Aukščiausiasis teismas palaiko teisingą garbinimą „Ararato krašte“

Priešais aukščiausiąjį šalies teismą stovi žilagalvis armėnas, trijų vaikų tėvas. Jo paties ir daugybės jo bendratikių laisvė kybo ant plauko. Teismas klauso, o jis cituodamas Bibliją aiškina savo įsitikinimus. Kad suprastume, kaip šios bylos svarstymas baigėsi teisingo garbinimo pergale, pasekime visą procesą.

ARMĖNIJA yra į rytus nuo Turkijos, toli nusitiesusio Kaukazo kalnyno pietuose. Čia gyvena daugiau kaip trys milijonai žmonių. Iš sostinės, Jerevano, atsiveria nuostabus dviejų Ararato viršukalnių vaizdas. Ant šio kalno, kaip pasakojama, po pasaulinio Tvano sustojo Nojaus laivas. (Pradžios 8:4)a

Jehovos liudytojai Armėnijoje veikia nuo 1975 metų. Kai Armėnija 1991-aisiais tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, religinėms organizacijoms registruoti įkūrė Valstybės religinių reikalų komitetą. Tačiau šis komitetas vis nesutikdavo registruoti Jehovos liudytojus — iš esmės dėl jų neutralios pozicijos. Nuo 1991-ųjų už atsisakymą tarnauti kariuomenėje dėl religinių įsitikinimų buvo nuteisti daugiau kaip 100 jaunų liudytojų armėnų, dauguma iš jų — įkalinti.

Minėtas komitetas paprašė valstybės prokuratūros ištirti vieno krikščionių vyresniojo — Liovos Margariano religinę veiklą. Jis, stropus juristas, dirbo vietinėje atominėje elektrinėje. Broliui pareiškė kaltinimus pagal 244 straipsnį — Chruščiovo laikų sovietinį įstatymą, kuriuo siekta apriboti ir visiškai išnaikinti Jehovos liudytojus bei kitas religines grupes.

Remiantis tuo įstatymu, yra nusikaltimas organizuoti religinę grupę (ar jai vadovauti), kuri prisidengusi tikėjimo pažiūrų skleidimu ‘vilioja jaunuolius į religines neregistruotos bendrijos sueigas’ ir ‘verčia savo narius vengti pilietinių pareigų’. Norėdamas pagrįsti savo žodžius, kaltintojas teigė, jog sueigose, kurias brolis Margarianas veda Metsamoro mieste, dalyvauja nepilnamečiai. Dar pareiškė, jog brolis Margarianas vertė susirinkimo jaunuolius atsisakyti karinės tarnybos.

Teismas prasideda

Bylą pradėjo nagrinėti 2001-ųjų liepos 20-ąją, penktadienį, Armavyro apygardos teisme vadovaujant teisėjui Manvelui Simonianui. Procesas užsitęsė iki rugpjūčio. Duodami parodymus liudininkai galiausiai prisipažino, jog Valstybės saugumo komiteto (anksčiau KGB) agentai nurodė jiems, kokius melagingus kaltinimus surašyti prieš brolį Margarianą ir paskui privertė po jais pasirašyti. Vienos moters žodžiais, saugumo pareigūnas liepė jai kalbėti, kad „Jehovos liudytojai kovoja prieš mūsų vyriausybę ir religiją“. Moteris atvirai pasakė nepažinojusi nė vieno Jehovos liudytojo, tik girdėjusi jiems metamus kaltinimus per televiziją.

Paskui kalbėjo brolis Margarianas. Jis paaiškino, kad nepilnamečiai lanko sueigas tik tėvų leidžiami. Tarnauti ar netarnauti armijoje, kiekvienas nusprendžia pats. Prokuroras kryžminę apklausą tęsė keletą dienų. Naudodamasis Biblija brolis Margarianas ramiai atsakinėjo į klausimus apie savo įsitikinimus, o tuo metu kaltintojas tikrino Rašto nuorodas savoje Biblijoje.

2001-ųjų rugsėjo 18-ąją teisėjas paskelbė Margarianą nekaltu sakydamas, kad jo veikloje „nusikaltimo požymių nerasta“. Spaudoje apie bylą pasirodė iškalbingas pranešimas. Jame rašė: „Šiandien vienas Armėnijos Jehovos liudytojų vadovas buvo apgintas nuo kaltinimų prozelitizmu ir jaunuolių vertimu vengti karinės tarnybos. Po dviejų mėnesių bylos tyrimo teismas nusprendė, kad prieš Levoną Markarianą [Liovą Margarianą] trūko įrodymų. Jam grėsė penkeri metai kalėjimo... Nors Armėnijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę, naujoms religinėms grupėms sunku gauti leidimą registruotis; įstatymas palankus dominuojančiai Armėnų apaštališkajai bažnyčiai.“ Oficialiame spaudos pareiškime 2001-ųjų rugsėjo 18-ąją Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (OSCE) nurodė: „Mes sveikiname sprendimą, tačiau OSCE biuras apgailestauja, kad iš viso buvo imtasi kaltinimų.“

Nauji kaltinimai

Vis dėlto kaltintojai sprendimą apskundė ir apeliacinis nagrinėjimas tęsėsi dar keturis mėnesius. Teismo pradžioje, kai brolis Margarianas atsistojo duoti parodymų, klausimą iš karto uždavė teisėjų kolegijos narys. Vos brolis pradėjo kalbėti, pirmininkė jį nutraukė ir jo žodžius užginčijo. Ji neleido iki galo atsakyti nė karto. Nepaaiškino net, kodėl išbraukė daugumą klausimų, kuriuos broliui pateikė gynėjai. Per bylos svarstymą priešiški fanatikai, susibūrę teismo salėje, šūkavo ir užgauliojo brolį Margarianą. Daugybė melagingų, iškreiptų pranešimų apie procesą pasipylė per televiziją. Netgi buvo teigiama, kad brolis Margarianas pripažino savo kaltę.

Procesui įpusėjus, teisėjų kolegijos (ją sudarė trys teisėjai) pirmininkė pribloškė žiūrovus perskaitydama Valstybės religinių reikalų komiteto laišką, kuriame prokuratūrai buvo nurodyta imtis priemonių prieš brolį Margarianą. Tai šokiravo tarptautinius stebėtojus, nes Armėnija, pareikšdama norą tapti Europos Tarybos nare, įsipareigojo „visoms bažnyčioms ir religinėms grupėms, ypač vadinamosioms ‘netradicinėms’, garantuoti laisvę išpažinti savo tikėjimą be suvaržymų“.

Per keletą savaičių įtampa teisme dar išaugo. Priešininkai grasino liudytojams teismo salėje ir už jos. Mūsų seserims spardė kojas. Kai vienas liudytojas puolamas neatsakė tuo pačiu, gavo tokį smūgį į nugarą, kad teko vežti į ligoninę.

Tuo tarpu vesti bylą paskyrė kitam teisėjui. Nors buvo mėginama įbauginti advokatą, naujasis teismo pirmininkas palaikė tvarką, net liepė policininkams išvesti iš salės moterį, nesiliaujančią grasinti advokatui.

Byla perduodama Armėnijos Aukščiausiajam teismui

Pagaliau 2002-ųjų kovo 7-ąją apeliacinis teismas pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įdomu, kad prieš pat jį paskelbiant buvo paleistas Valstybės religinių reikalų komitetas. Kaltintojai vėl apskundė sprendimą, šį kartą Armėnijos aukščiausiajam — Kasaciniam teismui. Dabar prašė nagrinėti bylą iš naujo, kad „teisiamasis būtų pripažintas kaltu“.

Šešių teisėjų kolegija, vadovaujama Mhero Chačatriano, susirinko 2002-ųjų balandžio 19-osios 11-tą valandą ryto. Įžanginėje kalboje vienas iš dviejų kaltintojų piktinosi, kad du aukštesni teismai nerado brolio Margariano kaltės. Tačiau šį sykį kaltintojas pats buvo nutrauktas ir konkrečiai apklaustas keturių teisėjų. Vienas iš jų peikė kaltintoją už bandymą nuteikti teismą prieš brolį Margarianą remiantis tuo, kad Jehovos liudytojai skelbia savo įsitikinimus ir nėra registruoti; bet 244 straipsnyje tai nelaikoma nusikaltimu. Paskui teisėjas pavadino kaltintojo veiksmus „mėginimu apkaltinti kriminaline veikla“. Kitas teisėjas paminėjo įvairias Europos teismo bylas, kur Jehovos liudytojai buvo pripažinti „žinoma religija“, turinčia teisę būti ginama Europos žmogaus teisių konvencijos. Tuo metu vienas kunigas salėje garsiai metė repliką, kad Jehovos liudytojai skaldo tautą. Teismas liepė jam nutilti.

Paskui teisėjai pakvietė patį brolį Liovą Margarianą iš auditorijos — tai beprecedentis atvejis šiame aukštame teisme. Brolis Margarianas puikiai paliudijo apie Jehovos liudytojų poziciją įvairiais klausimais. (Morkaus 13:9) Trumpai pasitaręs teismas grįžo ir vieningai paskelbė teisiamąjį nekaltu. Brolis Margarianas lengviau atsiduso. Raštiškame sprendime teismas nurodė: „Remiantis esamais įstatymais, ši [Liovos Margariano] veikla nelaikoma nusikaltimu; toks kaltinimas, be to, prieštarauja Armėnijos konstitucijos 23 straipsniui ir Europos konvencijos 9 straipsniui.“

Sprendimo poveikis

Jei kaltintojai būtų laimėję, tai būtų leidę jiems imtis juridinių veiksmų prieš kitus Jehovos liudytojų vyresniuosius visuose Armėnijos susirinkimuose. Reikia tikėtis, kad aiškus teismo nutarimas tokiam persekiojimui užkirs kelią. Nepalankus sprendimas taip pat galėjo tapti dingstimi atmesti Jehovos liudytojų prašymą registruotis. Džiugu, kad teismas šią klaidingą dingstį dabar pašalino.

Laikas parodys, ar daugiau kaip 7000 šios šalies Jehovos liudytojų bus leista registruotis. O kol kas teisingas garbinimas „Ararato krašte“ gyvuoja ir klesti.

[Išnaša]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Liova Margarianas teisme

[Iliustracija 13 puslapyje]

Brolis Margarianas su šeima