Gyvieji Namibijos brangakmeniai!
NAMIBIJA driekiasi beveik 1500 kilometrų pietvakarių Afrikos pakrante. Visa šalies pakrantė — tai smėlio kopos, uolėtos kalvos ir neaprėpiamos akmeningos lygumos. Namibijos paplūdimių žvyre randami įvairiausių spalvų brangakmeniai. Retkarčiais pasitaiko net deimantų. Tačiau toje šalyje yra kai kas vertingesnio nei šie akmenukai. Tai gyvieji Namibijos brangakmeniai — įvairių tautų žmonės.
Senieji Namibijos gyventojai kalbėjo koisanų kalba. Toje kalboje yra garsų, išgaunamų liežuvio pliaukštelėjimu. Šiandien tą kalbą vartoja tamsiaodžiai damarai, mažaūgiai šviesiaodžiai námai bei garsūs medžiotojai bušmėnai. Daugelis juodaodžių genčių į Namibiją atvyko paskutiniaisiais šimtmečiais. Jos skirstomos į tris pagrindines tautines grupes: ovambai (didžiausia Namibijos etninė grupė), hererai ir okavangai. XIX šimtmetyje Namibijoje ėmė kurtis ir europiečiai. Dykumų smėlynuose radus deimantų atvyko dar daugiau imigrantų.
Namibijos gyventojai irgi yra dalis Dievui brangios žmonijos, už kurią jis atidavė savo Sūnų ir taip atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą (Jono 3:16). Šimtai įvairių genčių namibijiečių jau atsiliepė į šią išgelbėjimo žinią. Juos galima prilyginti brangakmeniams, renkamiems kartu su „visų tautų lobiais“ į Jehovos garbinimo namus (Agėjo 2:7).
Prasideda dvasinė kasyba
Dvasinių Namibijos brangakmenių kasyba prasidėjo 1928 metais. Tuomet Sargybos bokšto bendrijos Pietų Afrikos filialas išsiuntinėjo tos šalies gyventojams 50000 biblinių leidinių. Kitais metais pateptoji krikščionė iš Pietų Afrikos Lini Teron aplankė susidomėjusius žmones. Per keturis mėnesius ji viena apkeliavo visą didžiulę šalies teritoriją ir išdalino 6000 leidinių Biblijai studijuoti afrikanso, anglų ir vokiečių kalbomis. Be abejo, jos darbas nenuėjo veltui.
Štai kaip buvo su Bernhardu Baade, vokiečiu šachtininku. 1929 metais vienas fermeris jam tiekė kiaušinių; kiekvienas būdavo suvyniotas į Sargybos bokšto bendrijos knygos lapus. Bernhardas atidžiai juos perskaitydavo; jam buvo įdomu, kas parašė tą knygą. Galop jis gavo paskutinį lapą su Bendrijos adresu Vokietijoje. Bernhardas kreipėsi ten ir paprašė daugiau literatūros; jis buvo pirmasis tiesą pasirinkęs namibijietis.
Atvyksta visalaikiai darbininkai
1950 metais į Namibiją atvyko keturi Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos misionieriai. 1953 metais misionieriais jau tarnavo aštuonetas. Tarp jų buvo ir Dikas bei Korali Valdronai, sutuoktiniai australiečiai, ištikimai tarnaujantys iki šiol. Namibijos dvasinius akmenis kasinėjo daugelis kitų visalaikių Karalystės skelbėjų iš Pietų Afrikos bei užsienio šalių. Į Namibiją taip pat buvo pasiųsta daugiau misionierių bei Tarnybos tobulinimo mokyklos absolventų.
Biblinės literatūros vertimas bei spausdinimas tokiomis pagrindinėmis vietinėmis kalbomis kaip hererų, kvangalų, kvanjama, námų (damarų), ndonga irgi skatino dvasinį augimą. Nuo 1990 metų sostinėje Vindhuke buvo pastatytas puikus Vertimo biuras bei savanorių visalaikių darbuotojų gyvenamasis namas. Karena Depiš, drauge su vyru tarnavę visalaikiais evangelistais įvairiose Namibijos vietose, pasakoja: „Daugelis žmonių nustemba, kai pasiūlome literatūrą jų gimtąja kalba, o ypač tie, kurie savo kalba turi vos keletą kokių nors knygų.“
Brangakmenių šlifavimas
Kai kuriuos Namibijos akmenis jau tūkstančius metų šlifuoja bangos ir smėlis. Žinoma, tokios priemonės netinka gyviesiems akmenims. Netobuliems žmonėms reikia pastangų norint „atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo“ ir apsivilkti nauja krikščioniška asmenybe (Efeziečiams 4:20-24). Pavyzdžiui, daugelyje Namibijos genčių stipriai įsišaknijęs paprotys garbinti mirusius protėvius. Tuos, kurie taip nedaro, dažnai persekioja šeimos nariai ir kaimynai. Žmogaus, supratusio, jog „mirusieji nebežino nieko“, laukia išmėginimas (Ekleziasto 9:5). Koks?
Liudytojas hererietis pasakoja: „Buvo gana nelengva paklusti tiesai. Aš sutikau studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais, tačiau man reikėjo laiko įgyvendinti tai, ko mokiausi. Pirmiausia turėjau įsitikinti, jog nepavojinga nesilaikyti tradicinių įsitikinimų. Pavyzdžiui, važiuodamas pro kai kurias Namibijos vietas nebesustodavau padėti akmens ant kapo, nesveikindavau numirėlio skrybėlės pakėlimu. Pamažu įsitikinau, jog nieko blogo man nenutinka, jei negarbinu mirusių protėvių. Kaip džiugu, kad Jehova laimino mano pastangas padėti savo šeimai bei kitiems susidomėjusiems sužinoti tiesą!“
Reikia dvasinių kalnakasių
Namibijoje iki misionierių pasirodymo 1950 metais tebuvo vienas gerosios naujienos skelbėjas. Jų vis daugėjo ir didžiausias skelbėjų skaičius pasiekė 995. Tačiau dar yra daug darbo. Kai kuriuose rajonuose dar beveik neskelbta. Ar tu pasiryžęs tarnauti ten, kur labai reikia skelbėjų? Tuomet kviečiame į Namibiją padėti mums ieškoti ir šlifuoti daugiau dvasinių brangakmenių. (Palygink Apaštalų darbų 16:9.)
[Žemėlapis/iliustracijos 26 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
AFRIKA
NAMIBIJA
[Iliustracijos]
Namibija yra puikių brangakmenių šalis
[Šaltinių nuorodos]
Maps: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.; Deimantai: Courtesy Namdek Diamond Corporation
[Iliustracijos 26 puslapyje]
Geroji naujiena skelbiama visoms Namibijos etninėms grupėms
[Iliustracija 28 puslapyje]
Ar galėtumei tarnauti ten, kur labai reikia Karalystės skelbėjų?