Jos „bijojo tikrojo Dievo“

IZRAELITAMS vergaujant Egipte, hebrajų pribuvėjos Šifra ir Pūva pateko į nepavydėtiną padėtį. Norėdamas kontroliuoti svetimtaučių, kurių daugėjo kaip grybų po lietaus, skaičių, faraonas įsakė šioms moterims: „Kada tik būsite pribuvėjomis hebrajų moterims, ... jei gimsta berniukas, užmuškite jį“ (Išėjimo 1:15, 16).

Tačiau Šifra ir Pūva „bijojo [„tikrojo“, NW] Dievo“, todėl elgėsi narsiai ir „nevykdė, ką Egipto karalius buvo joms įsakęs“. Berniukus jos palikdavo gyvus, nors už tokią drąsą galėjo būti nubaustos. Jehova „buvo geras pribuvėjoms“ ir laimino jas už gyvybę gelbstintį darbą (Išėjimo 1:17–21).

Iš šio pasakojimo aišku, jog Jehova vertina jam tarnaujančius asmenis. Šifros ir Pūvos drąsą Jehova galėjo palaikyti tiesiog humanizmu. Juk jokia sveiko proto moteris nežudys naujagimių! Tačiau Jehova, be abejo, atkreipė dėmesį, jog kai kurie žmonės, bijodami kitų, elgėsi žiauriai. Jis žinojo, kad šios pribuvėjos paliko kūdikius gyvus ne vien iš žmoniškumo, bet ir dėl to, kad bijojo Dievo ir buvo jam atsidavusios.

Kokie mes dėkingi, kad tarnaujame Dievui, branginančiam mūsų atsidavimo darbus! Galbūt niekas iš mūsų nepatyrė tokio išbandymo kaip Šifra ir Pūva. Tačiau jeigu tvirtai laikomės teisingumo — mokykloje, darbovietėje ar kitur, — Jehova vertina mūsų ištikimą meilę. Jis tikrai ‛jo ieškantiems atsilygins’ (Žydams 11:6). Taip, „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems“ (Žydams 6:10).