Sklinda geroji naujiena spalvingame Haityje

HAITIS kartu su Dominikos Respublika dalijasi atogrąžų sala Espanjola, garsėjančia aukščiausiais Karibų jūros regione kalnais, kai kur iškilusiais per 2400 metrų. Todėl aukštikalnių ežeriukai „šaltaisiais“ metų mėnesiais kartais apsitraukia plonu ledo ir šerkšno sluoksniu.

Pietų Haityje kalnus ir slėnius dengia vešlūs atogrąžų miškai. O kur jie iškirsti, kalnai stūkso pliki, niūrūs, aštrių kontūrų. Kiekviename šalies kampelyje akį traukia gamtovaizdžio grožis. Kylant siaurais, vingiuotais keliukais atsiveria nuostabi, nuolat besikeičianti jūros ir sausumos panorama. Aplink žydi visokiausios ryškiaspalvės gėlės.

Šioje spalvingoje šalyje gyvena 8,3 milijono žmonių, daugiausia afrikiečių kilmės. Diduma įsikūrę kaimuose ir, nors neturtingi, pasižymi svetingumu bei širdingumu. Jau šešiasdešimt metų Jehovos liudytojai džiugiai skelbia jiems gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir yra šiltai sutinkami (Mato 24:14).

Skelbiama kaimo vietovėje

Štai ką viena misionierė papasakojo apie savo pirmą išvyką į kaimo vietovę:

„Vieną 2003-iųjų kovo dieną susiruošėme skelbti Kazalyje. Tai mažas miestukas maždaug pusvalandis kelio nuo mūsų namų Kabarė mieste, esančiame 30 kilometrų į šiaurę nuo šalies sostinės Port o Prenso. Kazalyje liudytojai paskutinį kartą skelbė 1999 metais, todėl išvykome kuo anksčiau, septintą ryto, nekantraudami imtis darbo. Beveik visa bendruomenė, dvidešimt du skelbėjai, susėdome į porą prastiems keliams pritaikytų mikroautobusų. Linksmai klegėdami leidomės stačiomis nuokalnėmis, važiavome per purvynus ir galiausiai pasiekėme didžiuliais medžiais apaugusį slėnį. Abipus tekančios per jį upės įsikūręs Kazalis.

Šio ramaus miestelio istorija prasidėjo devynioliktojo amžiaus pradžioje, kai tame derlingame slėnyje apsigyveno lenkų kariai, atvykę į Haitį padėti buvusiems vergams išsikovoti nepriklausomybę. Vedę haitietes jie susilaukė palikuonių, todėl dabar čia galima sutikti žmonių, kurių oda balta, gelsva arba ruda, o akys žalios, tamsiai rudos ir panašiai.

Prie pirmų durų geroji žinia šeimininko nesudomino. Bežingsniuojant toliau, mus pasitiko vyras: norėjo sužinoti, ar manome, kad Jėzus ir Dievas — ne tas pats asmuo. Paprašytas pasiėmė savo Bibliją ir tada iš jos įtikinome, kad Jėzus — Dievo Sūnus, o „vienintelis tikrasis Dievas“ yra Jehova (Jono 17:3). Daugelis, pas ką užėjome, kvietė sėstis, noriai leidosi į pokalbį. Kai kurie teiravosi, kada vėl apsilankysime ir mokysime juos iš Biblijos.

Vidurdienį susiieškoję vaizdingą kampelį paūksmėje, visa grupė susėdome pietauti. Dvi sesės buvo paruošusios didelį puodą skanios žuvies. Valgėme, šnekučiavomės ir skelbėme gerąją naujieną praeiviams. Paskui perėjome į kitą upės pusę. Buvo malonu bendrauti su tais draugiškais žmonėmis, sėdinčiais medžių pavėsyje šalia savo trobelių. Aplink žaidė vaikai, moterys upėje skalbė drabužius, senutės malė kavos pupeles.

Laikas pralėkė greitai ir ketvirtą valandą patraukėme link mašinų. Buvome be galo džiugūs. Mudviem su vyru labai patiko ši pirmoji išvyka į Kazalį, kur gyvena malonūs, svetingi žmonės.“ Panašių atsitikimų galėtų papasakoti daugelis.

Nuo 1945-ųjų, kai į Haitį atvyko pirmieji Jehovos liudytojų misionieriai, Karalystės skelbėjų vis gausėjo ir dabar yra apie 14000; jie veda per 22000 Biblijos studijų. Liudytojai uoliai garsina gerąją naujieną, todėl į Minėjimą 2005 metų kovą susirinko 59372 žmonės. Pažiūrėkime, kiek plati čia Jehovos liudytojų veikla.

Geroji naujiena atsispindi mene

Kad suprastum, jog dauguma haitiečių mėgsta spalvingumą, tereikia pamatyti jų drabužius, dažytus namus, gėlynus šalia jų, meno kūrinius. Įprastas vaizdas Port o Prenso gatvėse — pardavimui išstatyti paveikslai, tapyti sodriomis spalvomis savitu stiliumi. Pirkėjų sutiksi iš viso pasaulio.

Ryškiomis spalvomis mirga ne tik drobės. Sostinėje važinėja įdomiai išpiešti taksi autobusiukai. Galima išvysti net biblinę sceną.

Štai eini gatve ir tau prieš akis ant galinio autobusiuko lango šmėsteli kažkas pažįstama. A, tai Adomas su Ieva Edeno sode. Ant šių mašinų neretai pamatysi Jehovos vardą — išrašytoje Biblijos citatoje, šūkyje ar komercinės įmonės pavadinime.

Liudijama mokykloje

Jauniems liudytojams Haityje netrūksta progų paskelbti Biblijos tiesas bendramoksliams. Apie vieną tokią papasakojo septyniolikmetė liudytoja.

„Prie manęs priėjo bendraklasis ir paklausė, ką reiškia „ištvirkavimas“. Pamaniusi, kad jam terūpi paflirtuoti su manim, nieko neatsakiau. Bet kai to paties pasiteiravo vieno vaikino, susidomėjo visa klasė. Todėl, patyrinėjusi šią temą, kitą savaitę prieš klasę paaiškinau, kodėl Jehovos liudytojai stengiasi būti tyri morališkai, dvasiškai ir fiziškai.

Sulaukiau daug klausimų ir man leido atsakyti iš Biblijos. Mokyklos direktorius iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs, bet paskui ėmė pats klausinėti, net paprašė, kad apie visa tai pakalbėčiau ir kitose klasėse. Bendramoksliams parodžiau leidinį Jaunimas klausia... Naudingi atsakymaia ir daugelis juo susidomėjo, todėl kitą dieną išdalinau 45 šias knygas. Daug kas greitai perskaitė ir kai kurie dabar studijuoja Bibliją su liudytojais, gyvenančiais netoli jų namų. Vienas mano kaimynas jau lanko visas sueigas.“

Vartojama kreolų kalba

Spalvinga ir įdomi ne tik pati šalis bei jos gyventojai, bet ir kalba — Haičio kreolų. Jos pagrindą sudaro prancūziški žodžiai ir vakarų afrikiečių kalbų gramatika. Tai haitiečių gimtoji kalba, brangi jų širdžiai. Todėl būtent ją Jehovos liudytojai dažniausiai vartoja savo tarnyboje, taip pat stengiamasi ja išleisti daugiau biblinės literatūros.

1987-aisiais į kreolų kalbą buvo išversta brošiūra Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai!, vėliau išėjo knyga Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą, o dar po kurio laiko brošiūra Ko Dievas reikalauja iš mūsų? Ši literatūra labai padeda naujiems Biblijos studijuotojams suprasti pagrindinius Dievo Žodžio mokymus. Nuo 2002 metų rugsėjo 1-osios kreolų kalba spausdinamas Sargybos bokštas. Aišku, naudojami ir prancūziški leidiniai, tačiau daugeliui mieliau skaityti gimtąja kalba.

Kaliniai girdi gerąją naujieną

Neseniai Jehovos liudytojai gerąją naujieną pradėjo skelbti valstybiniuose vyrų ir moterų kalėjimuose. Skelbėjai džiaugiasi nešdami paguodos žinią žmonėms, esantiems tokioje liūdnoje padėtyje. Vienas brolis pasakoja:

„Kada nuėjome pirmą kartą, kalinius suvedė į didelę patalpą. Spėliojome, kaip jie mus priims. Paaiškinome, kad atėjome padėti suprasti Bibliją, kuo visi penkiasdešimt labai apsidžiaugė. Išdalijome brošiūras kreolų kalba „Mokykis skaityti ir rašyti“ bei Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai! ir su 26 pradėjome Biblijos studijas. Dešimt dalyvių buvo neraštingi, tačiau parodžius, kaip iš iliustracijų galima suprasti, kas parašyta, leidiniais susidomėjo.“

Po kurio laiko liudytojams vėl atėjus, vienas vyras pasakė: „Vis skaičiau ir skaičiau tą brošiūrą. Mintys nuolat sukasi apie tai, kas ten rašoma. Nekantriai jūsų laukiau.“ Kitas, kalintis už ginkluotą apiplėšimą, kalbėjo norįs pasikeisti, taip pat prašė, kad kas nors aplankytų jo žmoną ir pradėtų Biblijos studijas. Kalėjime sėdintis dviejų vaikų tėvas paprašė to paties, kad ir jo žmona sužinotų, kokie įsitikinimai teisingi, o kokie ne. Protestantų dvasininkas, išviliojęs didelę pinigų sumą iš savo bažnyčios narių, sakė dabar suradęs tiesą ir, kai atliks bausmę, stengsis padėti jiems tapti Jehovos liudytojais.

Vienas vyras negavo kreolų kalba brošiūros Ko Dievas reikalauja?, todėl pasiskolinęs iš kameros draugo nusirašė visą tekstą ir išmoko mintinai. Viena kalinė devynioms moterims savo kameroje pasakodavo, ką sužinojusi, ir net pradėjo vesti studijas. Vyriškis, baigęs studijuoti brošiūrą ir perėjęs prie knygos Pažinimas, ėmė liudyti kitiems kaliniams. Netrukus jis vedė ketverias Biblijos studijas.

Merkonisb jau buvo studijavęs Bibliją ir turi giminaičių Jehovos liudytojų. Jis ragindavo kitus kalinius skaityti biblinius leidinius, kuriuos jam atnešdavo artimieji. Vyras pasakoja: „Kai kaliniams siūlau šią literatūrą, jie mane vadina Jehovos liudytoju. Sakau, kad nesu, nes žinau, ką reiškia juo būti. Noriu rimtai susiimti, studijuoti Bibliją ir pasikrikštyti. Jeigu anksčiau būčiau pasekęs savo brolių pavyzdžiu, netektų dabar sėdėti kalėjime.“

Leidinių iš Merkonio gavęs vienas nuteistasis jį aplankiusiam liudytojui pasakė: „Iki jums ateinant praėjusį pirmadienį, jaučiausi prislėgtas ir net ketinau nusižudyti. Bet perskaitęs žurnalus, kuriuos davė Merkonis, meldžiau Dievą atleisti už visus mano blogus darbus ir atsiųsti ką nors, kas parodytų teisingą kelią. Kaip apsidžiaugiau, kada kitą dieną pasirodėte jūs ir pasiūlėte kaliniams studijuoti Bibliją! Norėčiau, kad išmokytumėte tarnauti Jehovai.“

Platinamas Atsibuskite!

2000-ųjų lapkričio 8 dienos Atsibuskite! numeryje įžanginiai straipsniai buvo skirti slaugytojo profesijai. Viena moteris paprašė 2000 egzempliorių ir išdalijo slaugytojų seminare Port o Prense. 2002 metų liepos 8-osios numeryje rašyta apie policijos darbą. Todėl sostinėje leidinys buvo uoliai platinamas policininkams ir šiems labai patiko. Net dabar kai kurie gatvėje sutikę liudytojus prašo to žurnalo.

Neseniai Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovė rengė visuomenės švietimo programą apie AIDS. Pakviesta ji atvyko į Jehovos liudytojų bendrijos filialą ir ten susipažino su Atsibuskite! išspausdinta informacija šita tema. Pareigūnei didelį įspūdį padarė straipsniai, kuriuose aptariama, koks, Biblijos požiūriu, geriausias būdas apsisaugoti nuo AIDS ir kas padeda ištverti užsikrėtusiems ŽIV virusu. Ji pasakė, kad Atsibuskite! šia tema pateikia informacijos, kurios mažai kur aptiksi.

Taigi Jehovos liudytojai įvairiais būdais skleidžia gerąją Karalystės naujieną spalvingame Haityje, kaip ir kitose 234 pasaulio šalyse bei teritorijose. Daug žmonių atsiliepia į tą viltingą žinią ir nebesutelkia dėmesio į dabartinius sunkumus. Jie laukia naujojo pasaulio, kuriame visi, garbinantys tikrąjį Dievą Jehovą, džiaugsis nuostabiu gyvenimu (Apreiškimo 21:4).

[Išnašos]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

Fonas: ©Adalberto Rios Szalay/photodisc/age fotostock