Ar tu ištvermingas?
1 „Aš nerandu didesnio džiaugsmo, ... jog mano vaikai gyvena tiesoje“ (3 Jn 4). Jono dvasinių vaikų ištvermė teikė jam didelį džiaugsmą. O kaip mūsų dangiškąjį Tėvą džiugina milijonai jo būsimų vaikų, ‛gyvenančių tiesoje’! (Pat 23:15, 16; 27:11)
2 Nors Dievo tauta kaip visuma išlieka uoli krikščioniškoje veikloje, kai kurių uolumas sumažėjo. Sužinoję tiesą, jie galbūt buvo pilni entuziazmo, tačiau ilgainiui jų įkarštis priblėso ir jie mažai arba retai beprisideda prie mokinių ruošimo darbo.
3 Kiti galbūt sulėtino tempą dėl fizinių ribotumų bei amžiaus naštos. Tačiau juos reikia pagirti už ištvermę, nes jie daro ką gali. Bet kiekvienas Dievui pasiaukojęs asmuo turėtų pasvarstyti: ‛Gal aš tiek pradėjau sutelkti dėmesį į asmeninius siekius, kad Karalystės interesams beveik nelieka laiko? Ar dar stengiuosi „visomis išgalėmis“, o gal pasidariau šiek tiek „drungnas“?’ (Apr 3:15, 16; Lk 13:24, Jr) Visi maldingai apmąstykime, kaip elgiamės, ir darykime būtiną pažangą, prisimindami Jehovos pažadą suteikti „šlovę, pagarbą bei ramybę kiekvienam, kuris daro gera“ (Rom 2:10).
4 Kaip ištverti. Kas Jėzui padėjo ištverti? Paulius paaiškino: „Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų [„dėl jam skirto džiaugsmo“, Jr, išnaša], nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Hbr 12:1-3). Jėzaus laukiantis džiaugsmas žymiai nusvėrė laikinus jam tekusius išmėginimus. Galvodami apie būsimą džiaugsmą, mes irgi galime ištverti (Apr 21:4, 7; 22:12). Jei prašome Jehovos stiprybės asmeniškai studijuodami, reguliariai lankydami sueigas ir nepaliaujamai melsdamiesi, galėsime ištvermingai atlikti mums pavestą darbą.
5 Jehovą džiugina jo ištikimų tarnų ištvermė. Tad suteikime jam dar daugiau džiaugsmo nuolat ‛gyvendami tiesoje’.