybos ir tarnyba Betelyje. Humanitarinę pagalbą bendratikiams irgi teikiame ne vien iš gailestingumo, bet ir tam, kad jie galėtų atnaujinti dvasinę veiklą, įskaitant skelbimo darbą. Jei suprantame, kad evangelizacija yra pagrindinė Jehovos mums skirta užduotis, stengsimės dalyvauti joje reguliariai. Vengrijoje tarnaujantis vyresnysis Janošas sako: „Vis primenu sau, kad jokia teokratinė veikla nepakeis skelbimo darbo. Tai mūsų svarbiausia pareiga.“

7. Kodėl Jehova nori, kad nepaliautume skelbti? (1 Timotiejui 2:​3, 4)

⁷ Kad nepristigtume uolumo skelbti, turime ugdytis tokį pat kaip Jehovos požiūrį į žmones. Jis nori, kad kuo daugiau jų išgirstų gerąją naujieną ir į ją atsilieptų. (Perskaityk 1 Timotiejui 2:​3, 4.) Todėl mus lavina, kad gebėtume žinią skleisti kuo našiau. Pavyzdžiui, brošiūroje Mokykime žmones su meile pateikta praktiškų pamokymų, kaip pradėti pokalbį, kad žmogus susidomėtų Biblija ir taptų Jėzaus mokiniu. Net jei dabar jis nereaguoja palankiai, galbūt dar apsigalvos iki didžiojo suspaudimo pabaigos. Tai, ką girdi iš mūsų dabar, tikėtina, vėliau paskatins susimąstyti. Tačiau taip bus tik jeigu ir toliau skelbsime.

TURĖJO OMENYJE PRANAŠYSTES

8. Kokį poveikį Jėzui darė pranašystės?

⁸ Jėzus nepamiršo, kad turi pildytis Biblijos pranašystės. Jis žinojo, kad jo tarnyba truks tik trejus su puse metų (Dan 9:​26, 27). Taip pat kad buvo išpranašauta, kada ir kaip jis mirs (Lk 18:​31–34). Tad savo turimą laiką stengėsi išnaudoti kuo geriau ir uoliai skelbė, kad spėtų iki galo atlikti jam skirtą užduotį.

9. Kokios Biblijos pranašystės skatina mus uoliai skelbti?

⁹ Biblijos pranašystės ir mus turėtų skatinti uoliai skelbti. Aiškiai matome, kad šiam pasauliui laiko liko nedaug. Apie tai liudija paskutinių dienų įvykiai ir žmonių požiūris. Taip pat suprantame, kad Anglijos ir Amerikos konfrontacija su Rusija ir jos sąjungininkėmis nusakyta pranašystėse apie pietų ir šiaurės karalių kovą „pabaigos metu“ (Dan 11:40). Ir žinome, kad Anglijos ir Amerikos pasaulinę galybę vaizduoja Danieliaus 2:​43–45 aprašytos statulos pėdos. Tad nė kiek neabejojame, kad jau visai netrukus Dievo Karalystė sunaikins žmonių valdžias. Visos šios pranašystės liudija, kokiu laikmečiu gyvename, ir skatina be atidėliojimo skelbti gerąją naujieną.

10. Kaip dar Biblijos pranašystės įkvepia mums uolumo?

¹⁰ Be to, Biblijos pranašystėse nusakyta, kokią gerą žinią turime žmonėms paskelbti. „Džiugūs Jehovos ateities pažadai skatina mane dalytis tiesa su kitais, – sako Dominikos Respublikoje gyvenanti sesė Keri. – Matydama, su kokiomis problemomis žmonėms tenka kovoti, suprantu, kad tie pažadai skirti ne vien man, bet ir jiems.“ Biblijos pranašystės rodo, kad Jehova remia mūsų veiklą, ir tai skatina netylėti. Vengrijoje gyvenanti Leila sako: „Žodžiai iš Izaijo 11:​6–9 įkvepia mane skelbti gerąją naujieną netgi tiems, kas neatrodo palankiai nusiteikę. Žinau, kad Jehova gali bet kuriam žmogui padėti pasikeisti.“ Ir brolis Kristoferis iš Zambijos sako: „Kaip išpranašauta Morkaus 13:​10, geroji naujiena plinta visame pasaulyje ir man garbė prisidėti prie šios pranašystės pildymosi.“ O kurios Biblijos pranašystės skatina tave skelbti gerąją naujieną?

KLIOVĖSI JEHOVOS PARAMA

11. Kodėl Jėzui reikėjo pasitikėjimo, kad Jehova padės uoliai skelbti gerąją naujieną? (Luko 12:​49, 53)

¹¹ Jėzus neabejojo, kad Jehova padės jam atlikti skelbimo darbą. Jis kalbėjo taktiškai, bet vis tiek žinojo, kad naujiena apie Karalystę daugelį supykdys ir nuteiks priešiškai. (Perskaityk Luko 12:​49, 53.) Antai religiniai vadovai nirto ant Jėzaus ir ne kartą mėgino jį nužudyti (Jn 8:59; 10:​31, 39). Bet Jėzus toliau skelbė, nes su juo buvo Jehova. Jis sakė: „Esu ne vienas – mane siuntęs Tėvas yra su manimi. Jis nepaliko manęs vieno, nes visada darau, kas jam patinka“ (Jn 8:​16, 29).

12. Kaip Jėzus parengė savo mokinius persekiojimams?

¹² Jėzus ir mokiniams priminė kliautis Jehovos pagalba. Jis ne sykį patikino, kad Jehova bus šalia ir padės ištverti persekiojimus (Mt 10:​18–20; Lk 12:​11, 12). Taip pat paprotino juos elgtis apdairiai (Mt 10:16; Lk 10:3). Skatino nebrukti žinios tiems, kas nenori klausytis (Lk 10:​10, 11). Ir patarė kilus persekiojimams bėgti kitur (Mt 10:23). Jėzus buvo uolus ir pasitikėjo Jehova, tačiau be reikalo į pavojų savęs nestatė (Jn 11:​53, 54).

13. Kodėl tu neabejoji, kad Jehova tau padės?

¹³ Šiandien skelbdami gerąją žinią neretai patiriame priešiškumą, tad turime kliautis Jehovos parama (Apr 12:17). Kodėl gali ja neabejoti? Prisimink Jėzaus maldą, užrašytą Jono 17 skyriuje. Jis prašė Jehovą sergėti apaštalus. Ir dangiškasis Tėvas šį prašymą tenkino. Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kaip jis padėjo Jėzaus sekėjams drąsiai skelbti ir nenusigąsti persekiojimų. Jėzus meldėsi ir už tuos, kas įsiklausys į apaštalų žodžius. Tarp tokių esi ir tu. Jehova iki pat šiol daro tai, ko Jėzus prašė. Jis padės tau lygiai taip pat, kaip padėjo apaštalams (Jn 17:​11, 15, 20).

14. Iš kur žinome, kad Jehova padės uoliai skelbti žinią apie Karalystę? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Artėjant pabaigai skelbti gerąją naujieną galbūt darysis dar sunkiau, tačiau Jehova mums padės (Lk 21:​12–15). Kaip Jėzus ir apaštalai, leidžiame patiems žmonėms rinktis ir vengiame bereikalingos nesantaikos. Net tuose kraštuose, kur mūsų veikla suvaržyta, bendratikiai toliau skelbia gerąją naujieną, pasitikėdami ne savo jėgomis, o Jehovos parama. Jis palaikė savo tarnus pirmajame amžiuje, palaiko ir šiandien, kad būtų paskelbta „geroji naujiena ir ją išgirstų visos tautos“ (2 Tim 4:17). Neabejok: jei pasikliausi Jehova, gebėsi ir toliau uoliai garsinti žinią apie Karalystę.

NEPRARADO VILTINGO POŽIŪRIO

15. Kokia visada buvo Jėzaus nuostata tarnyboje?

¹⁵ Jėzus visad vylėsi, kad bus žmonių, kurie įsiklausys į gerąją naujieną. Tai padėjo jam išsaugoti entuziazmą. Štai 30 m. pabaigoje Jėzus matė, kad daugelis noriai klausosi, todėl pasakė, kad laukai baltuoja prinokę pjūčiai (Jn 4:35). Dar po kokių metų jis kalbėjo mokiniams: „Pjūtis išties didelė“ (Mt 9:​37, 38). Ir dar kiek vėliau pakartojo: „Pjūtis išties didelė [...]. Tad melskite pjūties Šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį“ (Lk 10:2). Jėzus visada išsaugojo pozityvią nuostatą, todėl džiaugsmo tarnyboje neprarado (Lk 10:21).

16. Kokiais palyginimais Jėzus pailiustravo Karalystės žinios plitimą? (Luko 13:​18–21; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Kad mokiniai toliau uoliai skelbtų gerąją žinią, Jėzus jiems primindavo, kokių gerų vaisių ta žinia duoda. Tai jis pabrėžė dviem palyginimais. (Perskaityk Luko 13:​18–21.) Karalystės žinios plitimą jis palygino su tuo, kaip iš mažyčio garstyčios grūdelio išauga įspūdingas augalas. Kitame pavyzdyje Karalystės žinią prilygino raugui, nes ji turėjo išplisti po visą pasaulį ir padaryti žmonėms didelį poveikį, nors ir ne iš karto pastebimą. Taip Jėzus padėjo savo sekėjams suprasti, kad jų skelbiama žinia tikrai duos vaisių.

17. Kas skatina mus toliau uoliai skelbti Karalystės žinią?

¹⁷ Kad nestokotume uolumo skelbti gerąją naujieną, mes taip pat nepamirškime, kokių gerų vaisių šis darbas duoda visame pasaulyje. Kasmet milijonai žmonių dalyvauja Minėjime ir studijuoja su mumis Bibliją. Šimtai tūkstančių krikštijasi ir įsilieja į skelbėjų gretas. Nors negalime pasakyti, kiek dar žmonių įtikės, tikrai žinome, kad Jehova šiuo metu buria milžinišką minią ir kad ji pergyvens būsimą didįjį suspaudimą (Apr 7:​9, 14). Pjūties Šeimininkas žino, kad dar daug žmonių atsilieps į gerąją naujieną, todėl turime nepaliauti ją skelbti.

18. Ką visi žmonės turi matyti?

¹⁸ Jėzaus mokiniai visada buvo uolūs skelbėjai. Antai matydami, kaip drąsiai Petras ir Jonas kalba, žmonės „atpažino juodu buvus kartu su Jėzumi“ (Apd 4:13). Tad jeigu ir mes nepaliausime entuziastingai garsinti gerąją naujieną, žmonės matys, kad esame tikri Jėzaus sekėjai.