Visi tikrieji krikščionys yra evangelizuotojai

„Giedokite Jehovai, šlovinkite jo vardą. Diena iš dienos pasakokite gerąją naujieną apie jo išgelbėjimą“. (PSALMYNO 96:2, NW)

1. Kokią gerąją naujieną žmonės turi išgirsti ir kokį pavyzdį rodo Jehovos liudytojai ją skelbdami?

PASAULYJE, kurį kasdien sukrečia nelaimės, Biblijos žinia, jog gan greit nebebus karų, nusikaltimų, bado ir priespaudos, tikrai paguodžia. (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]; 72:3, 7, 8, 12, 16) Juk šitą nuostabią naujieną turėtų išgirsti kiekvienas, ar ne? Jehovos liudytojai yra tuo įsitikinę. Visur jie žinomi kaip skelbėjai, atnešantys „gerą žinią“. (Izaijo 52:7, Brb) Nors nemažai liudytojų persekiojami už gerosios naujienos skelbimą, jie kupini ryžto darbuotis žmonių labui. Kokių yra puikių jų uolumo ir ištvermės pavyzdžių!

2. Kas pirmiausia skatina Jehovos liudytojus būti uolius?

² Mūsų dienomis Jehovos liudytojai savo uolumu yra panašūs į pirmojo amžiaus krikščionis. Juos teisingai apibūdino katalikų laikraštis L’Osservatore Romano: „Pirmieji krikščionys tuoj pat po krikšto jautėsi įpareigoti skelbti Evangeliją. Vergai ją perduodavo iš lūpų į lūpas.“ Kodėl Jehovos liudytojai atsidavę šiam darbui taip kaip pirmieji krikščionys? Pirmiausia todėl, kad gerąją naujieną jie skleidžia nuo paties Dievo Jehovos. Ar gali būti svaresnis motyvas tai daryti uoliai? Taip liudytojai atsiliepia į psalmininko raginimą: „Giedokite Jehovai, šlovinkite jo vardą. Diena iš dienos pasakokite gerąją naujieną apie jo išgelbėjimą.“ (Psalmyno 96:2, NW)

3. a) Koks kitas motyvas skatina Jehovos liudytojus būti uolius? b) Ką reiškia „[Dievo] išgelbėjimas“?

³ Šie psalmininko žodžiai Jehovos liudytojams primena ir kitą motyvą būti uoliems. Jie praneša išgelbėjimo žinią. Pavyzdžiui, yra medikų, socialinių darbuotojų, ekonomistų bei kitų sričių specialistų, daug prisidedančių prie žmonių gerovės ir vertų pagyrimo. Tačiau niekieno pastangos negali prilygti „[Dievo] išgelbėjimui“. Jehova per Jėzų Kristų išvaduos romius žmones iš nuodėmės, ligų ir mirties. Tokie palaimintieji gyvens amžinai! (Jono 3:16, 36; Apreiškimo 21:3, 4) Išgelbėjimas — vienas iš „nuostabių darbų“, apie kuriuos šiandien kalba krikščionys klausydami skatinimo: „Apsakykite tautoms [Dievo] garbę, visoms tautoms jo nuostabius darbus! Juk didis Viešpats ir vertas didžios šlovės, pagarbų šiurpą keliantis labiau už visus dievus.“ (Psalmyno 96:3, 4)

Mokytojo pavyzdys

4—6. a) Kokia yra trečia Jehovos liudytojų uolumo priežastis? b) Kaip Jėzus rodė uolumą gerosios naujienos skelbimo darbe?

⁴ Yra ir trečia Jehovos liudytojų uolumo priežastis. Jie seka Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. (1 Petro 2:21) Šis tobulas žmogus visas jėgas skyrė užduočiai ‘nešti linksmą žinią nuolankiesiems’. (Izaijo 61:1, Jr; Luko 4:17-21) Todėl jis tarnavo evangelizuotoju — gerosios naujienos platintoju. Jėzus skersai išilgai išvaikščiojo Galilėją ir Judėją „skelbdamas karalystės Evangeliją“. (Mato 4:23) Jis žinojo, ši puiki žinia patiks daug kam, todėl savo mokiniams pasakė: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“ (Mato 9:37, 38)

⁵ Jėzus darė tai, ko meldė: mokė kitus būti evangelizuotojais. Paskui pasiuntė savo apaštalus vienus ir jiems nurodė: „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė.“ Gal tie vyrai verčiau būtų ėmęsi spręsti socialinių problemų arba politinėmis priemonėmis kovoti su ano meto piktžaizdėmis? Ne, Jėzus nurodė, kad visi krikščionys turi būti evangelizuotojai, sakydamas savo sekėjams: „Eikite ir skelbkite.“ (Mato 10:5-7)

⁶ Vėliau Jėzus pasiuntė kitą mokinių grupę pranešti: „Prisiartino Dievo karalystė.“ Kai jie sugrįžę papasakojo apie savo sėkmingą evangelizacijos darbą, Jėzus džiūgavo. Jis meldėsi: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.“ (Luko 10:1, 8, 9, 21) Jėzaus mokiniai, anksčiau sūrų prakaitą lieję žvejai, žemdirbiai bei kiti duonpelniai, palyginus su aukštai išsilavinusiais religiniais tautos vadovais, buvo it kūdikiai. Tačiau jie buvo išmokyti skelbti pačią geriausią naujieną.

7. Kam pirmiausia Jėzaus sekėjai skelbė gerąją naujieną jam pakilus į dangų?

⁷ Jėzui pakilus į dangų, jo sekėjai toliau skleidė gerąją išgelbėjimo žinią. (Apaštalų darbų 2:21, 38-40) Kam jie skelbė pirmiausia? Ar ėjo pas tautas, nepažinojusias Dievo? Ne, iš pradžių jų laukas buvo Izraelis, tauta, kuriai Jehova buvo savas daugiau nei 1500 metų. Ar tikrai šiems skelbėjams derėjo darbuotis žemėje, kur Jehova jau buvo garbinamas? Taip. Jėzus jiems buvo pasakęs: „Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.“ (Apaštalų darbų 1:8) Izraelis kaip ir visos kitos tautos turėjo sužinoti tą puikią naujieną.

8. Kaip mūsų laikais Jehovos liudytojai seka pirmojo amžiaus Jėzaus mokinių pavyzdžiu?

⁸ Šiais laikais Jehovos liudytojai irgi skelbia visoje žemėje. Jie tai daro drauge su angelu, kurį Jonas matė „turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją.“ (Apreiškimo 14:6) 2001 metais liudytojai triūsė 235 šalyse bei įvairiose teritorijose, tarp jų ir kraštuose, kurie paprastai laikomi krikščioniškais. Ar ten, kur nuo seno vyrauja krikščionijos bažnyčios, Jehovos liudytojams netinka skelbti? Kai kas taip mano ir tvirtina, jog tokia evangelizacija — tai svetimų „avelių vogimas“. Tačiau Jehovos liudytojai žino, ką Jėzus manė apie savo dienų nuolankius žydus. Nors jie turėjo kunigiją, Jėzus nesidrovėjo pasakoti izraelitams gerosios naujienos. Jis „gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“. (Mato 9:36) Kai Jehovos liudytojai suranda nuolankų žmogų, nežinantį apie Jehovą bei jo Karalystę, argi gali nutylėti gerąją naujieną dėl to, kad kai kurie religininkai tvirtina esą jam autoritetas? Sekdami Jėzaus apaštalų pavyzdžiu, mes manome kitaip: geroji naujiena turi būti paskelbta „visoms tautoms“ be išimčių. (Morkaus 13:10)

Visi pirmojo amžiaus krikščionys buvo evangelizuotojai

9. Kas buvo skelbėjai pirmojo amžiaus krikščionių susirinkime?

⁹ Kas pirmajame amžiuje triūsė skelbimo darbe? Faktai liudija, kad visi krikščionys buvo evangelizuotojai. Tyrinėtojas V. Viljamsas rašo: „Pranešimai rodo, jog apskritai visi pirmojo amžiaus Bažnyčios krikščionys... skelbė evangeliją.“ Apie 33 m. e. m. Sekminių įvykius Biblijoje sakoma: „Visi [vyrai ir moterys] pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.“ Evangelizacijos veikloje dalyvavo vyrai ir moterys, jauni ir seni, vergai ir laisvieji. (Apaštalų darbų 1:14; 2:1, 4, 17, 18; Joelio 3:1, 2 [2:28, 29, Brb]; Galatams 3:28) Kai persekiojimai privertė daugelį krikščionių apleisti Jeruzalę, „išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį“. (Apaštalų darbų 8:4) Taigi ne saujelė paskirtų asmenų, o visi „išblaškytieji“ buvo evangelizuotojai.

10. Kokios dvi užduotys buvo įvykdytos iki žydų sistemos žlugimo?

¹⁰ Taip buvo visą pirmojo amžiaus krikščionių veiklos laikotarpį. Jėzus išpranašavo: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Anuomet šie žodžiai išsipildė ir geroji naujiena buvo plačiai paskleista dar iki romėnų armijai sunaikinant žydų religinę bei politinę sistemą. (Kolosiečiams 1:23) Be to, visi Jėzaus sekėjai klausė jo nurodymo: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:19, 20) Paskatinę romų žmogų tikėti Jėzų, pirmieji krikščionys nepalikdavo jo vieno eiti savais keliais, kaip daro kai kurie nūdienos pamokslininkai. Ne, jie mokydavo jį būti Jėzaus sekėju, suburdavo tokius žmones į susirinkimus ir rodydavo, kaip pačiam skelbti ir ruošti mokinius. (Apaštalų darbų 14:21-23) Tokiu pavyzdžiu Jehovos liudytojai ir remiasi šiandien.

11. Kas šiandien praneša žmonijai pačią nuostabiausią žinią?

¹¹ Sekdami pirmojo amžiaus krikščionių Pauliaus, Barnabo bei kitų pėdomis, nemažai Jehovos liudytojų tarnauja misionieriais svečiose šalyse. Jie išties daro naudingą darbą nesiveldami į politinius bei kitus reikalus, atitraukiančius nuo įpareigojimo skelbti gerąją naujieną. Misionieriai tiesiog paklūsta Jėzaus įsakymui: „Eikite ir skelbkite.“ Tačiau dauguma Jehovos liudytojų negali tarnauti misionieriais svetur: vieni turi užsidirbti pragyvenimui, kiti — lankyti mokyklą, treti — auginti vaikus. Tačiau visi liudytojai tą gerąją naujieną, kurią patys sužinojo, skelbia kitiems. Jauni ir seni, vyrai ir moterys džiugiai pakluso Biblijos raginimui: „Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku.“ (2 Timotiejui 4:2) Kaip ir jų pirmojo amžiaus pirmtakai, liudytojai taip pat ‘nesiliauja mokyti ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją Jėzų’. (Apaštalų darbų 5:42) Jie praneša žmonijai pačią nuostabiausią žinią.

Prozelitizmas ar evangelizacija?

12. Kas yra prozelitizmas ir kaip į jį žiūrima?

¹² Graikiškas žodis prosélytos reiškia „atsivertėlis“. Iš jo kilo tarptautinis žodis prozelitizmas, daugiausia reiškiantis „siekimą patraukti kitus į naują tikėjimą“. Mūsų laikais yra nuomonių, kad tai žalinga veikla. Viename Pasaulio Bažnyčių Tarybos dokumente netgi paminėta „prozelitizmo nuodėmė“. Kodėl? Žurnale Catholic World Report rašoma: „Dėl nuolatinių stačiatikių bažnyčios skundų ‘prozelitizmas’ įgavo prievartinio atvertimo reikšmę.“

13. Kokių yra žalingo prozelitizmo pavyzdžių?

¹³ Ar prozelitizmas gali būti žalingas? Taip, gali. Jėzus paminėjo, kad Rašto aiškintojų ir fariziejų prozelitizmas žaloja jų paklausiusį naujatikį. (Mato 23:15) ‘Atversti prievarta’, aišku, neteisinga. Istorikas Juozapas Flavijus rašė, kad idumėjiečius pavergęs makabiejus Jonas Hirkanas „leido jiems gyventi gimtinėje, tik jeigu jie apsipjaustydavo ir laikydavosi žydų įstatymų“. Idumėjiečiai, sutikę gyventi žydų valdomi, turėjo išpažinti jų religiją. Pasak istorikų, aštuntajame m. e. amžiuje šiaurės Europos pagonis saksus užkariavęs Karolis Didysis jėga prispyrė juos atsiversti.a Argi galėjo idumėjiečiai bei saksai tai daryti iš širdies? Pavyzdžiui, ar idumėjietis karalius Erodas, norėjęs nužudyti kūdikėlį Jėzų, tikrai gerbė Dievo įkvėptą Mozės įstatymą? (Mato 2:1-18)

14. Kaip kai kurie krikščionijos bažnyčių misionieriai spaudžia žmones atsiversti?

¹⁴ Ar žmonės prievarta atverčiami į tikėjimą mūsų dienomis? Tam tikra prasme taip yra daroma. Pranešama, jog kai kurie krikščionijos bažnyčių misionieriai siūlo kitų šalių piliečiams stipendijas tikėdamiesi patraukti į savo religiją arba už maisto davinį verčia badaujančius pabėgėlius klausyti jų pamokslų. 1992 metais susirinkę stačiatikių vyskupai savo pareiškime paminėjo, jog „kartais prozelitizmas vykdomas naudojant materializmo jauką, kartais — įvairiopą prievartą“.

15. Ar Jehovos liudytojų veikla yra prozelitizmas šiuolaikine to žodžio prasme? Paaiškink.

¹⁵ Versti žmogų pakeisti savo religiją yra neteisinga. Jehovos liudytojai, aišku, taip nedaro.b Todėl jų veikla nėra prozelitizmas dabartine šio žodžio prasme. Vietoj to jie, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, skelbia gerąją naujieną kiekvienam žmogui. Tam, kas mielai susidomi, siūloma gilintis nuodugniau — studijuoti Bibliją. Tokie susidomėjusieji mokosi ugdytis tiksliu Biblijos pažinimu pagrįstą tikėjimą Dievu bei jo pažadais. Taip studijuotojai sužino, kad, norėdami išsigelbėti, turi šauktis Jehovos — Dievo vardo. (Romiečiams 10:13, 14, 17) Galų gale pats žmogus renkasi, kaip reaguoti į gerąją naujieną. Prievartos būti negali, antraip atsivertimas būtų beprasmis. Dievui malonus iš širdies gelmių kylantis garbinimas. (Pakartoto Įstatymo 6:4, 5; 10:12)

Evangelizacija mūsų dienomis

16. Kaip šiais laikais išaugo Jehovos liudytojų evangelizacijos veikla?

¹⁶ Šiandien Jehovos liudytojai skelbia gerąją Karalystės naujieną, pildantis žodžiams iš Mato 24:14 vis didesniu mastu. Evangelizacijos darbe puikus pagalbininkas yra žurnalas Sargybos bokštas.c Jis buvo pradėtas leisti 1879 metais viena kalba maždaug 6000 egzempliorių tiražu. Po 122 metų, 2001-aisiais, šis leidinys buvo spausdinamas 141 kalba, jo tiražas sudarė 23042000 egzempliorių. Kartu su žurnalo plėtra didėja ir Jehovos liudytojų evangelizacijos veikla. Palyginkime: šiam darbui devynioliktame amžiuje kasmet buvo skiriama keletas tūkstančių valandų, o 2001-aisiais — 1169082225 valandos ir kas mėnesį buvo vedamos vidutiniškai 4921702 nemokamos Biblijos studijos. Kiek daug atlikta puikaus darbo! Jame dalyvavo 6117666 aktyvūs skelbėjai.

17. a) Kokie netikri dievai garbinami šiais laikais? b) Ką turi sužinoti kiekvienas žmogus, nežiūrint jo kalbos, tautybės, socialinės padėties?

¹⁷ Psalmininkas sako: „Visi tautų dievai tik stabai, o Viešpats [„Jehova“, NW] sukūrė dangų.“ (Psalmyno 96:5) Supasaulėjusi šių laikų visuomenė garbina nacionalizmą, tautinę atributiką, garsenybes, turtus, įvairius kitus dalykus. (Mato 6:24; Efeziečiams 5:5; Kolosiečiams 3:5) Indų vadovas Mohandas Gandis kartą pasakė: „Mano tvirtu įsitikinimu, ... šiandien Europa yra tik nominaliai krikščioniška. Iš tikrųjų ji garbina Mamoną [turtus].“ Taigi geroji naujiena turi būti skelbiama visur. Reikia, kad kiekvienas žmogus, nežiūrint jo kalbos, tautybės, socialinės padėties, sužinotų apie Jehovą ir jo tikslus. Trokštame, kad visi atsilieptų į psalmininko raginimą: „Pripažinkite Jehovai šlovę ir galybę. Pripažinkite Jehovos vardui priklausančią garbę!“ (Psalmyno 96:7, 8, NW) Kad žmonės šlovintų Jehovą kaip pridera, jo vardu pasivadinę liudytojai padeda kitiems įgyti apie jį žinių. Tie, kas priima šią liudytojų paramą, džiaugiasi didelėmis palaimomis. Kokiomis? Tai kito straipsnio tema.

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

• Kodėl Jehovos liudytojai yra uolūs evangelizuotojai?

• Kodėl Jehovos liudytojai skelbia net ten, kur vyrauja krikščionijos bažnyčios?

• Kodėl Jehovos liudytojų veikla nėra prozelitizmas dabartine šio žodžio prasme?

• Kaip plečiasi Jehovos liudytojų evangelizacijos darbas mūsų laikais?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jėzus buvo uolus evangelizuotojas ir mokė kitus dirbti šį darbą

[Iliustracija 10 puslapyje]

Visi pirmojo amžiaus susirinkimų krikščionys dalyvavo evangelizacijos veikloje

[Iliustracija 11 puslapyje]

Versti žmogų pakeisti savo religiją yra neteisinga