Kaip įveikti nusivylimą?

KAIP asmuo gali įveikti nusivylimą? Toks klausimas pateikiamas daugeliui keliaujančiųjų prižiūrėtojų, reguliariai lankančių Jehovos Liudytojų susirinkimus. Jų atsakymai padės mums ištirti, kodėl kai kurie nusivilia ir kaip jiems padėti, nes šis jausmas gali apimti kiekvieną krikščionį.

Tačiau norint įveikti nusivylimą reikia analizuoti ne tik jo priežastis, bet ir požymius. Štai keletas iš jų: nenoras melstis ar asmeniškai studijuoti, nestropus sueigų lankymas, entuziazmo trūkumas ir netgi šaltas požiūris į kitus krikščionis. Vis dėlto dažniausias simptomas yra susilpnėjęs uolumas skelbti. Panagrinėkime šiuos požymius ir apsvarstykime kai kurias priemones.

Nusivylimas evangelizacijos darbu

Jėzus Kristus žinojo, kokie sunkumai laukia tų, kurie vykdys įsakymą mokyti kitus (Mato 28:19, 20). Jis siuntė savo sekėjus kaip „avis tarp vilkų“, o tai reiškė, kad dėl skelbimo veiklos jie bus persekiojami (Mato 10:16-23). Vis dėlto tai nebuvo priežastis nusiminti. Dievo tarnus, maldingai pasitikėjusius Jehova, persekiojimas dažnai sustiprindavo (Apaštalų darbai 4:29-31; 5:41, 42).

Net kai Kristaus mokiniai nebuvo smarkiai persekiojami, jie ne visada būdavo laukiami svečiai (Mato 10:11-15). Šiandien Jehovos Liudytojų skelbimo darbas irgi nėra lengvas.a Daugeliui žmonių tikėjimas Dievu yra asmeniškas reikalas ir jie nelinkę diskutuoti. Kiti yra nusistatę prieš tam tikrą religinę organizaciją, todėl nenori turėti su ja nieko bendra. Žmonių abejingumas, menki rezultatai ar kokios kitos problemos tikrai gali sukelti didelį nusivylimą. Kaip įveikti šias kliūtis?

Skelbti vaisingiau

Mūsų tarnybos džiaugsmas iš dalies priklauso nuo rezultatų. Tad kaip skelbti vaisingiau? Na, esame „žmonių žvejai“ (Morkaus 1:16-18). Senovės Izraelyje žvejai žūklaudavo naktį, kad pagautų daugiausia žuvies. Mums irgi reikia ištirti savo teritoriją: turime išeiti į „žvejybą“ tada, kai dauguma žmonių yra namuose ir labiau linkę klausyti. Tai gali būti vakarai, savaitgaliai ar koks nors kitas laikas. Anot vieno keliaujančiojo prižiūrėtojo, taip skelbiama ten, kur žmonės dirba visą dieną. Jis sako, kad liudijant vakare rezultatai dažnai būna puikūs. Skelbimas telefonu ar neformalus liudijimas irgi padeda pasiekti daugiau žmonių.

Atkaklumas tarnyboje duoda gerų vaisių. Rytų Europoje bei kai kuriose Afrikos šalyse Karalystės skelbimo darbas eina pirmyn ir Liudytojų sparčiai gausėja. Daug susirinkimų įkurta srityse, ilgai laikytose nevaisingomis, ar net teritorijose, kurios apskelbiamos dažnai. Tačiau ką daryti, jei tavo laukas ne toks produktyvus?

Svarbiausia — geras požiūris

Nors vyrauja abejingumas, aiškiai žinodami Jėzaus nurodytą tarnybos tikslą, nenusiminsime. Kristus norėjo, kad jo mokiniai ieškotų vertųjų, — ne kad masiškai atverstų žmones. Jis ne kartą nurodė, jog dauguma nepriims gerosios naujienos, kaip ir dauguma izraelitų neklausė senovės pranašų (Ezechielio 9:4, Brb red.; Mato 10:11-15; Morkaus 4:14-20).

„Gerąją naujieną apie karalystę“ dėkingai priima tie, kurie „pripažįsta savo dvasios neturtą“ (Mato 5:3, NTJ; 24:14, NW). Jie nori tarnauti Dievui jo nurodytu būdu. Taigi mūsų veiklos rezultatai labiau priklauso nuo žmonių širdies būklės, o ne nuo mūsų sugebėjimo pateikti žinią. Žinoma, turime daryti, ką galime, kad geroji naujiena būtų patraukli. Tačiau ar asmuo atsilieps, priklauso nuo Dievo, nes Jėzus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia“ (Jono 6:44).

Mūsų skelbimo darbu garsinamas Jehovos vardas. Ar žmonės klausosi, ar ne, mūsų tarnyba padeda pašlovinti jo šventą vardą. Be to, ši evangelizacijos veikla rodo, jog esame Kristaus mokiniai ir turime privilegiją atlikti pačią svarbiausią užduotį mūsų dienomis (Mato 6:9; Jono 15:8).

Nusivylimas ir tarpusavio santykiai

Kartais žmonių santykiai, šeimoje arba susirinkime, gali sukelti nusivylimą. Tarkim, jaučiamės kitų nesuprasti. Arba nusiviliame dėl bendratikių trūkumų. Čia, kaip ir kitais atvejais, labai padeda Raštas.

Pasaulinė „brolija“ yra didelė dvasinė šeima (1 Petro 2:17, Brb red.). Mes priklausome suvienytai tautai, tačiau dėl asmeninių konfliktų to galime nebejausti. Pirmojo amžiaus krikščionys tų problemų, matyt, neišvengė, nes apaštalas Paulius ne kartą turėjo įspėti juos gyventi vieningai. Pavyzdžiui, jis maldavo dvi krikščiones, Evodiją ir Sintichę, išspręsti savo nesutarimus (1 Korintiečiams 1:10; Efeziečiams 4:1-3; Filipiečiams 4:2, 3).

Kaip galima, esant tokiai problemai, vėl sužadinti nuoširdžią meilę broliams ir seserims? Primenant sau, kad Kristus mirė už juos ir kad jie, kaip ir mes, parodė tikėjimą jo išperkamąja auka. Mums reikia nepamiršti, jog daugelis mūsų brolių yra pasiruošę sekti Jėzumi Kristumi ir aukoti už mus gyvybę.

Prieš keliolika metų Paryžiuje, Prancūzijoje, vienas jaunas Liudytojas nesvyruodamas čiupo lagaminą su bomba, padėtą prie Karalystės salės. Jam teko bėgti keletą aukštų žemyn, kol išmetė lagaminą į fontaną, kur bomba sprogo. Į klausimą, kodėl taip rizikavo gyvybe, jis atsakė: „Suvokiau, jog mūsų gyvybės pavojuje. Pamaniau, kad geriau mirti man vienam, negu žūti visiems.“b Kokia palaima turėti tokių draugų, kurie pasiruošę tiksliai sekti Jėzaus pavyzdžiu!

Mes dar galime mąstyti, kokia bendradarbiavimo dvasia vyravo tarp Jehovos Liudytojų, kalėjusių koncentracijos stovyklose Antrojo pasaulinio karo metu.c Ne taip seniai mūsų broliai ir seserys Malavyje tvirtai laikėsi ištikimybės kaip tikrieji krikščionys. Ar mintis, kad vietinio susirinkimo broliai nepalankiomis aplinkybėmis gali pasielgti taip pat, nepadėtų mums įveikti ar bent sumažinti kasdienę įtampą bei sunkumus? Jeigu ugdome Kristaus protą, mūsų santykiai su bendratikiais bus atgaivos, o ne nusivylimo šaltinis.

Nuviliantys lūkesčiai

„Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis“ (Patarlių 13:12). Kai kurių Jehovos tarnų nuomone, šios santvarkos pabaiga jau gerokai užtruko. Krikščionims, kaip ir daugeliui netikinčiųjų, dabartiniu laikotarpiu „sunku gyventi“ (2 Timotiejui 3:1-5; Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius).

Tačiau, priešingai netikintiesiems, krikščionys turėtų džiaugtis: šios varginančios sąlygos yra Jėzaus dalyvavimo „ženklas“, o jis nurodo, jog Dievo Karalystė greitai pašalins šią blogą santvarką (Mato 24:3-14). Net jeigu padėtis blogėja — ji tikrai blogės „didelio suspaudimo“ metu, — šie įvykiai teikia džiaugsmo, nes pranašauja artėjantį Dievo naująjį pasaulį (Mato 24:21; 2 Petro 3:13).

Manydamas, kad Karalystė dar negreit įsikiš į šio pasaulio reikalus, krikščionis tikriausiai vis daugiau laiko skirtų materialiniams dalykams. Jeigu pasaulietinis darbas ar pramogos atima visą jo laiką bei energiją, vargu ar jis tinkamai atliks savo krikščioniškas pareigas (Mato 6:24, 33, 34). Toks požiūris žlugdo viltis ir kelia nusivylimą. Vienas keliaujantysis prižiūrėtojas pasakė: „Nerealu kurti naujojo pasaulio imitaciją šios santvarkos sąlygomis.“

Dvi geriausios priemonės

Kaip, nustačius diagnozę, rasti veiksmingiausią gydymo priemonę? Vienas geriausių būdų — studijuoti asmeniškai. Kodėl? „Tai primena mums, kodėl turime daryti tai, ką darome“, — pažymėjo keliaujantysis prižiūrėtojas. Kitas paaiškino: „Skelbimas vien iš pareigos greit pasidaro sunki našta.“ Tačiau geros asmeninės studijos padeda mums vėl aiškiai suvokti savo vaidmenį artėjant pabaigai. Taip pat ir Raštas nuolat primena mums, jog turime gerai maitintis dvasiškai, kad jaustumės tikrai laimingi vykdydami Dievo valią (Psalmių 1:1-3; 19:8-11 [19:7-10]; 119:1, 2).

Vyresnieji gali padėti kitiems įveikti nusivylimą savo padrąsinančiais ganytojiškais vizitais. Apsilankę, jie gali parodyti, jog kiekvienas iš mūsų didžiai vertinamas ir Jehovos tautoje užima svarbią vietą (1 Korintiečiams 12:20-26). Kalbėdamas apie bendratikius, vienas vyresnysis pasakė: „Norėdamas pabrėžti, kokie jie brangūs, primenu, ką jie padarė praeityje. Sakau, kad jie vertingi Jehovos akyse ir kad už juos buvo pralietas jo Sūnaus kraujas. Tai nuteikia palankiai. Jeigu tai patvirtinama svariomis nuorodomis iš Biblijos, nusivylusieji paskatinami siekti naujų tikslų, pavyzdžiui, melstis su visa šeima, studijuoti ir skaityti Bibliją (Žydams 6:10).

Per ganytojiškus apsilankymus vyresnieji turi vengti užuominų, kad Dievui neįmanoma įtikti. Priešingai, nusivylusiems bendratikiams jie gali padėti suprasti, jog Jėzaus sekėjų našta lengva. Todėl mūsų krikščioniška tarnyba yra džiaugsmo šaltinis (Mato 11:28-30).

Nusivylimą galima įveikti

Kad ir kokios būtų nusivylimo priežastys, jį reikia įveikti. Atsimink: mes kovojame ne vieni. Jeigu apėmė neviltis, priimkime mūsų krikščionių brolių, ypač vyresniųjų, pagalbą. Taip šis jausmas aprims.

Tačiau, norint įveikti nusivylimą, pirmiausia reikia kreiptis į Dievą. Jeigu maldingai pasitikime Jehova, jis gali padėti mums visiškai nugalėti šį jausmą (Psalmių 55:23 [55:22]; Filipiečiams 4:6, 7). Mes, kaip jo tauta, visada galime pritarti psalmininkui: „Kokie laimingi žmonės, žinantys džiugųjį šauksmą, — jie gyvena, Viešpatie, tavo Artumo šviesoje. Per visą dieną jie džiūgauja dėl tavo vardo, ir tavo teisumas juos išaukštino. Tu teiksi mums didžias pergales, tavo malone mūsų galybė išaukštinta“ (Psalmių 89:16-18).

[Išnašos]

[Iliustracija 31 puslapyje]

Meilingų vyresniųjų ugdantys ganytojiški aplankymai gali padėti krikščionims įveikti nusivylimą