Tavo pažanga tebūna matoma
„Mąstyk apie šituos dalykus, atsidėk jiems visiškai, kad tavo pažanga būtų visiems akivaizdi“ (1 TIMOTIEJUI 4:15, Brb).
1. Iš kur žinai, kada vaisius prinokęs ir tinkamas valgyti?
PAŽVELK į savo mėgstamą vaisių — persiką, kriaušę arba mango. Ar matai, kada jis prinokęs ir tinkamas valgyti? Dažniausiai taip. Aromatu, spalva, minkštumu vaisius prašyte prašosi skanaujamas. Atsikandi ir net aikteli. Gardumėlis! Tiesiog širdis sąla!
2. Kas byloja apie žmogaus brandumą ir kokį poveikį tai turi jo santykiams su kitais?
2 Šis paprastas malonus pojūtis primena kai ką kita: dvasiškai brandų žmogų, kaip ir prinokusį vaisių, galima atpažinti iš įvairių požymių. Apie tai byloja jo įžvalgumas, supratimas, išmintis ir panašios savybės (Jobo 32:7-9). Tikras džiaugsmas darbuotis greta žmogaus, kurio požiūris ir elgesys liudija jo brandumą (Patarlių 13:20).
3. Ką apie brandumą liudija Jėzaus žodžiai, kuriais jis apibūdino savo laikų žmones?
3 O kartais matai, kad žmogus suaugęs, tačiau kalba, elgesys rodo jį esant emociškai bei dvasiškai nebrandų. Štai Jėzus apie iškrypusią savo laikų kartą pasakė taip: „Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‛Jis demono apsėstas.’ Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‛Štai rijūnas ir vyno gėrėjas.’“ Tokius suaugusius žmones Jėzus prilygino vaikams, nesubrendėliams ir pridūrė: „Vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais“ (Mato 11:16-19).
4. Iš ko kiti gali matyti krikščionies dvasinį lavėjimą ir brandumą?
4 Pasak Jėzaus, žmogaus išmintį — brandumo požymį galime matyti iš darbų bei darbo vaisių. Apie tai kalbėjo apaštalas Paulius savo patarime Timotiejui. Išvardijęs, ko jaunuolis turėtų siekti, apaštalas pasakė: „Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą“ (1 Timotiejui 4:15). Krikščionies dvasinis augimas ne užslėptas, o regimas, arba akivaizdus, visiems, todėl jo brandumą galima palyginti su ryškiu žiburiu (Mato 5:14-16). Aptarsime du pagrindinius dalykus, liudijančius, kad žmogus dvasiškai lavėja ir yra brandus: 1) jis įgyja daugiau žinių, supratimo bei išminties ir 2) rodo dvasios vaisius.
Tikėjimo ir pažinimo vienybė
5. Kaip galima apibūdinti brandą?
5 Remiantis žodynais, brandus — tai visiškai suaugęs, pasiekęs aukščiausią stadiją arba pageidaujamą lygį. Vaisius, kaip minėjome, subręsta baigęs augti ir išvaizda, spalva, aromatu, skoniu pasidaro toks, kokio reikia. Taigi branda yra tas pats, kas pranašumas, užbaigtumas, netgi tobulumas (Izaijo 18:5; Mato 5:45-48; Jokūbo 1:4).
6, 7. a) Kas liudija Jehovos troškimą, kad visi jo garbintojai dvasiškai bręstų? b) Ką reiškia žengti link dvasinio brandumo?
6 Jehova Dievas trokšta, kad visi jo garbintojai dvasiškai bręstų, ir tam tikslui krikščionių susirinkimą aprūpina puikiomis dovanomis. Efezo krikščionims apaštalas Paulius rašė: „Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus Kūno ugdymui, kol mes visi...“ „...pasieksime tikėjimo ir Dievo Sūnaus pažinimo vienybę, subrendusią vyrystę, Kristaus pilno ūgio matmenį, kad nebebūtume kūdikiai, bangų blaškomi ir visokio mokslo vėjo šen bei ten nešiojami žmonių suktybe, jų gudrybe paklydimo pinklėms spęsti“ (Efeziečiams 4:11-14, Brb; Jr).
7 Čia Paulius paaiškino, jog Dievas gausiai teikia susirinkimams dvasinių dovanų, kad visi ‛pasiektų tikėjimo ir pažinimo vienybę’, ‛subręstų iki vyrystės’, lygiuotųsi į ‛Kristaus pilną ūgį’. Tik taip pavyks nebūti blaškomiems tarsi kūdikiai klaidingų idėjų bei mokymų. Vadinasi, žengti link krikščioniško brandumo — tai ‛pasiekti tikėjimo ir Dievo Sūnaus pažinimo vienybę’. Pauliaus patarime yra daug mums įsidėmėtinų minčių.
8. Ko reikia, kad įgytume ‛tikėjimo ir pažinimo vienybę’?
8 Pirma, žodis „vienybė“ nurodo, kaip svarbu, kad subrendusį krikščionį su bendratikiais sietų vienovė bei visiškas sutarimas tikėjimo ir pažinimo dalykuose. Biblijos klausimais toks krikščionis neprimeta ir nepropaguoja savo nuomonės ar įsitikinimų. Ne, jis nėmaž neabejoja tiesa, atskleidžiama Jehovos Dievo per savo Sūnų Jėzų Kristų bei „ištikimą ir protingą vergą“. Nuolat maitindamiesi „deramu metu“ tiekiamu dvasiniu penu — per krikščionių leidinius, sueigas, asamblėjas, kongresus — galime išlaikyti tikėjimo bei pažinimo vienybę su bendratikiais (Mato 24:45; Jr).
9. Paaiškink, kokia prasme Laiške efeziečiams Paulius pavartojo žodį „tikėjimas“.
9 Antra, žodžiu „tikėjimas“ kalbama ne apie atskiro krikščionies įsitikinimą, o apie mūsų tikėjimo visumą — „plotį ir ilgį, ir aukštį, ir gylį“ (Efeziečiams 3:18; 4:5; Kolosiečiams 1:23; 2:7). Pavyzdžiui, ar gali krikščionis išlaikyti vienybę su bendratikiais pripažindamas tik kai kuriuos tikėjimo aspektus? Vadinasi, nepakanka įsisąmoninti tik pagrindinius Biblijos mokymus, nedera tiesą žinoti paviršutiniškai, iš dalies. Privalome naudotis visomis Jehovos savo organizacijai duodamomis dovanomis, padedančiomis uoliai tyrinėti jo Žodį. Reikia kuo aiškiau ir nuodugniau suvokti Dievo valią bei tikslus. Negailėkime laiko skaityti ir studijuoti Bibliją bei ja pagrįstus leidinius, melskime Dievą paramos, vadovavimo, reguliariai lankykime krikščionių sueigas ir iš širdies atsidėkime Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbui (Patarlių 2:1-5).
10. Ką reiškia žodžiai „kol mes visi pasieksime“, pavartoti Efeziečiams 4:13?
10 Ir dar: prieš paminėdamas trejopą tikslą, Paulius ištarė žodžius „kol mes visi pasieksime“. Remiantis vienu Biblijos žinynu, „mes visi“ reiškia ne „vienas paskui kitą, atskirai, bet visi drauge“. Kitaip tariant, kiekvienas pagal išgales turime siekti krikščioniško brandumo drauge su visa brolija. Leidinyje The Interpreter’s Bible rašoma: „Vienas pats žmogus nepasidarys pakankamai dvasingas, kaip, sakykim, negali subręsti kuri nors kūno dalis atskirai nuo viso organizmo.“ Paulius priminė Efezo krikščionims, jog tik kartu „su visais šventaisiais“ jie gali perprasti išsamų tikėjimo turinį (Efeziečiams 3:18a).
11. a) Su kuo nesusijęs dvasinis tobulėjimas? b) Ką turime daryti, kad augtų mūsų dvasingumas?
11 Iš Pauliaus žodžių aišku, jog tobulėti dvasiškai nereiškia prikimšti galvą žinių ir būti išsimokslinusiam. Subrendęs krikščionis nestulbina kitų savo talentais. Anaiptol, juk Biblijoje sakoma: „Teisiųjų takas — tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos“ (Patarlių 4:18). Taigi „vis labiau švinta“ ne koks nors asmuo, o „takas“. Stengdamiesi nepaliaujamai augti tolydžio ryškėjančiu Dievo Žodžio supratimu, Jehovos teikiamu savo tautai, tobulėsime dvasiškai. Vadinasi, augti reiškia žengti į priekį, o tai pajėgiame kiekvienas (Psalmyno 97:11; 119:105).
Rodykime „dvasios vaisius“
12. Kodėl siekiant brandos svarbu rodyti dvasios vaisius?
12 Kaip svarbu pasiekti ‛tikėjimo ir pažinimo vienybę’, taip visose gyvenimo srityse mums būtina rodyti Dievo dvasios vaisius. Kodėl? Minėjome, jog branda — ne giliai slypinti, nematoma, o aiškiai įžvelgiama savybė, kurią turintis žmogus gali pastiprinti kitus. Tačiau tobulėti dvasiškai nereiškia išsiugdyti puikias manieras. Ne, tai yra nuostabus mūsų, paklūstančių Dievo dvasios vadovavimui, požiūrio bei elgesio pokytis. Apaštalas Paulius patarė: „Gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams“ (Galatams 5:16).
13. Koks pokytis aiškiai liudija krikščionies pažangą?
13 Toliau Paulius išvardija gausius ir ‛aiškiai’ regimus „kūno darbus“. Dievo reikalavimų nežinantis žmogus paprastai seka pasaulio pavyzdžiu ir galbūt yra įsivėlęs į kurią nors iš Pauliaus paminėtų blogybių: „stabmeldystę, burtininkavimą, priešiškumą, nesantaiką, pavyduliavimą, piktumus, vaidus, nesutarimus, susiskaldymus, pavydus, girtavimą, apsirijimą ir panašius dalykus“ (Galatams 5:19-21; Brb). Tobulėdamas dvasiškai, žmogus šiuos netinkamus „kūno darbus“ palaipsniui įveikia ir pakeičia „dvasios vaisiais“. Tokie akivaizdūs pokyčiai svariai liudija krikščionies brendimą (Galatams 5:22).
14. Paaiškink posakių „kūno darbai“ ir „dvasios vaisiai“ reikšmę.
14 Atkreipkime dėmesį į du posakius: „kūno darbai“ ir „dvasios vaisiai“. „Darbai“ yra veiklos rezultatas. Pauliaus išvardyti kūno darbai — paties žmogaus pasirinktų veiksmų arba jo nuodėmingos prigimties pasekmės (Romiečiams 1:24, 28; 7:21-25). O išvardyti „dvasios vaisiai“ — tai ne charakterio ugdymo ar saviauklos, bet mus veikiančios Dievo dvasios rezultatas. Kaip gerai prižiūrimas medis būna vaisingas, taip ir žmogus rodys dvasios vaisius, jei šventoji dvasia nekliudomai veiks jo gyvenimą (Psalmyno 1:1-3).
15. Kodėl mums turi būti svarbūs visi „dvasios vaisiai“?
15 Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog Pauliaus pavartotas žodis „vaisiai“ apima daugelį pageidaujamų savybių. Ši dvasios dovanų įvairovė duodama ne tam, kad išsirinktume iš jų kas patinka. Visos Pauliaus paminėtos savybės — meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, tikėjimas, romumas, susivaldymas — yra vienodai svarbios ir ugdomos drauge padeda suformuoti naują krikščionišką asmenybę (Efeziečiams 4:24; Kolosiečiams 3:10). Dėl savo būdo bei polinkių galbūt sugebame akivaizdžiau rodyti tik kai kurias iš tų savybių. Tai pastebėję, stenkimės puoselėti visus Pauliaus paminėtus dvasios vaisius, nes taip tobuliau atspindėsime Kristaus bruožus (1 Petro 2:12, 21).
16. Koks yra mūsų, siekiančių krikščioniško brandumo, tikslas ir kaip jį įgyvendinti?
16 Pauliaus pamokymų esmė tokia: siekti krikščioniško brandumo nereiškia įgyti daugybę žinių, išsimokslinimą ar išlavinti manieras. Turime leisti Dievo dvasiai laisvai veikti mūsų gyvenimą. Kiek mąstymu bei elgsena esame pavaldūs jos vadovavimui, tiek didėja ir mūsų dvasinė branda. Kaip visa tai galime pasiekti? Atverdami Dievo dvasiai savo širdį ir protą. Vadinasi, privalome reguliariai lankyti krikščionių sueigas ir jose dalyvauti. Be to, turime nuolat studijuoti bei apmąstyti Dievo Žodį, vadovautis jo principais bendraudami su kitais, ką nors rinkdamiesi arba nuspręsdami. Tuomet mūsų pažanga tikrai bus matoma.
Daryk pažangą Dievo garbei
17. Kaip savo pažanga šloviname dangiškąjį Tėvą?
17 Darydami pažangą, aukštiname ne save, o dangiškąjį Tėvą Jehovą, įgalinantį mus subręsti dvasiškai. Paskutinę naktį prieš mirtį Jėzus apaštalams pasakė: „Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“ (Jono 15:8). Dvasios vaisiais, taip pat savo tarnyba pelnytais Karalystės vaisiais krikščionys mokiniai šlovino Jehovą (Apaštalų darbų 11:4, 18; 13:48).
18. a) Kokia džiugi pjūtis vyksta dabar? b) Kokia nelengva užduotis tenka pjūties darbininkams?
18 Jehova laimina savo tautą, dabar triūsiančią visos žemės dvasinėje pjūtyje. Jau kurį laiką kasmet maždaug 300000 naujų žmonių paliudija savo atsidavimą Jehovai vandens krikštu. Tai džiugina ne tik mūsų, bet ir Jehovos širdį (Patarlių 27:11). Tačiau jei šie nauji skelbėjai nori nepaliaujamai džiuginti bei šlovinti Jehovą, privalo ‛gyventi [„vienybėje su Kristumi“, NW], jame įsišaknyti ir ant jo statytis, tvirtėti tikėjimu’ (Kolosiečiams 2:6, 7). Tai nelengva užduotis tiek neseniai, tiek jau anksčiau pasikrikštijusiems skelbėjams. Nauji liudytojai, ar esate pasiryžę gyventi taip, kad jūsų „pažanga būtų visiems matoma“? O jūs, kurie jau nebe pirmus metus žengiate tiesos keliu, ar esate pasiruošę rūpintis dvasine naujokų gerove? Neabejotina, jog ir vieniems, ir kitiems būtina toliau siekti brandumo (Filipiečiams 3:16; Hebrajams 6:1).
19. Ką gali šlovinti ir kuo džiaugtis darydamas akivaizdžią pažangą?
19 Visų, kurie uoliai stengiasi, kad jų dvasinis brendimas būtų matomas, laukia nuostabios palaimos. Dar kartą įsiklausykime į padrąsinančius žodžius, kuriais Paulius skatino Timotiejų tobulėti: „Žiūrėk savęs ir mokymo, būk pastovus tai darydamas. Taip išgelbėsi save ir savo klausytojus“ (1 Timotiejui 4:16, Brb). Stropiai darydamas akivaizdžią pažangą, tu taip pat gali šlovinti Dievo vardą ir džiaugtis jo palaimomis.
Ar atsimeni?
• Kaip dvasinė branda gali būti visiems matoma?
• Koks pažinimas bei supratimas rodo krikščionies brandumą?
• Kaip „dvasios vaisiai“ liudija mūsų dvasinę pažangą?
• Kokios nelengvos užduoties turime imtis norėdami žengti link brandos?
[Iliustracija 13 puslapyje]
Brandumas būna aiškiai matomas
[Iliustracija 15 puslapyje]
Dvasiškai tobulėjame būdami imlūs aiškėjančiai tiesai
[Iliustracija 17 puslapyje]
Malda padeda rodyti „dvasios vaisius“