Organizuotai vykdome Jehovos valią
3 SKYRIUS
PASITIKĖKIME „IŠTIKIMU IR PROTINGU VERGU“
„KAS yra tas ištikimas ir protingas vergas?“ Tokiu klausimu Jėzus pradėjo vieną pranašišką iliustraciją. Jis pateikė ją nusakydamas „ženklą“, liudijantį „šią santvarką baigiantis“ (Mt 24:3, NW; 24:42-47, Jr). Jėzus paaiškino, jog „vergas“ pabaigos laiku uoliai darbuosis, nes jam bus pavesti Karalystės reikalai žemėje bei didelė atsakomybė tiekti Dievo tautai dvasinį maistą „reikiamu metu“. Ir dar Kristus pasakė: „Laimingas tas vergas, kurį parėjęs jo valdovas ras taip darantį. Iš tiesų jums sakau: jis visą savo turtą jam paves prižiūrėti.“
Taigi kyla keletas reikšmingų klausimų: kas yra „tas vergas“? apie kokį „turtą“ kalbama? kaip mes susiję su šia Jėzaus iliustracija? Tai nėra vien akademiniai dalykai. Aiškus jų supratimas ir pasitikėjimas „ištikimu ir protingu vergu“ padeda vykdyti Jehovos valią.
KAIP ATPAŽINTI „IŠTIKIMĄ IR PROTINGĄ VERGĄ“
Iliustracijoje pasakyta, kad „vergas“ tieks būtiną dvasinį maistą. Ką Jėzus paskyrė maitinti jo sekėjus pirmajame amžiuje ir rado ištikimai tai darant 1914 metais, kai grįžo tapęs Karaliumi? Suprantama, joks žmogus neišgyveno per visus tuos šimtmečius. Tad „ištikimas ir sumanus prievaizdas“ turi vaizduoti bendrai visus Kristaus pateptuosius sekėjus, gyvenančius žemėje tuo ar kitu laiku (Lk 12:42). Taip, Kristus pavedė tai grupei skelbti žinias apie Biblijos pranašysčių pildymąsi ir teikti mums aktualius nurodymus, kaip gyventi vadovaujantis Dievo Žodžio principais. Toliau šis dvasinis maistas tiekiamas per Jehovos liudytojų bendruomenes (Iz 43:10, Brb; Gal 6:16).
O kas yra „turtai“? Visa, kas dvasine prasme brangu žemėje ir tapo Kristaus, dangiškojo Karaliaus, nuosavybe. Tai ir Jehovos liudytojų pagrindinio biuro, jo filialų pastatai bei įranga, taip pat Karalystės ir asamblėjų salės visame pasaulyje. „Turtams“ priklauso ir užduotis visoje žemėje paskelbti „karalystės Evangeliją“ bei mokyti palankiai atsiliepiančius žmones. Per „vergą“ Dievas suburia prie pateptųjų „milžinišką minią [...] iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“, kuri galės pergyventi didįjį sielvartą (Lk 12:42-44; Mt 24:14; Apr 7:9-14). Ir pati milžiniška minia daug daro, kad geroji naujiena būtų paskelbta iki žemės pakraščių. Jos nariai taip pat yra „turtai“ — brangūs Kristui ir vergo klasės didžiai mylimi dėl ištikimos, uolios paramos.
VADOVAUJANČIOSIOS TARYBOS VAIDMUO
„Ištikimas ir protingas vergas“ stengiasi palaikyti vienybę ir organizuoja veiklą, kad ‘viskas būtų daroma padoriai ir tvarkingai’ (1 Kor 14:40). Taigi pirmajame amžiuje ištikimo ir protingo vergo klasei atstovauti buvo išrinkta pateptųjų krikščionių grupė. Sprendžiant klausimus jiems nereikėjo tartis su kiekvienu dvasia pateptu vyresniuoju pasaulyje. Šie Jeruzalės bendruomenės nariai sudarė visos pateptųjų krikščionių bendrijos vadovaujančiąją tarybą.
Nuo 33 m. e. m. Sekminių ką tik įkurtai krikščionių bendruomenei vadovavo ištikimieji Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalai (Apd 4:33, 35, 37; 5:18, 29). Maždaug iki 49 m. e. m. vadovaujančioji taryba padidėjo — prie apaštalų prisidėjo daugiau vyresniųjų. Kai buvo sprendžiamas apipjaustymo klausimas, ją sudarė „Jeruzalės [...] apaštalai ir vyresnieji“ (Apd 15:1, 2). Jiems teko atsakomybė svarstyti visiems krikščionims svarbius reikalus. Taryba siuntė laiškus su nutarimais, stiprindama bendruomenes bei padėdama mokiniams mąstyti ir veikti vieningai. Bendruomenės laikėsi vadovaujančiosios tarybos sprendimų, todėl Jehovos laiminamos klestėjo (Apd 8:1, 14, 15; 15:22-31; 16:4, 5).
Tokios tvarkos vertė akivaizdi ir dabar. Pateptieji krikščionys, šiuo metu sudarantys Jehovos liudytojų Vadovaujančiąją tarybą, ištikimai tarnauja jau dešimtmečius ir turi didelę teokratinės veiklos patirtį. Kaip ir pirmojo amžiaus vadovaujančioji taryba, jie teikia dvasinį vadovavimą Jehovos tautai, toliau vykdo pareigą prižiūrėti skelbimo darbą, leisti Biblijos studijų priemones, rūpinasi įvairių organizacijos veiklos sričių prižiūrėtojų paskyrimu. Kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, mielai priimame tų dvasiškai brandžių brolių biblinį vadovavimą bei patarimus garbinimo klausimais.
Kaip pirmajame amžiuje, taip ir šiandien Vadovaujančiąją tarybą sudaro netobuli žmonės. Tačiau tokiems pat žmonėms ir praeityje Jehova pavesdavo vykdyti jo valią. Pavyzdžiui, Nojui paliepė statytis laivą ir skelbti apie artėjantį sunaikinimą (Pr 6:13, 14, 22; 2 Pt 2:5). Mozė buvo paskirtas išvesti Jehovos tautą iš Egipto (Iš 3:10). Ir Bibliją rašė šventosios dvasios įkvėpti netobuli žmonės (2 Tim 3:16; 2 Pt 1:21). Tai, kad Jehova ir šiandien pasitelkia netobulus žmones vadovauti skelbimo bei mokinių ruošimo darbui, nėmaž netrukdo mums pasikliauti jo organizacija. Priešingai — tai stiprina pasitikėjimą. Juk be Jehovos paramos Vadovaujančioji taryba niekaip nepajėgtų atlikti visko, ką dabar daro.
KODĖL DERA PASIKLIAUTI „IŠTIKIMU IR PROTINGU VERGU“
Yra daug priežasčių visiškai pasitikėti vergo klase. Pirmoji ir svarbiausioji — Jėzus paskyrė ją valdyti visų savo „turtų“. Tai aiškiai rodo, kad jis ja visiškai pasikliauja.
Antra, Dievo Žodis ragina krikščionis visokeriopai bendradarbiauti su vadovaujančiais broliais. Kodėl tai mums į naudą? Apaštalas Paulius Hebrajams 13:17 rašė: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tada jie tai darys su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga.“ Mūsų dvasinis saugumas ir gerovė priklauso nuo to, ar noriai klausome prižiūrėtojų vadovavimo, nes jie ‘budi mūsų sielų labui’.
1 Korintiečiams 16:14 Paulius pasakė: „Viską darykite su meile.“ Dievo tautos reikalai sprendžiami vadovaujantis šia pranašiausia savybe. Apie ją 1 Korintiečiams 13:4-8 rašoma: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“ Meile grindžiami visi sprendimai Jehovos tarnų labui, todėl laikydamiesi tokio vadovavimo galime jaustis išties saugūs. Per tai Jehova rodo meilę visiems savo tarnams.
Iškentusi daug įvairių sunkumų, vergo klasė įrodė esanti Dievo dvasios vedama. Matomoji Jehovos organizacijos dalis šiandien dosniai laiminama, todėl visokeriopai ją remiame ir visa širdimi ja pasitikime.
KAIP PARODOME PASITIKĖJIMĄ
Pasitikėjimą vergo klase atsakingi broliai parodo mielai imdamiesi paskiriamų pareigų ir ištikimai jas vykdydami (Apd 20:28). Būdami Karalystės skelbėjai, mes uoliai liudijame po namus, lankome žmones pakartotinai ir vedame Biblijos studijas (Mt 24:14; 28:19, 20). Kad kuo geriau pasinaudotume apstybe „ištikimo ir protingo vergo“ tiekiamo maisto, lankome visas krikščionių sueigas ir kruopščiai joms ruošiamės. Tarp tokių krikščioniškų sambūrių — ir asamblėjos bei kasmetiniai kongresai, kuriuose gausu progų bendrauti su tikėjimo broliais ir sesėmis, padrąsinti vieniems kitus (Hbr 10:24, 25).
Pasitikėdami ‘ištikimu vergu’ palaikome organizaciją ir materialinėmis aukomis (Pat 3:9, 10). Jeigu pastebime, kad bendratikiai ko stokoja, nedelsiame atsiliepti (Gal 6:10; 1 Tim 6:18). Taip elgiamės iš nuoširdžios broliškos meilės, nuolat ieškodami galimybių atsidėkoti Jehovai ir jo organizacijai už rodomą gerumą (Jn 13:35).
Pasitikėjimą ištikimu vergu taip pat išreiškiame palaikydami jo sprendimus. Gal ne visada suprantame, kodėl nusprendžiama vienaip ar kitaip, tačiau esame tikri, jog tai mūsų amžinai gerovei. Ne sykį buvo paaiškinti svarbūs dalykai ir mes visa širdimi tai palaikėme. Todėl Jehova laimina mus už klusnumą jo Žodžiui ir vergo klasei. Taip parodome esą pavaldūs savo Viešpačiui Jėzui Kristui.
Tikrai nestinga priežasčių visiškai pasikliauti „ištikimu ir protingu vergu“. Šios sistemos dievas Šėtonas kaip tik išgalėdamas šmeižia Jehovos vardą ir jo organizaciją (2 Kor 4:4). Nesiduok Šėtono suklaidinamas (2 Kor 2:11). Jis žino mažai beturįs laiko, iki bus įkalintas, todėl mėgina nusitempti su savimi kuo daugiau Jehovos tarnų (Apr 12:12). Šėtonui vis nuožmiau siaučiant, nepaliaukime artintis prie Jehovos visiškai pasitikėdami organizacija, kurią Jis paskyrė vadovauti savo šiuolaikinei tautai. Šėtonas kovoja „su likusiais iš [moters] sėklos“, kuriems pavesta prižiūrėti ‘liudijimo apie Jėzų’ darbą (Apr 12:17, NW). Besąlygiškai pasitikėdami Jehova ir jo nustatyta tvarka esame vieninga brolija.
4 SKYRIUS
KAIP ORGANIZUOTA IR PRIŽIŪRIMA BENDRUOMENĖ
APAŠTALAS Paulius Pirmame laiške korintiečiams išreiškė svarbią tiesą apie Jehovą: „Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas.“ Toliau apie bendruomenės sueigas jis rašė: „Viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai“ (1 Kor 14:33, 40).
Pačioje laiško pradžioje apaštalas davė perspėjimų, nes girdėjo, kad Korinto bendruomenė yra susiskaldžiusi. Paulius paragino tenykščius ‘vienaip sutarti’ ir ‘būti vienos dvasios ir vienos minties’ (1 Kor 1:10, 11). Tada patarė, kaip spręsti įvairias problemas, kenkiančias vienybei. Pailiustruodamas žmogaus kūno darna, jis aiškiai parodė, kokia svarbi vienybė ir bendradarbiavimas. Todėl paragino visus krikščionių bendruomenės narius — visus be išimties — su meile rūpintis vienus kitais (1 Kor 12:12-26). Kad bendruomenė veiktų darniai, ji turėjo būti gerai organizuota.
O kaip derėjo organizuoti krikščionių bendruomenę? Kas turėjo tai daryti? Kokia turėjo būti jos struktūra ir kam skiriamos atsakingos pareigos? Biblija padeda išsiaiškinti šiuos klausimus (1 Kor 4:6).
TEOKRATINĖ ORGANIZACIJA
Krikščionių bendruomenė buvo įkurta 33 m. e. m. per žydų šventę Sekmines. Žinome, kad ji buvo organizuota ir vadovaujama teokratiškai, tai yra Dievo (graikiškai teos — Dievas, kratos — valdymas). Įkvėptas pasakojimas, kas įvyko Jeruzalėje beveik prieš 2000 metų, aiškiai rodo, jog pateptųjų krikščionių bendruomenę įkūrė pats Dievas (Apd 2:1-47). Tai buvo jo statinys, jo namiškiai (1 Kor 3:9; Ef 2:19). Šiandieninė krikščionių bendrija, vis didėjanti augant „milžiniškai miniai“, irgi organizuota bei veikia pagal pavyzdį, nustatytą pirmajame amžiuje (Apr 7:9, 10).
Iš pradžių bendruomenę sudarė maždaug 120 narių. Jie pirmieji, pildantis pranašystei iš Joelio 3:1, 2 [2:28, 29, Brb], buvo patepti šventąja dvasia (Apd 2:16-18). Tačiau jau tą pačią dieną pateptųjų bendruomenę papildė dar apie 3000 asmenų, pakrikštytų vandenyje. Pripažinę žodį apie Kristų, jie „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo“. Nuo tada „Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą“ (Apd 2:41, 42, 47).
Jeruzalės pateptųjų krikščionių bendruomenė augo išties labai sparčiai. Žydų vyriausiasis kunigas netgi skundėsi, kad mokiniai užtvindė miestą savo mokslu. Jeruzalės bendruomenę papildė ir daugelis įtikėjusių žydų kunigų (Apd 5:28; 6:7).
Jėzus sakė: „Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Taip ir buvo. Kai priešininkai nužudė Steponą, Jeruzalėje kilo didelis persekiojimas ir tenykščiai krikščionys išsisklaidė po visą Judėją bei Samariją. Tačiau kur tik jie keliavo, visur skelbė gerąją naujieną, tad mokiniais tapo dar daugiau žmonių, tarp jų ir samariečių (Apd 8:1-13). Kiek vėliau gerąją naujieną imta sėkmingai skelbti neapipjaustytiems kitataučiams (Apd 10:1-48). Dėl tokios skelbimo ir mokinių ruošimo veiklos naujos krikščionių bendruomenės kūrėsi visur, ne vien Jeruzalėje (Apd 11:19-21; 14:21-23).
Kaip rūpintasi kiekvieną naują bendruomenę organizuoti ir prižiūrėti teokratiškai, pagal Dievo valią? Jo šventosios dvasios vadovavimu kaimenei prižiūrėti būdavo skiriami ganytojai padėjėjai. Paulius ir Barnabas paskyrė vyresniuosius tose bendruomenėse, kurias lankė per pirmąją misionierišką kelionę (Apd 14:23). Apaštalų darbų 20 skyriuje pranešama apie apaštalo Pauliaus susitikimą su Efezo bendruomenės vyresniaisiais. Jis pasakė jiems: „Žiūrėkite savęs ir visos kaimenės, kurioje Šventoji Dvasia jus paskyrė prievaizdais, kad ganytumėte Dievo bendruomenę, kurią jis įsigijo savojo Sūnaus krauju“ (Apd 20:28, Jr). Vyresnieji buvo dvasiškai brandūs vyrai. Jie galėjo eiti paskirtas pareigas, nes atitiko Šventojo Rašto reikalavimus (1 Tim 3:1-7). Pauliaus bendradarbis Titas buvo įgaliotas skirti vyresniuosius Kretos bendruomenėse (Tit 1:5).
Vis kuriantis naujoms bendruomenėms, apaštalai ir vyresnieji Jeruzalėje toliau prižiūrėjo išplitusią tarptautinę pirmojo amžiaus broliją. Jie sudarė visos krikščionių bendrijos vadovaujančiąją tarybą.
Rašydamas Efezo bendruomenei Paulius paaiškino, kad laikydamiesi Dievo dvasios vadovavimo krikščionys paklus Jėzui Kristui ir taip išsaugos vienybę. Apaštalas tenykščius paragino mokytis nuolankumo ir palaikyti dvasios vienybę taikingais santykiais su visais bendruomenės nariais (Ef 4:1-6). Tada jis pacitavo Psalmyno 68:18 (NW) ir remdamasis tais žodžiais paaiškino, kad Jehova pavedė dvasiškai patyrusiems vyrams rūpintis bendruomenės reikmėmis tarnaujant apaštalais, pranašais, evangelizuotojais, ganytojais ir mokytojais. Jie yra Jehovos dovanos, nes stiprina visą bendruomenę, kad ji dvasiškai subręstų ir būtų maloni Dievui (Ef 4:7-16).
ŠIANDIEN BENDRUOMENĖ SEKA APAŠTALŲ PAVYZDŽIU
Pagal tą pavyzdį visos Jehovos liudytojų bendruomenės organizuojamos ir dabar. Drauge jos sudaro pasaulinę broliją, suburtą aplink dvasia pateptųjų branduolį (Zch 8:23). Tai įmanoma, nes Jėzus Kristus ištikimai tesi pažadą būti su savo pateptaisiais sekėjais „per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Šiandien norintieji įsilieti į augančią broliją priima Dievo gerąją naujieną, nuoširdžiai paskiria savo gyvenimą vykdyti jo valią ir pasikrikštija parodydami esą Jėzaus Kristaus mokiniai (Mt 28:19, 20; Mk 1:14; Apd 2:41). Jie pripažįsta, kad „gerasis ganytojas“ Jėzus Kristus vadovauja visai kaimenei — ne vien pateptiesiems bendruomenės nariams, bet ir „kitoms avims“ (Jn 10:14, 16; Ef 1:22, 23). Ta „viena kaimenė“ yra vieninga, nes ištikimai pripažįsta Kristaus vadovavimą ir klauso jo paskirtojo „ištikimo ir protingo vergo“ nurodymų. Tad ir mes visiškai pasikliaukime vergo klase (Mt 24:45, Jr).
ĮTEISINTŲ INSTITUCIJŲ PASKIRTIS
Paskutinėmis šios sugedusios santvarkos dienomis Viešpaties turtų visoje žemėje didžiai pagausėjo. Tad ‘ištikimam vergui’ tenka didelė atsakomybė. Vykdydamas pareigą laiku tiekti dvasinį maistą ir paskelbti gerąją Karalystės naujieną, iki ateis galas, jis įsteigė ir įteisino tam tikras institucijas. Įkurti institucijas, kurias pripažintų šalių įstatymai, buvo išmintinga. Jos įvairiose pasaulio vietose turi spaustuvių ir spausdina Bibliją, taip pat biblinę literatūrą, skirtą naudoti Karalystės tarnyboje.
Vienintelė tų įteisintų institucijų paskirtis — plėsti teisingą garbinimą. Jos visos glaudžiai bendradarbiauja. Tokios korporacijos įsteigtos siekiant palengvinti gerosios naujienos skelbimą visame pasaulyje ir patenkinti Dievo tautos dvasines reikmes iki pat žemės pakraščių.
KAIP ORGANIZUOTI FILIALAI
Įsteigus filialą, paskiriamas filialo komitetas iš trijų ar daugiau vyresniųjų rūpintis veikla šalyje arba šalyse, kurios priklauso to filialo teritorijai. Vienas iš tų brolių eina filialo komiteto koordinatoriaus pareigas.
Filialo prižiūrimos bendruomenės paskirstomos rajonais, o tam tikras rajonų skaičius sudaro sritį. Rajonai bei sritys gali būti įvairaus dydžio, nelygu geografinės ar kalbinės sąlygos, taip pat bendruomenių skaičius filialui paskirtoje teritorijoje. Kiekviename rajone bendruomenėms tarnauja paskirtas rajono prižiūrėtojas. Srities prižiūrėtojas lankosi įvairiuose rajonuose, tarnauja rajono asamblėjose, skiria laiko lankyti bendruomenes, paprastai drauge su rajono prižiūrėtoju. Šių keliaujančiųjų prižiūrėtojų pareigos retkarčiais aptariamos lankstinuke Mūsų Karalystės tarnyba, taip pat laiškuose, kuriuos jie gauna iš filialo.
Visi organizacijos nariai pripažįsta Dievo nustatytą tvarką. Bendruomenės priima ir įdiegia visus organizacinius potvarkius, skirtus brolijos labui. Jos pripažįsta paskirtus vyresniuosius, prižiūrinčius veiklą filialuose, srityse, rajonuose bei bendruomenėse. Krikščionys sotinasi dvasiniu maistu, kurį pačiu laiku tiekia „ištikimas ir protingas vergas“. O ‘ištikimas vergas’ stropiai laikosi Kristaus vadovavimo, Biblijos principų ir leidžiasi vedamas šventosios dvasios. Visi darbuojasi išvien, todėl rezultatai tokie pat kaip pirmajame amžiuje. Kaip rašoma Apaštalų darbų 16:5, anuomet bendruomenės „stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi“.