Nebijok, Jehova su tavimi!

DAUGIAU kaip prieš 50 metų, susprogdinus pirmąją atominę bombą, Nobelio premijos laureatas Haroldas Juris prognozuodamas ateitį pasakė: „Mes valgysime bijodami, miegosime bijodami, gyvensime bijodami ir mirsime bijodami.“ Šiandien pasaulyje išties tvyro baimė. Ir nieko nuostabaus! Laikraščiai nuolat skelbia apie šiurpinančius teroro išpuolius, smurtinius nusikaltimus, paslaptingas ligas.

Mes, krikščionys, žinome, ką tokia padėtis rodo: gyvename šios sugedusios santvarkos „paskutinėmis dienomis“ — Biblijoje išpranašautais „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Todėl dar tvirčiau tikime, kad Dievas netrukus įkurs naują pasaulį, kuriame nebebus neteisybės (2 Petro 3:13). Tačiau ar tai reiškia, kad krikščionys niekada nejaučia baimės?

Ar visada bebaimiai?

Jehovos tarnus gresiant pavojui ne kartą sukaustydavo baimė. Taip atsitiko Jokūbui, Dovydui ir Elijui (Pradžios 32:7, 8 [32:6, 7, Brb]; 1 Samuelio 21:12, 13 [21:11, 12, Brb]; 1 Karalių 19:2, 3). Šiems vyrams tikėjimo nestigo. Dargi priešingai: jie visiškai pasikliovė Jehova. Tačiau visi jie buvo tik žmonės, todėl kartais prarasdavo drąsą. „Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes“, — rašė Jėzaus mokinys Jokūbas (Jokūbo 5:17, Brb).

Kai pagalvojame, kokius sunkumus tenka pakelti dabar ir kas laukia ateityje, galbūt irgi apima nerimas. Tai visiškai suprantama. Šėtonas, sakoma Biblijoje, pasiryžęs „kautis“ su tais, kurie „laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“ (Apreiškimo 12:17). Nors šie žodžiai taikomi pateptiesiems krikščionims, apaštalas Paulius rašė: „Visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami“ (2 Timotiejui 3:12, kursyvas mūsų). Vis dėlto ištikus sunkumams baimė neturi mūsų užvaldyti. Kodėl?

„Mus gelbėjantis Dievas“

Psalmininkas Dovydas rašė: „Mūsų Dievas — mus gelbėjantis Dievas“ (Psalmyno 68:20, Brb). Jehova ne kartą parodė galįs apsaugoti savo tarnus — išgelbėdavo kilus pavojui ar suteikdavo jėgų ištverti (Psalmyno 34:18 [34:17, Brb]; Danieliaus 6:23 [6:22, Brb]; 1 Korintiečiams 10:13). Nuo tada, kai ėmei studijuoti Bibliją, kiek sykių patyrei gelbstinčią Jehovos ranką? Ar prisimeni?

Naudojantis „Sargybos bokšto leidinių indeksu“a (anglų, rusų ir kitomis kalbomis) verta pasigilinti į kai kuriuos tikrus įvykius, pavyzdžiui: Nojaus dienų pasaulinį Tvaną, Loto ir jo dukterų išgelbėjimą iš Sodomos ir Gomoros, izraelitų išėjimą iš Egipto, jų kelionę per Raudonąją jūrą, žlugusį Hamano sąmokslą prieš žydus. Skaitydamas ir apmąstydamas šiuos jaudinančius pasakojimus dar tvirčiau įsitikinsi, kad Jehova yra gelbstintis Dievas. Tai padės drąsiai atlaikyti tikėjimo išbandymus.

Šių dienų pavyzdžiai

Ar žinai ištvermės pavyzdžių savo bendruomenėje? Gal tai krikščionis, turėjęs kalėti už atsidavimą Dievui? Gal pagyvenęs bendratikis, tarnaujantis Jehovai nepaisant silpnos sveikatos? Galbūt jaunuolis, nemėgdžiojantis pasaulio ir nepasiduodantis bendraamžių spaudimui? O gal mama ar tėtis, vieni auginantys vaikus, ar vieniši Dievo tarnai, uolūs, nors slegiami vienatvės? Ko pasimokome iš tokių atsidavusių krikščionių? Apmąstydami jų ištikimą tarnystę ištversime lengviau, be baimės, kad ir kokie sunkumai užkluptų.

Drąsos reikia ne tik kai patiriame priešiškumą ar persekiojimą, bet ir kai imame abejoti Jehovos meile. Turime ugdytis tvirtą pasitikėjimą, kad Kristus mirė už kiekvieną iš mūsų (Galatams 2:20). Tada artinsimės prie Jehovos be jokios baimės ar gėdos. Jeigu jaučiamės neverti Jehovos meilės, prisiminkime Jėzaus žodžius, pasakytus savo sekėjams: „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“ (Mato 10:29-31, kursyvas mūsų).

Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnaluose dažnai spausdinami pasakojimai šių dienų Jehovos liudytojų, kantriai ištveriančių įvairius išbandymus. Žinoma, tie Dievo tarnai irgi liūdi ar būna nusiminę. Bet nesileidžia, kad neigiami jausmai užgožtų norą tarnauti Jehovai. Skaitydamas jų gyvenimo istorijas pats lengviau ištversi sunkumus. Aptarkime du pavyzdžius.

Nelaimė pakeitė jo gyvenimą

Žurnalo Atsibuskite! 2003 metų balandžio 22-osios numeryje buvo straipsnis „Kaip nelaimė pakeitė mano gyvenimą“. Jame Stenlis Ombeva, Jehovos liudytojas iš Kenijos, pasakoja, ką teko iškęsti po to, kai jį partrenkė automobilis. Sveikatai blogėjant jis neteko darbo ir visų lengvatų. „Pamažu suvokęs, kokia sunki mano būklė, puoliau į neviltį, tapau egoistiškas ir liguistai jautrus, — prisipažįsta brolis Ombeva. — Kartais supykdavau bei suirzdavau.“ Vis dėlto šis krikščionis nepasidavė ir nepalūžo, nes pasitikėjo Jehova. „Tų negandų metu jis visada mane palaikė — ir taip stipriai, jog kartais gėdijausi savęs, — prisimena brolis. — Tvirtai nusprendžiau skaityti ir apmąstyti Šventojo Rašto eilutes, kurios, kaip žinojau, mano aplinkybėmis turi paguosti.“

Nuoširdus brolio Ombevos pasakojimas padėjo nepalūžti daugeliui kitų. „Skaitant šį straipsnį riedėjo ašaros, — rašė viena krikščionė. — Iš jo suvokiau, koks Jehova geras ir kaip rūpinasi mumis. Tai mane išties paguodė.“ O štai kito liudytojo žodžiai: „Straipsniai, tokie kaip šis, labai padrąsina tuos bendratikius, kurie patiria panašių sunkumų ir kurie nesiskųsdami kenčia.“

Kaip ištverti emocinę negalę

Kita jaudinanti istorija — Herberto Dženingso, aprašyta straipsnyje „Jūs juk nežinote, kas jūsų rytoj laukia!“b Brolis Dženingsas kenčia nuo bipolinio nuotaikos sutrikimo. Prisimindamas pirmąsias dienas, kai susirgo, jis sako: „Lankyti krikščionių sueigas buvo tikras išbandymas. Nepaisant to, buvau visiškai įsitikinęs dvasinio bendravimo nauda. Kad ištverčiau, ateidavau į Karalystės salę, kai visi atsisėsdavo, ir išeidavau programos pabaigoje prieš visiems pakylant.“

Skelbti irgi buvo sunku. „Kartais netgi priėjus prie durų man trūkdavo drąsos paspausti skambutį, — sako brolis Dženingsas. — Tačiau aš nenustojau skelbti, nes supratau, kad atlikdami šią tarnystę išgelbėsime ne tik save, bet ir tuos, kurie palankiai atsiliepia (1 Timotiejui 4:16). Susitvardęs eidavau prie kitų durų ir bandydavau iš naujo. Dalyvaudamas lauko tarnyboje išlaikiau gerą dvasinę sveikatą, o tai suteikdavo man jėgų kovoti su liga.“

Atviras brolio Dženingso pasakojimas ne vienam skaitytojui suteikė drąsos grumtis su negale. Štai viena krikščionė rašė: „Sargybos bokštą ir Atsibuskite! skaitau jau 28 metus, bet joks straipsnis nesujaudino labiau nei šitas. Man teko nutraukti visalaikę tarnybą ir dėl to labai graužiausi. Maniau, kad taip atsitiko dėl tikėjimo trūkumo. Perskaičiusi, kaip brolis Dženingsas turėjo atsisakyti visalaikės tarnybos ir sutelkti dėmesį į sveikatą, savo padėtį ėmiau vertinti nuosaikiau. Tai buvo atsakymas į mano maldas!“

Kitą krikščionį straipsnis irgi paguodė: „Dešimt metų tarnavau bendruomenės vyresniuoju, — sako jis, — bet paskui nebegalėjau dėl psichikos sutrikimo. Tai labai slėgė. Skaityti gyvenimo istorijas būdavo sunku, nes ten daugiausia aprašomi puikūs Jehovos tarnų laimėjimai. Bet brolio Dženingso atkaklumas paskatino mane kovoti. Straipsnį skaičiau begalę kartų.“

Neabejok Jehovos parama

Daug Jehovos liudytojų, kaip ir Ombeva bei Dženingsas, nepaisant didelių sunkumų, ištvermingai garbina Jehovą Dievą. Jei ir tu patirdamas išbandymus nenustoji jo garbinti, labai pagirtina. Gali neabejoti: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems“ (Hebrajams 6:10).

Kaip senovėje Jehova padėdavo savo ištikimiems tarnams nugalėti priešus, taip jis gali padėti ir tau įveikti visas kelyje pasitaikančias kliūtis. Įsidėmėk jo žodžius, pasakytus per pranašą Izaiją: „Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“ (Izaijo 41:10).

[Išnašos]

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Kaip ir Stenlis Ombeva (viršuje) bei Herbertas Dženingsas (dešinėje), daugelis ištvermingai tarnauja Jehovai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

USAF photo