Ištvermė — gyvybiškai svarbi krikščionims

„Pasistenkite... savo tikėjimu išugdyti... ištvermę“ (2 PETRO 1:5, 6, ŠvR).

1, 2. Kodėl mes visi turime ištverti iki galo?

KELIAUJANTIS prižiūrėtojas ir jo žmona lankė vieną bendrakrikščionį, kuriam buvo daugiau kaip 90 metų. Dešimtmečius jis praleido nuolatinėje tarnyboje. Pokalbio metu senyvas brolis prisiminė kai kurias privilegijas, kurias jis turėjo per tuos metus. „Bet, — skundėsi jis ir ašaros riedėjo per jo veidą, — dabar aš beveik nieko nebegaliu daugiau daryti.“ Keliaujantis prižiūrėtojas atskleidė savo Bibliją ir perskaitė Mato 24:13, kur užrašyti Jėzaus Kristaus žodžiai: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.“ Tada prižiūrėtojas pažvelgė į mielą brolį ir tarė: „Galutinė visų mūsų užduotis nepriklausomai nuo to, daug ar mažai galime padaryti, — ištverti iki galo.“

² Taip, kaip krikščionys, mes visi turime ištverti iki šios daiktų sistemos galo arba iki mūsų gyvenimo pabaigos. Nėra kito būdo, kad įgytume Jehovos palankumą išgelbėjimui. Mes esame lenktynėse dėl gyvenimo ir privalome „ištvermingai bėgti“, kol peržengsime finalinę liniją (Žydams 12:1). Apaštalas Petras pabrėžė šios savybės svarbą, kai skatino bendrakrikščionis: „Pasistenkite... savo tikėjimu išugdyti... ištvermę“ (2 Petro 1:5, 6, ŠvR). Tačiau ką tiksliai reiškia ištvermė?

Ištvermė — ką ji reiškia

3, 4. Ką reiškia ištverti?

³ Ką reiškia ištverti? Graikiškas veiksmažodis „ištverti“ (hy·po·meʹno) pažodžiui reiškia „pasilikti arba atlaikyti“. Jį randame Biblijoje 17 kartų. Pagal leksikografus V. Bauerį, F. V. Gingričą ir F. Dankerį, tai reiškia „pasilikti užuot pabėgus..., tvirtai laikytis, išsilaikyti“. Graikiškas daiktavardis „ištvermė“ (hy·po·mo·neʹ) randamas daugiau nei 30 kartų. Apie tai Viljamo Barklio žodyne A New Testament Wordbook sakoma: „Tai dvasinė būsena, kai galima pakelti viską ne šiaip pasidavus likimo valiai, bet su liepsnojančia viltimi... Tai savybė, dėl kurios žmogus laikosi ant kojų, stovėdamas prieš vėją. Tai tokia ypatybė, dėl kurios sunkiausias išmėginimas gali virsti šlove, nes per skausmus jis mato tikslą.“

⁴ Tad ištvermė įgalina mus tvirtai laikytis ir neprarasti vilties, susidūrus su kliūtimis ir sunkumais (Romiečiams 5:3-5). Anapus dabartinių skausmų ji mato tikslą — apdovanojimą, arba dovaną: amžinąjį gyvenimą danguje arba žemėje (Jokūbo 1:12).

Ištvermė — kodėl?

5. a) Kodėl visiems krikščionims reikia ištvermės? b) Į kokias dvi kategorijas galima skirstyti išmėginimus?

⁵ Kaip krikščionims, mums visiems „reikia ištvermės“ (Žydams 10:36). Kodėl? Pirmiausia todėl, kadangi mes „pakliūvame į visokius išmėginimus“. Pagal graikišką tekstą Jokūbo 1:2 reiškia nelauktą ir nemalonų susidūrimą, tarsi su plėšiku. (Palygink Luko 10:30.) Mes susiduriame su išmėginimais, kuriuos galima skirstyti į dvi kategorijas: bendri visiems žmonėms, kaip paveldėtos nuodėmės rezultatas, ir atsirandantys dėl mūsų pasišventimo Dievui (1 Korintiečiams 10:13; 2 Timotiejui 3:12). Kokie yra kai kurie išbandymai?

6. Kaip ištvėrė vienas Liudytojas, susirgęs skausminga liga?

⁶ Rimta liga. Kaip ir Timotiejus, kai kurie krikščionys turi kęsti „dažnus negalavimus“ (1 Timotiejui 5:23). Ypač jei susiduriame su chroniška, galbūt labai skausminga liga, mums reikia kęsti, tvirtai laikytis su Dievo pagalba ir neprarasti savo krikščioniškos vilties. Apsvarstykime vieno Liudytojo pavyzdį, kuriam buvo daugiau kaip 50 metų ir kuris ilgai, sunkiai kovojo su greitai besiplečiančiu piktybiniu augliu. Per dvi operacijas jis tvirtai atsilaikė, nusprendęs nepriimti kraujo perpylimo (Apaštalų darbai 15:28, 29). Bet auglys vėl pasirodė pilvo ertmėje ir išsiplėtė iki stuburo. Jis patyrė neįsivaizduojamą fizinį skausmą, kurio jokiomis medicininėmis priemonėmis negalėjo numalšinti. Tačiau jis žvelgė pro dabartinius skausmus į gyvenimo naujajame pasaulyje dovaną. Jis ir toliau pasakojo gydytojams, medicinos seserims ir lankytojams apie savo liepsnojančią viltį. Jis kentėjo iki pat pabaigos — savo gyvenimo pabaigos. Galbūt tavo problemos dėl sveikatos nėra grėsmingos gyvybei arba jos ne tokios skausmingos kaip to brangaus brolio, bet vis dėlto tai gali būti didelis ištvermės išbandymas.

7. Kokį skausmą tenka ištverti kai kuriems mūsų dvasiniams broliams ir seserims?

⁷ Emocinis skausmas. Protarpiais kai kurie Jehovos žmonės susiduria su „sielos liūdesiu“, dėl kurio būna „dvasia prislėgta“ (Patarlių 15:13). Sunki depresija nėra reta šiais „kritiškais laikais, kai sunku susidoroti su problemomis“ (2 Timotiejui 3:1, NW). Žurnalas Science News 1992-ųjų gruodžio 5 numeryje pranešė: „Kiekvienos paskesnės kartos, gimusios po 1915-ųjų, laikotarpiu didėjo sunkių depresijų, dėl kurių dažnai nebepajėgiama dirbti, skaičius.“ Tokių depresijų priežastys įvairios, pradedant nuo fiziologinių faktorių iki skausmingai nemalonių pergyvenimų. Kai kuriems krikščionims ištvermė reiškia kasdieninę kovą — tvirtai laikytis, susidūrus su emociniais skausmais. Tačiau jie nepasiduoda. Jie lieka ištikimi Jehovai, nepaisant ašarų. (Palygink Psalmių 125:5, 6.)

8. Su kokiais finansiniais išmėginimais mes galime susidurti?

⁸ Tarp įvairių išmėginimų, su kuriais susiduriame, gali būti rimti ekonominiai sunkumai. Kai vienas brolis Niudžersyje, JAV, staiga liko be darbo, jis, aišku, rūpinosi, kaip išmaitinti šeimą ir neprarasti savo namo. Tačiau jis neprarado Karalystės vilties. Ieškodamas kito darbo, jis pasinaudojo proga tarnauti pagalbiniu pionieriumi. Galiausiai jis susirado darbą (Mato 6:25-34).

9. a) Kaip dėl mylimo žmogaus mirties gali prireikti ištvermės? b) Kokie Rašto tekstai parodo, kad nėra netinkama lieti skausmo ašaras?

⁹ Jei tu pergyvenai mylimo žmogaus mirtį, tau reikės ištvermės dar ilgai po to, kai kiti jau bus grįžę prie įprastos gyvenimo tvarkos. Tu gal net pastebi, kad kiekvienais metais tau ypač sunku tuo laiku, kai mirė mylimas žmogus. Kenčiant tokią netektį, nereiškia, jog netinka lieti skausmo ašarų. Natūralu liūdėti dėl to, kurį mylėjome, mirties ir tai niekaip neparodo prisikėlimo vilties stokos (Pradžios 23:2; palygink Žydams 11:19). Jėzus „pravirko“, kai mirė Lozorius, nors Jis patikimai buvo pasakęs Mortai: „Tavo brolis prisikels!“ Ir Lozorius prisikėlė! (Jono 11:23, 32-35, 41-44).

10. Kodėl Jehovos tautai reikia ypatingos ištvermės?

¹⁰ Jehovos tautai reikia ypatingos ištvermės ne tik dėl patiriamų visiems žmonėms bendrų išmėginimų. „Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo“, — perspėjo Jėzus (Mato 24:9, NTP). Jis taip pat pasakė: „Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios“ (Jono 15:20). Kodėl tokia neapykanta ir persekiojimai? Todėl kad nepaisant to, kur begyventume šioje žemėje kaip Dievo tarnai, Šėtonas bando palaužti mūsų dorumą Jehovos atžvilgiu (1 Petro 5:8; palygink Apreiškimą). Šito siekdamas, Šėtonas dažnai sukelia didelį persekiojimą, sunkiai bandydamas mūsų ištvermę.

11, 12. a) Su kokiu ištvermės išbandymu susidūrė Jehovos Liudytojai ir jų vaikai ketvirtajame dešimtmetyje ir penktojo dešimtmečio pradžioje? b) Kodėl Jehovos Liudytojai atsisakė saliutuoti valstybės vėliavai?

¹¹ Pavyzdžiui, šio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ir penktojo dešimtmečio pradžioje Jehovos Liudytojai ir jų vaikai Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje tapo persekiojimo objektais, nes jie nesaliutavo valstybės vėliavai, kadangi tai prieštaravo jų sąžinei. Liudytojai gerbia valstybės, kurioje gyvena, vėliavą, bet jie laikosi principo, nurodyto Dievo Įstatyme Išėjimo 20:4, 5: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštybėse danguje ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi: Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], tavo Dievas, galingas ir pavydus [„reikalaujantis ypatingo atsidavimo“, NW].“ Kada kai kurie Liudytojų vaikai buvo pašalinti iš mokyklų, nes norėjo garbinti tik Jehovą Dievą, Liudytojai organizavo jiems mokyti Karalystės mokyklas. Šie moksleiviai grįžo į visuomenines mokyklas tada, kai Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis teismas pripažino jų religinę poziciją, kaip tai daro apsišvietusios šalys šiandieną. Tačiau drąsi vaikų ištvermė tarnauja kaip tikras pavyzdys, ypač krikščionių jaunuoliams, kurie galbūt dabar susiduria su pajuoka, nes stengiasi gyventi pagal Biblijos normas (1 Jono 5:21).

¹² Įvairūs išmėginimai, su kuriais susiduriame, — tiek bendri visiems žmonėms, tiek tie, kurie kliūna mums dėl mūsų krikščioniško tikėjimo, — parodo, kodėl reikalinga ištvermė. Tačiau kaip galime ištverti?

Ištverti iki galo — kaip?

13. Kaip Jehova suteikia ištvermę?

¹³ Dievo tauta turi pranašumą palyginus su tais, kurie negarbina Jehovos. Mes galime kreiptis pagalbos į „ištvermės Dievą“ (Romiečiams 15:5). Tačiau kaip Jehova suteikia ištvermę? Vienas būdas, kaip jis tai daro, — ištvermės pavyzdžiai, užrašyti jo Žodyje, Biblijoje (Romiečiams 15:4). Mąstydami apie juos, mes ne tik įgyjame drąsos ištverti, bet taip pat daug išmokstame, kaip ištverti. Apsvarstykime du žymius pavyzdžius: drąsią Jobo ištvermę ir nepriekaištingą Jėzaus Kristaus ištvermę (Žydams 12:1-3; Jokūbo 5:11).

14, 15. a) Kokius išmėginimus ištvėrė Jobas? b) Kaip Jobas galėjo ištverti tuos išmėginimus, su kuriais susidūrė?

¹⁴ Kokiomis aplinkybėmis buvo išbandyta Jobo ištvermė? Jis kentėjo dėl ekonominių sunkumų, praradęs didumą savo turto (Jobo 1:14-17; palygink Jobo 1:3). Jobas kentė netekties skausmą, kai visi dešimt jo vaikų žuvo per uraganą (Jobo 1:18-21). Jis pergyveno rimtą, labai skausmingą ligą (Jobo 2:7, 8; 7:4, 5). Jo paties žmona vertė jį nusisukti nuo Dievo (Jobo 2:9). Artimi draugai kalbėjo jam užgaulius, nemalonius ir melagingus žodžius. (Palygink Jobo 16:1-3 ir Jobo 42:7.) Tačiau nepaisant viso to, Jobas tvirtai laikėsi likdamas doras (Jobo 27:5). Tai, ką jis atlaikė, panašu į išmėginimus, su kuriais Jehovos tauta susiduria šiandieną.

¹⁵ Kaip Jobas galėjo ištverti visus tuos išmėginimus? Viena, kas Jobą ypač stiprino, — tai viltis. „Medis turi vilties: jei bus nukirstas, jis vėl žaliuoja ir jo šakos želia“, — pasakė jis (Jobo 14:7). Kokią viltį turėjo Jobas? Keletu eilučių žemiau jis pareiškė: „Argi numiręs žmogus vėl bus gyvas?.. Tu šauksi mane, ir aš atsakysiu tau: savo rankų darbui paduosi dešinę“ (Jobo 14:14, 15). Taip, Jobas matė pro jo tuometinį skausmą. Jis žinojo, kad jo išmėginimai nesitęs amžinai. Daugiausia jam reikėtų ištverti iki mirties. Jis laukė su viltimi, kad Jehova, meilingai trokštantis prikelti mirusiuosius, grąžins jį gyventi (Apaštalų darbai 24:15).

16. a) Ko mes mokomės apie ištvermę iš Jobo pavyzdžio? b) Kaip reali turi mums būti Karalystės viltis ir kodėl?

¹⁶ Ko mes mokomės iš Jobo ištvermės? Kad ištvertume iki galo, mes niekada neturime prarasti savo vilties. Taip pat prisimink, kad Karalystės vilties tikrumas reiškia, jog kiekvienas kentėjimas, su kuriuo susiduriame, trunka palyginti ‛akimirką’ (2 Korintiečiams 4:16-18, NTP). Mūsų brangi viltis tvirtai remiasi Jehovos pažadu, kad netoli laikas, kai „jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo [mūsų] akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimas 21:3, 4). Ta viltis, kuri „neapgauna“, turi apsaugoti mūsų mąstymą (Romiečiams 5:4, 5; 1 Tesalonikiečiams 5:8). Ji turi mums būti reali — tokia reali, kad tikėjimo akimis galime matyti save naujajame pasaulyje: nebereikia daugiau kovoti su ligomis ir depresija, tačiau kiekvieną dieną pabundame turėdami gerą sveikatą ir aiškų protavimą; nebesivarginame daugiau dėl rimtų ekonominių sunkumų, bet gyvename aprūpinti; neliūdime daugiau dėl mylimų žmonių mirties, bet patiriame džiaugsmą matydami juos prikeltus (Žydams 11:1). Be tokios vilties dabartiniai išmėginimai gali taip priblokšti, kad mes pasiduosime. Mūsų viltis — koks didžiulis akstinas tęsti kovai, laikytis ištvermingai iki pat pabaigos!

17. a) Kokius mėginimus ištvėrė Jėzus? b) Koks faktas rodo, kad Jėzaus kančia, kurią jis ištvėrė, buvo labai sunki? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁷ Biblija skatina mus „įdėmiai žiūrėti“ į Jėzų ir „rūpestingai apsvarstyti“. Kokius išmėginimus jis ištvėrė? Kai kurie iš jų kliuvo dėl kitų žmonių nuodėmės ir netobulumo. Jėzus ištvėrė ne tik ‛nusidėjėlių priešgyniavimą’, bet taip pat problemas, kilusias tarp jo mokinių, įskaitant pakartotinius ginčus, kuris iš jų didžiausias. Dar daugiau, jis ištvėrė nesulyginamą tikėjimo išbandymą. Jis „iškentėjo kryžių [„kančių stulpą“]“ (Žydams 12:1-3, NW; Luko 9:46; 22:24). Net sunku įsivaizduoti tą dvasinę ir fizinę kančią dėl skausmo, kai jį prikalė prie stulpo, ir dėl gėdos, kad jam įvykdė egzekuciją kaip šventvagiui.a

18. Pagal apaštalą Paulių, dėl kokių dviejų veiksnių Jėzus ištvėrė?

¹⁸ Kas įgalino Jėzų ištverti iki galo? Apaštalas Paulius mini du veiksnius, dėl kurių Jėzus išlaikė: „prašymai bei maldavimai“ ir taip pat ‛jam priderantys [„jo laukiantys“, NW] džiaugsmai’. Jėzus, tobulas Dievo Sūnus, nesigėdijo prašyti paramos. Jis meldė „su balsiu šauksmu bei ašaromis“ (Žydams 5:7; 12:2). Ypač artėjant jo galutiniam išmėginimui, jis laikė būtinu pakartotinai ir karštai melsti jėgos (Luko 22:39-44). Atsakydamas į Jėzaus maldavimus, Jehova nepašalino išmėginimo, bet pastiprino Jėzų, kad jis ištvertų. Jėzus taip pat ištvėrė todėl, kad jis žvelgė pro kančių stulpą į savo atlyginimą — džiaugsmą, kurį jis patirs, prisidėdamas prie Jehovos vardo pašventinimo ir išpirkdamas žmonių šeimą iš mirties (Mato 6:9; 20:28).

19, 20. Kaip Jėzaus pavyzdys padeda mums turėti realų požiūrį, ką apima ištvermė?

¹⁹ Iš Jėzaus pavyzdžio mes išmokome daug dalykų, kurie padeda mums turėti realų požiūrį, ką apima ištvermė. Ištvermės kelias nėra lengvas. Jei mums atrodo sunku ištverti kurį nors išmėginimą, pasiguosime žinodami, kad net ir Jėzui taip pat buvo sunku. Kad ištvertume iki galo, mes turime dažnai melsti jėgos. Būdami išmėginami, mes galbūt kartais jaučiame, kad esame neverti melsti. Bet Jehova kviečia mus išlieti savo širdį jam, ‛nes jis mumis rūpinasi’ (1 Petro 5:7). Ir Jehova dėl pažadų, duotų savo Žodyje, įsipareigojo suteikti „galybės gausą“ tiems, kurie šaukiasi jo tikėdami (2 Korintiečiams 4:7-9).

²⁰ Kartais mes turime ištverti ašarodami. Jėzui skausmas ant kančių stulpo nebuvo džiaugsmo priežastis. Greičiau džiaugsmas buvo atlyginimas, kuris jo laukė ateityje. Mūsų atveju nerealu tikėtis, kad išmėginimo metu visada būsime linksmi ir pakilios nuotaikos. (Palygink Žydams 12:11.) Tačiau žvelgdami priekin į atlyginimą, mes, net atsidūrę pačiose sunkiausiose aplinkybėse, galime ‛laikyti tai tikru džiaugsmu’ (Jokūbo 1:2-4; Apaštalų darbai 5:41). Svarbu tai, kad mes liktume tvirti — net jei ir su ašaromis. Pagaliau juk Jėzus nepasakė: ‛Kas pralies mažiausiai ašarų, bus išgelbėtas’, bet: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13).

21. a) Pagal 2 Petro 1:5, 6, ką mes esame skatinami ugdyti ištverme? b) Kokius klausimus apsvarstysime kitame straipsnyje?

²¹ Tad ištvermė yra gyvybiškai svarbi dėl išgelbėjimo. Tačiau pagal 2 Petro 1:5, 6, mes esame skatinami ištverme ugdyti maldingumą [„atsidavimą Dievui“, NW]. Kas yra atsidavimas Dievui? Kaip jis susijęs su ištverme ir kaip jį pasiekti? Šiuos klausimus apsvarstysime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Ką reiškia ištverti?

◻ Kodėl Jehovos tautai reikia ypatingos ištvermės?

◻ Kas įgalino Jobą ištverti?

◻ Kaip Jėzaus pavyzdys padeda mums turėti realų požiūrį į ištvermę?

[Iliustracija 24 puslapyje]

Karalystės mokyklos buvo organizuotos krikščionių vaikams, pašalintiems iš mokyklų už tai, kad jie garbino tik Jehovą

[Iliustracija 26 puslapyje]

Pasiryžęs garbinti savo Tėvą, Jėzus meldė jėgos ištverti